Puikus atsakymas į amžiną klausimą apie gyvenimo prasmę yra tiesiog būti laimingam. Sutikite, kad šis atsakymas, nors ir paprastas, bet pakelia nuotaiką. Kiekvienas žmogus nori būti laimingas. Dauguma žmonių galvoja, kad laimė - tai toks momentinis jausmas, kada po minutės jau gali būti nelaimingas. Bet iš tiesų toks momentinis jausmas vadinamas euforija ar džiaugsmo emocija, o pati laimė - tai santūri ir labai ilgai trunkanti būsena. Laimė - pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas.
Nelaimingas žmogus neturi įkvėpimo dirbti nei savo, nei kitų labui, jis dažnai nebejaučia noro gyventi. Taigi ko reikia, kad žmogus būtų laimingas?
Pagal atsakymus į klausimą, ar esate labai laimingas, Airija, Islandija ir Nyderlandai yra laimingiausios šalys Europoje. Vertinant visą pasaulį, tarp dešimties laimingiausiųjų puikuojasi ir ne tokios turtingos šalys (palyginti su Lietuva): Venesuela, Nigerija, Filipinai, Turkija.
Žmogaus laimės, klestėjimo jausmą (nepainiokime su materialiu klestėjimu) nagrinėja pozityvioji psichologija. Šią populiarėjančią psichologijos kryptį sukūrė buvęs Amerikos psichologų asociacijos vadovas Martinas Seligmanas, remdamasis pagrindinėmis humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis.
Kitaip nei klasikinės psichologijos, kurios ištakos glūdi sprendžiant psichologines problemas, pozityviosios psichologijos nagrinėjimo objektas yra laimingi žmonės. Jeigu žmogaus būklę galėtume atvaizduoti skalėje nuo -10 (depresija, neviltis ir t. t.) iki +10 (džiaugsmas, laimė), tuomet vaizdžiai būtų galima sakyti, kad klasikinė psichologija padeda žmogui, tarkime, iš būsenos -7 pereiti į būseną -2 arba geriausiu atveju pasiekti nulį, pavyzdžiui, atsikratyti baimių, liūdesio, depresijos ir grįžti į normalią būseną.
Galima rasti daug literatūros, kurioje teigiama, kad šiuolaikinio žmogaus laimei reikalinga sportiška arba aktyvi gyvensena, sveika mityba, pakankamas miegas ir pan. Tai daugiau higieniniai geros savijautos, kasdienės geros nuotaikos veiksniai, o pozityvioji psichologija nagrinėja žmogaus gyvenimą platesniame kontekste. Šios psichologijos krypties atstovų nuomone, laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.
Malonus gyvenimas
Dauguma turbūt sutiksite, kad malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis). Štai mano pažįstamas Marius - pripažintas advokatas. Turi savo korporatyvinės teisės kontorą, krūvas klientų užsakymų, dirba iki nakties beveik visus vakarus, o net ir laisvesnius dažniausiai praleidžia mieste su klientais. Marius turtingas: automobilis, namas, sodyba, egzotiškos kelionės, solidi sąskaita banke.
Kaip laimė susijusi su pinigais? Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Bet čia svarbu atskirti du dalykus - pagrindinius poreikius ir turtą. Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu?
Žinoma, geros žinios, kad šiais interneto ir globalizacijos laikais beveik visi protingi, darbštūs, norintys mokytis žmonės darbo rinkoje anksčiau ar vėliau suranda ne minimaliai mokamus darbus. Tačiau vėliau, patenkinus pagrindinius poreikius, pinigai mažai siejasi su laimingumu. Taip, jie padeda lengviau pasiekti pozityvių emocijų: mėgautis pramogų pasauliu, keliauti į egzotiškus kraštus, džiaugtis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t.
Tačiau yra labai daug turtingų žmonių, kurie nėra laimingi. Pozityviosios psichologijos atstovai tvirtina, jog neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas.
