Šiame straipsnyje aptarsime darbo įrenginių naudojimo bendruosius reikalavimus Lietuvoje. Darbo įrenginiai turi atitikti saugos reikalavimus, o darbuotojai, kurie juos naudoja, turi būti tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbo įrenginiai būtų naudojami saugiai ir tinkamai. Tai apima reguliarią priežiūrą, patikrinimus ir darbuotojų mokymus.
Darbo Įrenginių Naudojimo Bendrieji Reikalavimai
Darbo įrenginių naudojimo bendrieji reikalavimai apima:
- Darbo įrenginių priežiūrą.
- Darbuotojų apmokymą ir kvalifikaciją.
- Saugos priemonių įgyvendinimą.
- Reguliarius patikrinimus.
Valdymo Įtaisai ir Saugos Priemonės
Darbo įrenginio valdymo įtaisai, užtikrinantys saugą, turi būti aiškiai matomi ir atpažįstami, o jei būtina - ir atitinkamai paženklinti. Jie neturi sukelti pavojaus dėl bet kokio netyčinio poveikio. Operatoriui turi būti sudaryta galimybė iš pagrindinės valdymo vietos užtikrinti, kad pavojingose zonose nebūtų nė vieno asmens. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrengtas toks valdymas, kuris priklausomai nuo pavojaus pobūdžio leistų sustabdyti darbo įrenginį visiškai arba tik kai kurias jo dalis.
Darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl krintančių daiktų arba išsikišusių dalių, turi būti įrengti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo tokio pavojaus. Judančios darbo įrenginio dalys, jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su jomis darbuotojas gali būti traumuotas, privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje.
Priežiūra ir Remontas
Įrenginio techninė priežiūra arba einamasis remontas turi būti atliekamas tik tada, kai įrenginys yra išjungtas. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti sudaryta galimybė šias operacijas atlikti saugiai arba šios operacijos turi būti atliekamos nepavojingose zonose. Visuose darbo įrenginiuose turi būti aiškiai atpažįstami įtaisai, skirti jiems atjungti nuo visų energijos šaltinių.
Darbuotojų Apmokymas
Darbuotojams privalo būti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti. Ant įrenginio turi būti reikiami saugos ir sveikatos apsaugos ženklai.
Mobilūs Darbo Kėlimo Įrenginiai (MDKP)
Mobilūs darbo kėlimo įrenginiai (MDKP) turi atitikti papildomus reikalavimus, susijusius su jų stabilumu, atsparumu ir tvirtumu. MDKP naudojami gamintojo nustatytomis naudojimo sąlygomis. Važiuoklė - MDKP pagrindas, prie kurio tvirtinamas ilginamasis mechanizmas.
MDKP Naudojimo Sąlygos
MDKP naudojami gamintojo nustatytomis naudojimo sąlygomis. Kėlimo platforma naudojama darbinei platformai perkelti darbo erdvėje ir išlaikyti jai reikiamoje padėtyje. Darbinė platforma naudojama darbuotojams perkelti į darbo vietas, kad jie atliktų darbą iš darbinės platformos. MDKP gali būti savaeigė arba nesavaeigė.
MDKP Priežiūra
MDKP priežiūra - tai priežiūros veiksmas. Remontas - tai dalių keitimas lygiaverčiais ar taisymas nekeičiant MDKP techninių charakteristikų. MDKP turi būti prižiūrimi pagal gamintojo nurodymus.
MDKP Dokumentacija
MDKP savininkas nustato MDKP naudojimo tvarką. Būtina turėti MDKP naudojimo dokumentų bylą (MDKP pasą). Iki 2004 m. sausio 1 d. pagamintiems MDKP taikomi bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, reikalavimai.
Atsakomybė
Asmuo, atsakingas už darbų vykdymą objekte, kur atliekami darbai naudojant MDKP, turi turėti gydytojo išvadą, kad darbuotojas gali dirbti aukštyje. Darbuotojai privalo naudoti nustatytas asmenines apsaugos priemones, patikrinti asmeninių apsaugos priemonių būklę ir į darbinę platformą įlipti ir iš jos išlipti tik nustatytoje patekties padėtyje.
