Bendroji dalinė nuosavybė sodininkų bendrijoje: teisiniai aspektai

Šiame straipsnyje nagrinėjami juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis. Bus nagrinėjamos juridinio asmens sampratos bendrosios bei kontinentinės teisės tradicijų analizės, šių sampratų panašumai bei skirtumai. Atsižvelgiant į tai, šiuo darbu bus nagrinėjamos juridinio asmens steigimo procedūros ir registravimas, jų reikalavimai kuriant juridinius asmenis.

Sodininkų bendrija Taline, Estijoje

Juridinio asmens samprata ir steigimo procedūros

Juridinis asmuo - tai vienas iš būdų žmonėms ar jų grupėms tenkinti savo turtinius ar kitokius interesus. Tai toks būdas, kai yra sukuriamas atskiras civilinis teisinis santykis, subjektas, kurio paskirtis - tenkinti tuos siekius, dėl kurių jis buvo sukurtas. Interesai esti tiek turtiniai, tiek neturtiniai, tiek susiję, tiek ir nesusiję su naudos steigėjams siekimu.

Lietuvoje juridinio asmens steigimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Iš šių teisės aktų apžvalgos matyti, kad kiekviena juridinio asmens forma turi savų steigimo procedūros ypatumų. Ši analizė skirta šių juridinių asmenų steigimo ir registravimo procedūrų sistemai.

Darbo tikslai - išnagrinėjus juridinio asmens steigimo bei registravimo procedūras, nusakyti reglamentavimo probleminius aspektus, paneigti arba patvirtinti hipotezę, esant reikalui - pateikti pasiūlymus juridinių asmenų steigimo ir registravimo sistemai ar atskirų formų juridinių asmenų steigimo procedūroms tobulinti. Šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės aktų projektais, ES bei užsienio šalių teise nustatyti, ar šiuo metu Lietuvoje įtvirtinta juridinio asmens samprata, juridinių asmenų klasifikacija atitinka šių dienų poreikius.

Bus nagrinėjamos atskirų formų juridinių asmenų steigimo procedūros. Dabartinės steigimo procedūros bus lyginamos su užsienio šalių patirtimi, siekiant nustatyti galimus trūkumus bei pateikti pasiūlymus dėl tobulinimo. Darbas susideda iš įvado, keturių skyrių, išvadų, literatūros ir šaltinių sąrašo bei priedų. Kiekvieno skyriaus ir poskyrio pabaigoje pateikiami trumpi apibendrinimai. Šis teisės aktų analizei bei taikymui praktikoje.

Lyginimui pasirinktos tos užsienio valstybės, kurios darė bei daro didžiausią įtaką juridinio asmens sampratai, klasifikacijoms bei steigimo procedūrų reglamentavimui Lietuvoje bei kitose valstybėse - Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Vokietija bei Rusija.

Juridinio asmens apibrėžimas

Šio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.33 str. 1 d. nustato, jog juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri savo vardu gali įgyti bei turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Paminėtina, jog panašiai juridinio asmens sąvoką apibrėžia ir Rusijos Federacijos CK (tiesa, ten nustatomas dar vienas požymis - atskiras turtas, valdomas nuosavybės arba operatyvaus valdymo teise.)

LR CK 2.33 str. formuluotę, ypatingai ją nagrinėjant sistemiškai su kitomis LR CK normomis, galima kritikuoti. Minėtas autorius analizuoja LR CK 2.33 str, 1.110 str. 1 d., 6.185 str. bei 6.402 str. ir suformuluoja išvadą, jog, pagal Civilinį kodeksą, įmonė yra 1) juridinis asmuo; 2) nekilnojamas daiktas; 3) turtinis kompleksas; 4) asmeniui priklausanti turto ir neturtinių teisių ir pareigų visuma; 5) verslininkas. Kartu su šiais teiginiais formuluojama išvada, jog toks juridinio asmens apibrėžimas yra neteisingas.

Kalbant apie užsienio valstybių patirtį, nebus apsiribojama LR CK vartojama juridinio asmens sąvoka - ją stengiamasi šiek tiek išplėsti, apimant organizacinius darinius, artimus juridiniam asmeniui pagal dabartinę Lietuvoje įtvirtintą sampratą. Dėl juridinio asmens sampratos skirtumų tai, kas vienoje valstybėje būtų laikoma juridinio asmens steigimu, kitoje valstybėje juridinio asmens steigimu nebūtų laikoma (pvz.