Jeigu pozityvioms emocijoms susikurti papildomos lėšos gali padėti, tai teigiami santykiai aplink žmogų priklauso tik nuo jo paties pasirinkimo ir pastangų. O kaip su laime turint šeimą bei vaikų? Pozityvios psichologijos požiūriu šeima arba vaikai nėra būtina laimingo gyvenimo sąlyga. Tačiau šeima ir vaikai labai svarbūs maloniajam gyvenimui. Sveika, draugiška, didelė šeima suteikia daug džiaugsmo ir, žinoma, patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės. Neretas tėvas žiūri į savo vaikus, gerą jų išauklėjimą kaip į savo prasmingą palikimą šiai žemei ir žmonijai.
Psichologų Edo Dienerio ir Eunkooko M. Suho tyrimai rodo, kad šeimas sukūrę žmonės teigia esą laimingesni. Tačiau malonų gyvenimą kuria ne pati šeima, o geri santykiai. Jeigu gyvenant šeimoje nuolatos patiriamos neigiamos emocijos ir jaučiama įtampa, laimės tai greičiausiai neprideda. Na, o šeimos nesukūrusiems žmonėms arba vaikų neturinčioms šeimoms taip pat yra kur pasisemti malonumų.
Kaip sukurti laimingus santykius?
Įtraukiantis gyvenimas
Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis. Reikia turėti visiškai įtraukiančią veiklą.
Laimė vien malonumais ir pozityviomis emocijomis paremtame gyvenime išblės kaip itališkų ledų skonis - pirmieji kąsniai bus dieviški, o vėliau viskas taps vienoda ir nuobodu. Įtraukiantis gyvenimas pagrįstas veikla, kurioje atsiskleidžia žmogaus asmeninės stiprybės. Gal tai guvus ir greitas protas, mokėjimas bendrauti, laki vaizduotė, nuolatinis noras tobulėti, atkaklumas, drąsa ir energija, o gal tiesiog atvira širdis, draugiškumas, užuojauta ir meilė kitiems.
Geriausia, kai žmogaus darbas paremtas jo pomėgiais, aistromis ir asmeninėmis stiprybėmis. Kai jo iššūkiai atitinka jo gebėjimus, kad per lengvi nekeltų nuobodulio, o per sunkūs - streso. Danguolė - 40 m. personalo vadovė, turinti gražią šeimą ir neblogai mokamą darbą. Tačiau, nors viskas gerai klojasi, ji nesijaučia visiškai išnaudojanti savo gebėjimus. Nuo pat paauglystės Danguolė mėgo dekoruoti namus ir sulaukusi keturiasdešimties ji ryžtasi keisti savo profesiją - įstoja į Dailės akademiją, kartu su visa meniško jaunimo banga ketverius metus mokosi ir įgyja interjero dizaino bakalauro laipsnį.
Srauto būsena - visiškas įsitraukimas į veiklą
Prasmingas gyvenimas
Paprastai žmogus paeiliui pereina visus šiuos etapus: malonų gyvenimą papildo įtraukiančiu, įtraukiantį papildo prasmingu. Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai.
Pranas - penkiasdešimtmetį perkopęs klestintis verslininkas, sulaukęs pirmųjų anūkų, nesiskundžiantis sveikata, jau kurį laiką nebeaukojantis viso savo laiko darbui - sugeba pasiekti gyvenimo pusiausvyrą. Beveik bet kuris verslas, kurį jis įsteigia, būna sėkmingas ir toliau didina jo turtus. Jau aišku, kad ne tik jam, bet ir jo vaikams gyvenime, matyt, niekada nebereikės dirbti. Tačiau Pranas jaučia, kad iki visiškos laimės jam dar kažko trūksta. Ir tai atranda tik nutaręs savo sėkme pasidalyti su kitais - įkūręs labdaros fondą, remiantį talentingiausius moksleivius ir studentus. Kiti atranda gyvenimo prasmę religiniuose potyriuose, tačiau tai tinka ne visiems.