DI Įtaka Darbo Rinkai
Kad DI turės įtakos įvairių industrijų verslams, sutinka praktiškai visi, tačiau, kaip teigia advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka, svarbu atkreipti dėmesį, kad ji tikrai nebus vienoda visur. „DI revoliucija vienas industrijas paveiks daugiau nei kitas. Pavyzdžiui, manoma, kad DI perims apie 46 proc. administracinių, teisinių darbų, bet tik 6 proc. darbų statybų ir remonto sektoriuje“, - aiškina teisininkas. DI pritaikomas ir kitose industrijose.
Sveikatos sektoriuje jis padeda diagnozuoti ligas, analizuoti tyrimus, teikti telemedicinos paslaugas ar suteikti „antrą nuomonę“, pavyzdžiui, analizuojant rentgeno rezultatus. DI įtaka stebima ir transporto sektoriuje - kuriant automobilius, optimizuojant maršrutus. Paslaugų sektoriuje jau naudojami pokalbių robotai, asmeniniai vertėjai, įvairūs įrankiai klientams aptarnauti. Finansų sektoriuje DI naudojamas rizikoms vertinti, finansiniams scenarijams modeliuoti, pinigų plovimo prevencijos ir klientų pažinimo našumui gerinti.
Internetinės finansavimo platformos „CapitalBox“ marketingo vadovė Viktorija Ratomskė pasakoja, kad nors DI įrankiai jau buvo prieinami ir anksčiau, vis dėlto pats didžiausias bumas prasidėjo tik šiais metais, ir tai palietė daugelį šalių ir industrijų. Jos nuomone, DI sukėlė daug dėmesio, adaptacijos iniciatyvų, bet kartais - ir tuščių vilčių. „Pagrindinis DI pokytis yra paprastų kasdienių operacijų ir darbų automatizacija, duomenų analizės ir duomenų rinkimo galimybių išplėtimas, lengvesnis vizualinių ir dizaino elementų kūrimas bei lengvesnis idėjų generavimas. Naudojant mokamas DI versijas, galimybės išauga ir atsižvelgiant į duomenų saugumo reikalavimus - galima DI naudoti ir duomenų modeliavimui, prognozėms“, - teigia V. Ratomskė.
Pakeis ar Padės?
Prognozuojamas darbo rinkos optimizavimas, pagal preliminarius skaičiavimus, turėtų pakeisti apie 300 mln. darbų, o labiausiai paveikta galėtų būti būtent technologinių darbų rinka. Skaičiuojama, kad jau dabar net apie 96 proc. programinės įrangos inžinierių darbų gali būti automatizuoti. Panaši ateitis laukia ir duomenų analitikų, kurie šiuo metu paklausūs, tačiau poreikį gali užpildyti į „ChatGPT“ panašūs įrankiai. Manoma, kad DI paveiks ir kitas stabiliomis laikomas profesijas, tokias kaip buhalterių, teisininkų ir net mokytojų. Į dešimtuką patenką ir rinkos tyrėjai, finansų konsultantai, prekiautojai biržose. Skaičiuojama, kad iki 2027 m. galėtų būti automatizuota net 25 proc. klientų aptarnavimo specialistų funkcijų. Rizika kyla ir kūrybinių industrijų specialistams, dizaineriams, techniniams rašytojams ar žurnalistams - jų darbai galėtų būti bent iš dalies automatizuoti.
Vis dėlto V. Ratomskė teigia, kad šiandien sakyti, jog DI jau keičia darbuotojus, negalima. Tačiau taikant DI paremtus įrankius galima optimizuoti procesus ir taip padėti darbuotojams tapti produktyvesniais ir išvengti žmogiškųjų klaidų. „Šiandien daugiausia įtakos DI turi pradinio lygio darbams - duomenų suvedimui ir panašiems rankiniams procesams, kuriuos naudojant DI galima lengvai automatizuoti“, - sako V. Ratomskė. Tiesa, M. Civilka mano, kad technologijų augimas gali sumažinti ne darbuotojų paklausą, o jų atlyginimą, tai rodo ir pavyzdžiai iš istorijos. Taip, atsiradus GPS technologijoms, vairuotojų poreikis nepakito, tačiau sumažėjo jų įgūdžio - kelių išmanymo, vertė. Analogiškai, tobulėjant DI įrankiams, su panašia problema gali susidurti ir žurnalistai bei kitų kūrybinių sričių specialistai, nes sukurti kokybišką turinį bus lengviau.