Kita vertus, darbu neketinama nagrinėti tokių steigimosi ir/ar veiklos formų, kai nėra sukuriamas atskiras nuo steigėjo subjektas. Lietuvoje tai atitiktų fizinio asmens vertimąsi individualia veikla (tiek su, tiek be verslo liudijimo) ar kelis asmens vystomą jungtinę veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį neįsteigus ūkinės bendrijos. Kadangi tokios veiklos pradėjimas bei registravimas svarbus ne tiek civilinės, kiek mokestinės teisės prasme, darbe tokios veiklos formos bus aptariamos tik kiek tai yra būtina siekiant išryškinti vienos ar kitos formos juridinio asmens steigimo privalumus bei trūkumus.

Dėl ribotos magistro baigiamojo darbo apimties neįmanoma išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti visų juridinių asmenų formų steigimo procedūras. Todėl autorius apsiribos tomis, kurios daro didžiausią įtaką Lietuvos ūkiui bei visuomenei (pvz., akcinės bendrovės, individualios įmonės, asociacijos ir kt.) ir nenagrinės tokių, kurios šiuo metu labiau nagrinėtinos tik teoriniu aspektu (pvz., Europos bendrovė ar Europos ekonominių interesų grupė).

Nebus nagrinėjamos steigimo procedūros tų viešųjų juridinių asmenų, kurių steigėju gali būti tik valstybė ar savivaldybės (pvz., biudžetinės įstaigos), kadangi tokių juridinių asmenų steigimo procedūroms didelę įtaką daro viešosios teisės normos ir, norint kokybiškai jas išanalizuoti, darbo apimtį reiktų stipriai padidinti. Steigimas. Pagrindinis juridinio asmens bruožas - iš kurio iš tikrųjų išplaukia visi kiti - yra tai, jog juridinis asmuo yra darinys, atskiras nuo savo dalyvių (narių). Tai įgalina jį veikti atskirai nuo savo narių ir įgyti pareigas, kurių negalėtų įgyti ar susikurti nariai. Darbe nagrinėjamos juridinio asmens steigimo ir registravimo procedūros.

1964 m. LR CK juridinių asmenų steigimo procedūras apskritai reglamentavo minimaliai, tik nustatydamas, jog Juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu LR CK juridinių asmenų steigimo procedūras reglamentuoja kur kas išsamiau. Čia išskiriamas atskiras skyrius, be to, atskiras normas galime rasti ir kituose skyriuose (pvz. 2.46 str., 2.47 str.ir kt.). Šiai nenustatoma, kas yra laikoma juridinio asmens steigimo procedūros pradžia. Atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens steigimo pagrindas yra juridinio asmens steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, peršasi išvada, jog steigimo procedūros pradžia ir yra minimo akto (sutarties, vienašalio sandorio, įstatymo ar kito teisės akto) sudarymas ir/ar priėmimas.

Todėl šiame darbe atskiros juridinių asmenų steigimo procedūros bus nagrinėjamos nuo akto, kuriuo siekiama įsteigti juridinį asmenį, sudarymo ar priėmimo momento. Šiuo atkreiptinas dėmesys į porą aspektų. Visų pirma, prieš sudarydami ar priimdami minėtus aktus, steigėjai turi apsispręsti tiek dėl to, ar apskritai steigtinas juridinis asmuo, tiek dėl steigiamo juridinio asmens formos, tiek dėl kitų esminių dalykų - kapitalo, buveinės, o tam tikrais atvejais - ir vienų ar kitų asmenų buvimo ar nebuvimo juridinio asmens steigėjais.

Kita vertus, dar iki akto, kuriuo steigiamas juridinis asmuo, priėmimo ar sudarymo, gali būti atliekami tam tikri veiksmai - pvz., rezervuojamas pavadinimas. Analizuojant atskiras teisines formas juridinių asmenų steigimo procedūras, trumpai bus nusakoma tokios ar artimos nagrinėjamajai teisinės formos juridinio asmens steigimas užsienio valstybėse, taip pat bus stengiamasi pateikti reglamentavimo Lietuvoje raidą. Nagrinėjant šiuo metu nustatytas procedūras, stengiamasi išryškinti galimus tokių procedūrų trūkumus ir jų įtaką tos juridinio asmens teisinės formos gyvybingumui ar apskritai ūkio raidai Lietuvoje.

Registravimas

Lygindami LR CK 2.63 str. 1 d., LR CK 2.64 str. bei Juridinių asmenų registro nuostatus, matome, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai skiria juridinių asmenų registravimo, įtraukimo į registrą ir įregistravimo sąvokas. Registravimu šiame darbe laikoma procedūra, kurios rezultatas - juridinio asmens įregistravimas (juridiniam asmeniui suteikiamas kodas ir išduodamas registravimo pažymėjimas) arba juridinio asmens, jo duomenų bei steigimo dokumentų įtraukimas į registrą (kai kurių formų juridinių asmenų atveju); įregistravimu laikomas juridinis faktas, kai asmuo įtraukiamas į registrą.