Tyrimų duomenimis, laimingas žmogus gali būti ir tikintis, ir netikintis, tačiau pagal statistiką tikintys žmonės sakosi esą laimingesni. Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta. Kita didelė dalis susiformavusi vaikystėje.
Žmogus gali išmokti būti optimistiškesnis, tačiau pasikeisti jis gali tik 5-15 procentų. Tai nėra daug, tačiau mes galime keisti savo įsitraukimą į veiklą, rasti gyvenimo prasmę, sukurti teigiamus santykius. Čia ribų nėra, todėl papildomų laimės, džiaugsmo šaltinių reikia ieškoti šiuose gyvenimo aspektuose.
Ką kiekvienas jau rytoj galime padaryti, kad būtume laimingesni? Įvertinkime savo gyvenimą per pozityviosios psichologijos laimingo gyvenimo sudedamųjų dalių prizmę. Ar gyvenimas jums malonus, jaučiate daug teigiamų emocijų ir palaikote darnius santykius? Ar gyvenimas įtraukiantis - darbas arba veikla įtraukia ir yra pagrįsta individualiomis stiprybėmis? Kaip su prasmingu gyvenimu - ar galima savo veiklą padaryti prasmingesnę, naudingą didesniems tikslams, o ne tik sau?
Jungtinės Tautos kasmet paskelbia laimingiausias pasaulio šalis. Pirmą kartą Pasaulio laimės ataskaitoje Norvegija atėmė nugalėtojos titulą iš savo kaimynės Danijos, o Lietuva taip ir neperžengė penkiasdešimtuko ribos. Ar iš tiesų nemokame būti laimingi? Psichologai sako, kad laimė yra kaip formulė, kurią galime susikurti patys.
Būna dienų, kai skubi, stresas graužia iš vidaus, o nuotaika subjurusi ne tik dėl šiandienos, bet ir dėl visų blogų dalykų, kurie atsitiko tavo gyvenime. Žinoma, prisiminei juos kaip tik šiandien ir viską sudėjusi į krūvą konstatavai, kad tavo gyvenimas - nieko vertas. Asm. Žmogui augant keičiasi ir dalykai, kurie daro jį laimingą. Vis mažiau kas nustebina, pralinksmina ar suteikia laimės. Iš tiesų nemanau, kad žmogui augant keičiasi dalykai ar pomėgiai, kurie daro jį laimingą. Atsakykite sau į klausimą, kas jus džiugino, ką labiausiai mėgote veikti, kai buvote dešimties? Vieno tyrimo metu dalyviams buvo užduotas toks klausimas.
Harvardo universiteto tyrimas, atliktas dar prieš 80 metų, parodė, kad žmogui džiaugsmą teikia sveikų santykių konstravimas, susitikimai su žmonėmis, linksmybės su draugais, gyvas bendravimas ir tikros meilės pajautimas. Nauji tyrimai naudojant laimės skales vienareikšmiai parodo, kad labiausiai džiaugsmą žmogui suteikia ilgalaikiai, sveiki ir artimi santykiai su kitais.
Žmonės nori jaustis, kad priklauso kokiai nors grupei, kad juos priima, gerbia ir palaiko. Psichologai pastebėjo, kad socialiniais tinklais paveikiami mūsų smegenų centrai, atsakingi už naujų potyrių ir apdovanojimų siekimą. Padidėja adrenalino ir dopamino gamyba. Socialiniai tinklai suteikia galimybę būti tokiems, kokie norime pasirodyti aplinkiniams: bebaimiai, turintys daug draugų, gražūs, laimingi ir vairuojantys puikius automobilius. Šiai pagundai sunku atsispirti.