Pavyzdžiui, lapkritį JAV Kalifornijos valstijos Advokatų Asociacija (Taryba) išleido gaires advokatams dėl GPT modelių naudojimo profesinėms paslaugoms teikti, kuriose advokatams siūloma už darbą, sutaupytą ar visiškai atliktą DI, neimti honoraro arba jį atitinkamai sumažinti. „Vis dėlto kiekviena automatizuota pozicija reikalauja žmogaus priežiūros ir protingo pritaikymo galutiniam naudojimui pagal kliento poreikius. Žemesnio lygio darbai šiose sferose gali būti automatizuoti, tačiau bent jau kol kas DI yra matomas kaip produktyvumo gerinimo įrankis, bet ne darbuotojų pakaitalas. Be to, daugelis verslo apžvalgininkų sutinka su pozicija, kad DI darbo neatims. Jį atims tie, kas mokės jį naudoti“, - teigia M. Civilka.
DI Trūkumų Vis Dar Matyti
Didžiausiais DI privalumais dažniausiai įvardinamos beribės galimybės automatizuoti ir optimizuoti darbo procesus, taip auginant darbuotojų našumą ir tuo pačiu taupant kaštus. Ekspertai įsitikinę, kad tinkamai pritaikytas DI gali padėti sumažinti klaidų riziką, pasiūlyti didesnį analitinį potencialą nei žmogaus protas, padėti gerinti produkto kokybę, spręsti verslo plėtros klausimus ir daugybę kitų naudų. Tačiau, kaip teigia advokatas, DI reikalauja ir gan didelių pradinių investicijų - reikia kurti ir apmokyti įrankius pagal personalizuotus verslo poreikius.
„DI treniravimas apima ir etinius aspektus, mokymo medžiagos, duomenų ir intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus. Pavyzdžiui, DI pagrindu sukurti kūriniai rinkodarai šiuo metu nėra tinkamai teisiškai saugomi, nes neatitinka autoriaus, t.y., fizinio asmens, kriterijaus“, - paaiškina M. Civilka. Kaip pagrindinį DI trūkumą teisininkas įvardina patikimumo trūkumą ir riziką, kad jis gali būti netinkamai apmokytas. Be to, DI priklauso ir nuo tinkamų technologinių galimybių, išlieka kibernetinės saugos rizikų, produktas bet kokiu atveju turi būti prižiūrimas žmonių, o dėl to vis tiek išlieka žmogiškosios klaidos tikimybė.
„Geriausias to pavyzdys - vienos įmonės darbuotojų atskleistos įmonės komercinės paslaptys. Jie per „ChatGPT“ pateikė konfidencialų sisteminį kodą, siekdami greičiau ištaisyti klaidas. O neseniai „Check Point“ komanda pademonstravo, kaip galima to paties įrankio pagalba sukurti ir tobulinti kenkėjišką programinį kodą apgaunant net ir moderniausias apsaugos kontroles bei ugniasienes“, - pasakoja advokatas. V. Ratomskė taip pat priduria, kad šiandien į Lietuvos rinką orientuotiems verslams pagrindinis iššūkis yra DI naudojimas lietuvių kalba, taip pat edukacijos darbuotojams trūkumas. Nepaisant to, nemažai verslų šiuos iššūkius geba įveikti ar protingai apeiti, o specialistų, besidominčių naujovėmis ir priimančių DI kaip galimybę išmokti ir optimizuoti darbo procesus, taip pagerinant ir rezultatus, daugėja.