Čia yra ir juridinio asmens įsteigimo momentas, ir jo teisnumo bei veiksnumo pradžia. Kaip ir suponuoja darbo pavadinimas, registravimas kaip procedūra bus nagrinėjamas atskirai nuo steigimo. Čia veikė registrai (tiek tarpukario Lietuvoje, tiek po Nepriklausomybės atgavimo). Antra, autorius išnagrinės Juridinių asmenų registro, tokio, koks veikia Lietuvoje dabar, vystymąsi ir dabartinį reglamentavimą bei, remdamasis kitų valstybių patirtimi bei Lietuvos realijomis, stengsis išryškinti tokio reglamentavimo trūkumus.

Šiuo metu tiek vienas, tiek keli asmenys ūkinę ar kitokią veiklą gali vykdyti ar kitaip tenkinti interesus arba įsteigę, arba neįsteigę juridinio asmens. Dėl to, steigti ar ne juridinį asmenį, sprendimas priimamas vadovaujantis įvairiais kriterijais, tarp jų - veiklos pobūdžio, apimties, tęstinumo, mokestiniais klausimais, prestižo ir daugelio kitų. Jei priimamas sprendimas įsteigti juridinį asmenį, kitas neišvengiamai spręstinas klausimas yra formos parinkimas.

Šios juridinių asmenų steigimui yra panašios daugelyje valstybių. Europos Sąjungos valstybėse daugelį įmonių steigimui taikytinus klausimus reglamentuoja EB įmonių teisės direktyvų normos. Didžiojoje Britanijoje egzistuoja jau minėtas skirstymas į registruotinus ir neregistruotinus darinius. Steigimo procedūros šioje valstybėje nustatytos 1893 m. ir 1980 m. Prekybos įstatymu, 1890 Partnerystės įstatymu, 1985 m. Kompanijų įstatymu (su 1989 m. ir vėlesniais pakeitimais), be to, nemaža dalis santykių, susijusių su verslininkyste ir jos organizavimo formomis, Didžiojoje Britanijoje reguliuojami šalies Vyriausybės sprendimais.

Pati juridinių asmenų įvairovė Didžiojoje Britanijoje labai skiriasi nuo Lietuvos ir pasižymi savitais bruožais. Čia asmenims, siekiantiems susivienyti siekiant gauti tam tikros naudos, suteikia dviejų pagrindinių rūšių organizacines formas: bendrijas (partnerships) ir kompanijas (companies). Bendrijos veikla kodifikuota dar 1890 priimtu Bendrijos įstatymu; ši organizacinė struktūra pasižymi tuo, kad kiekvienas partneris tam tikra prasme tampa kitų partnerių agentu, įgaliotiniu. Bendrijos veikla nėra atsieta nuo partnerių veiklos; ši forma turi tam tikrų tikrosios ūkinės bendrijos bruožų.

Tuo tarpu kompanijos - sudėtingesnė teisinė struktūra, itin pabrėžiamas jos, kaip juridinio asmens, atskirumas nuo dalyvių. Išskiriamos vieno asmens (corporation sole) ir sudėtinės korporacijos (corporation aggregate). Pastarosios savo ruožtu skirstomos į kompanijas, steigiamas pagal privilegiją (chartered companies), statutines kompanijas (statuory companies; steigiamos Parlamento aktu) ir registruotąsias kompanijas (registered companies).

Bendra kompanijų steigimo procedūra Didžiojoje Britanijoje yra paprastesnė nei mūsų valstybėje. Tiesa, prisimintina tai, kad įprasta tvarka šioje šalyje steigiama ir registruojama yra tik dalis juridinių asmenų, taip pat tai, jog steigimosi tvarka ir procedūros nėra vienodos visoje šalies teritorijoje. Didžiosios Britanijos sistemos bruožus yra perėmusios daugelis valstybių; tarp jų paminėtinos netgi tokios kaip Japonija arba Estija.

Japonijoje verslo organizavimui naudojami tik 6 formų juridiniai asmenys - akcinės bendrovės (Kabushiki Kaisha; angl. Joint stock corporation); ribotos atsakomybės bendrovės (Yugen Kaisha, angl. Limited corporation), tikrosios ūkinės bendrijos (Gomei Gaisha, angl. Unlimited commercial partnership corporation), komanditinės ūkinės bendrijos (Goshi Kaisha, angl. Limited commercial partnership corporation), asociacijos (Kumiai, an...

Šis straipsnis apžvelgė bendruosius juridinių asmenų steigimo ir registravimo aspektus, palygino Lietuvos teisinę bazę su kitų šalių patirtimi. Išsamus reglamentavimas ir procedūros yra būtinos siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų verslo aplinkos funkcionavimą.

tags: #bendroji #daline #nuosavybe #sodininku #bendrijoje #byla