„Bent jau kol kas didžiausią DI naudą jaučia mažesni verslai, kurie turi mažas komandas ir, galbūt, viduje jiems trūksta tam tikrų kompetencijų. DI šioje vietoje, žinoma, nepakeis specialistų, bet gali palengvinti sprendimų priėmimą ar atlikti kai kuriuos darbus greičiau ir geriau neišleidžiant didelio biudžeto“, - teigia įmonės marketingo vadovė. Ji taip pat pateikia pavyzdį, kad rinkodaros srityje DI leidžia daug lengviau ir greičiau generuoti idėjas, surinkti duomenis ir juos apibendrinti, sukurti vizualius sprendimus. Vis dėlto V. Ratomskė pažymi, kad tikėtis kažkokių darbo procesą visiškai pakeisiančių sprendimų nereikėtų, kadangi tai įrankis su savais apribojimais. Pavyzdžiui, dirbant lietuvių kalba DI vis dar daro labai daug klaidų, todėl tekstai turi būti tikrinami ir koreguojami.
Darbo Teisė Galiotų ir DI?
DI šiandien, nors ir stipriai pažengęs, vis dar turi nemažai trūkumų, tačiau klausimas, kokios taisyklės galėtų galioti DI kaip darbuotojui, yra be galo įdomus ir intriguojantis, ypač, kai pasaulyje jau turime pirmuosius tokius atvejus. Štai kaimyninėje Lenkijoje alkoholinių gėrimų distribucija užsiimanti įmonė sukūrė eksperimentinį CEO robotą Miką, dirbantį 24 valandas per parą be jokio atlyginimo. Kaip teigia pati įmonė, tai - tik simboliška duoklė žmogaus intelektui, sugebėjusiam įgyvendinti tokią pažangią idėją, bet kelia klausimą - kokios taisyklės turėtų galioti DI kaip darbuotojui?
„DI kaip darbo teisės subjektas šiuo metu nėra niekur apibrėžtas. Turime bandymus įtvirtinti civilinės atsakomybės klausimą DI, tačiau reguliavimas yra nukreiptas į fizinius asmenis, naudojančius DI įrankius“, - teigia M. Civilka. Anot jo, yra stebimi ir Europos Komisijos siūlymai peržiūrėti atsakomybės už gaminius su trūkumais pakeitimo klausimą. Buvo aptarta, kad dabartinės taisyklės nėra tinkamos nagrinėti ieškinių dėl atsakomybės už žalą, padarytą naudojant DI produktus. Taip yra todėl, kad dėl DI pobūdžio, įskaitant sistemų sudėtingumą, savarankiškumą, nukentėjusiajam gali būti neįmanoma įrodyti žalą padariusio asmens veiksmus.
„Analogiška situacija ir darbo santykių srityje. Šiuo metu turime praktinį įsivaizdavimą, kokia atsakomybė kiltų darbuotojui, naudojančiam DI, tačiau ne savarankiškam DI kaip darbuotojui“, - pažymi teisininkas. M. Civilka papildo, kad žvelgiant futuristiškai, jei DI būtų laikomas darbuotoju, jam turėtų būti pritaikytos atitinkamos darbo teisės taisyklės, kurias prižiūrėtų ir užtikrintų fizinis asmuo. Tokiu atveju verslas pirmiausia turėtų įsivertinti, kas būtų laikomas atsakingu už DI veiksmus ir sprendimus - jo kūrėjas, prižiūrėtojas ar darbdavys. Taip pat - kaip turėtų būti sprendžiami ginčai, kylantys dėl DI sprendimų ir kaip turėtų būti nustatyta teisinė atsakomybė už galimas klaidas ir pažeidimus. Dar vienas svarbus klausimas - privatumas ir duomenų apsauga. Ypač, jei DI turės prieigą prie darbuotojų informacijos, skirtos jam mokyti ir tobulinti.
Apie dirbtinį intelektą – trumpai ir aiškiai. Ateity humanoidiniai robotai galėtų slaugyti pacientus
Asmeninių Įrenginių Naudojimas Darbe: Saugumas ir Privatumas
Darbo funkcijų atlikimas su asmeniniais įrenginiais, ypač telefonais, yra beveik neatsiejama šiuolaikinės darbo kultūros dalis. Pagrindinis darbo su asmeniniais prietaisais trūkumas - rizika pažeisti žmogaus privatumą. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijos, kai darbdavys įtaria, jog darbuotojas pažeidė įmonės vidines tvarkas, bet visi įrodymai yra būtent asmeniniame telefone. Darbdavio galimybės paimti tokį įrenginį ir jame esančius įrodymus vidiniam tyrimui yra labai ribotos. Nebent įmonė iš karto kreiptųsi į policiją ir prašytų pradėti ikiteisminį tyrimą. Bet ir tai negarantuoja sėkmės.
Kaip pagrindinį argumentą neperduoti darbdaviui savo telefono, įtariami darbuotojai dažniausiai naudoja savo teisę į privatumą. Pažymėtina, kad Lietuvoje per pastaruosius keletą metų yra buvę incidentų (ypač IT paslaugų bendrovėse), kai darbuotojai tyčia pavogė ir konkurentams perdavė įmonės duomenis ar programinį kodą. Ši problema dažnai yra nevertinama kaip rimta iki tol, kol nutinka incidentas ir iškyla poreikis paimti įrodymus iš asmeninio įrenginio. Deja, įvykus pažeidimui paprastai jau būna per vėlu ką nors keisti.
Dar vienas dalykas apie kurį darbdaviams reikėtų pagalvoti yra konfidencialumas. Didžioji dalis sutarčių su paslaugų teikėjais ir partneriais turi konfidencialumo nuostatas, pagal kurias abi šalys paprastai įsipareigoja visą su sutarties sudarymu ir vykdymu susijusią informaciją laikyti paslaptyje ir saugoti nuo neteisėtos prieigos ar atskleidimo trečiosioms šalims. Kai dirbama nuotoliniu būdu būnant ne ES šalyse, tokiu atveju, formaliai žiūrint, vyksta duomenų teikimas į trečiąsias šalis. Tai sukelia dar vieną teisinę problemą, nes duomenų teikimas (ypač po Schrems II sprendimo) į nemažą dalį pasaulio valstybių tapo itin rizikingas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinami dalykai, tokie kaip patogumas, saugumas ir privatumas, visgi yra derinami. Tam paprastai pasitelkiama BYOD (angl. Tokio vidinio dokumento esmė - aiškiai apibrėžti darbdavio lūkesčius, informuoti apie grėsmes ir darbuotojo atsakomybę. „Jeigu Jūsų įmonės darbuotojai turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu ir tam naudoja savo asmeninius kompiuterius, apsvarstykite galimybę įsigyti verslo naudojamos antivirusinės programos kopiją arba reikalaukite, kad darbuotojai įdiegtų saugią antivirusinę programą į asmeninius prietaisus. Rekomenduojama riboti darbuotojų prieigą prie socialinių tinklų ir asmeninių el. pašto dėžučių, jei to nereikia darbo funkcijoms atlikti. Taip mažinama rizika, kad Jūsų įmonės darbuotojas susidurs su sukčiavimu ir galimai apkrės įmonės kompiuterį ir tinklą“, - skelbia NKSC.
Pabaigai reikia akcentuoti, kad joks dokumentas neužkardys visų grėsmių.
Dirbtinis Intelektas Teisinėje Srityje: Galimybės ir Pavojai
Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai.
Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m. „Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami. Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.
„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas. Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus. Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui. Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas. Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R. Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė. Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. „Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo. Tačiau ne viskas taip paprasta.
„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R. Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai.
Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė. Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė. - Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. „Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.
LR Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministro Įsakymas Dėl Darbo Įrenginių Naudojimo Saugos ir Sveikatos Reikalavimų
Type:Įsakymas
Date d'adoption:22 déc.
GaliojaChronologie29 avr.
2020PakeistaA1-35421 nov.
2019PakeistaA1-70717 oct.
2005PakeistaA1-2716 sept.
2002Pakeista10831 août
2000Pakeista7713 janv.
2000Įsigalioja22 déc.
En vigueur à partir de 13 janv.
2000Adopté par:Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Projets d'amendements:N'existe pasex post vertinimas:N'existe pasPublié le:Valstybės žinios, 12 janv.
2000, n° 3-88Termes Eurovoc: milieu de travailpolitique de la santépolitique socialerèglement intérieursécurité du travailtravail4416 conditions et organisation du travail2841 santé2826 vie socialeLien avec d’autres actes législatifs:Direktyva Nr. 1995/63, Celex Nr. Direktyva Nr. 1989/655, Celex Nr.