Virtualus pasaulis traukia galimybe pabėgti nuo nemalonių jausmų, įtampos, nesėkmių. Ten gali būti toks, koks nori. Ir tai nėra vien neigiama. Visiems kartais reikia pasijusti svarbiems ir palaikomiems. Svarbu sąmoningai suprasti, ką ir kodėl darai. Jei visi su savimi nešiotumėmės laimės liniuotę ir matuotume visus įvykius (20 cm - laimė, 10 cm - galėtų būti geriau, 5 cm - tokia čia ir laimė), retai patirtume teigiamų emocijų.
Maslow poreikių piramidė
Būti laimingam - kiekvieno žmogaus teisė. Konfucijus ir Sokratas teigė, kad laimė ir savęs ugdymas yra pagrindinis gyvenimo tikslas. Žmogus turi pasirinkimą būti laimingas, t. y. turi galią išskirti geriausius dalykus, įvykus kokiai nors situacijai. Mintis apie gerus dalykus reikėtų paskatinti, o tai, kas neigiama, sau pripažinkite, bet nesigraužkite, negatyvias mintis stenkitės pakeisti neutraliomis arba pozityviomis.
Tai - praktikos ir laiko klausimas: mes galime išmokti galvoti ir vertinti situacijas teigiamai. Pavyzdžiui, pabudę ryte susiplanuokite dieną ir pagalvokite apie tai, kokie poelgiai, darbai, veiksmai padarytų jus laimingą. Vakare apmąstykite dieną ir savo poelgius. Paskatinkite, pasidžiaukite poelgiais, kurie jus pradžiugino ir prisidėjo prie ilgalaikio laimės jausmo, pakritikuokite tuos poelgius, kurie nuliūdino ar atitolino nuo ilgalaikio laimės jausmo.
Sakydama, kad turite pasirinkimą, turiu omenyje, jog neprivalote prisiimti aplinkinių nuotaikos. Jeigu jaučiatės laimingi ir šiandien jums puikiai sekasi, nesigadinkite nuotaikos dėl to, kad šeimos nariams, draugams ar aplinkiniams nesiseka darbe. Jie gali būti suirzę, nelaimingi, pikti, bet tai nereiškia, kad privalote jaustis taip pat. Visi turime teisę būti laimingi, ir tai nėra savanaudiškas elgesys. Galite juos suprasti, užjausti ar paguosti, bet neprivalote perimti tų žmonių nuotaikos.
Kaip merginos ir vaikinai supranta laimę? Mokslininkus labai domina ši sritis. Atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad vaikinų ir vyrų laimei įtakos turi alga, karjeros perspektyvos, figūra, išvaizda, teigiamas aplinkinių įvertinimas, geros finansinės galimybės, saugumas darbe. Remiantis 2003 metų atlikto tyrimo rezultatais (dalyvavo 38 000 vyrų ir moterų iš 44 pasaulio šalių), moterys buvo labiau patenkintos savo gyvenimu nei vyrai. Moterys iš Pakistano, Japonijos ir Argentinos jautėsi labiau laimingos.
Ar galima laimę nusipirkti? Tyrimai rodo, kad žmonės po sunkių išgyvenimų, katastrofų, netekčių ar po labai gerų įvykių, pvz., laimėję loterijoje, olimpiadoje, gavę gerą pažymį ar didesnę algą, praėjus kuriam laikui jaučiasi tiek pat laimingi, kiek ir prieš nutinkant tam įvykiui. Tai reiškia, kad išorinės aplinkybės neturi tiek daug įtakos mūsų pradinei laimei.
Kaip laimė aiškinama psichologiškai? Iš viso yra žinoma apie 20 įvairių laimės hormonų, iš kurių pats stipriausias - beta endorfino poveikis, net 5-6 kartus pranokstantis narkotikų veikimą ir neturintis jokio šalutinio poveikio. Išsiskyrus laimės hormonams smegenyse, suaktyvėja alfa bangos. Nustatyta, kad laimės hormonai ir alfa bangos sudaro porą.
Galime pastebėti, kad bendra žmonių laimė priklauso nuo identiteto ar tam tikro konkretaus žmogaus. Vieni žmonės būna viskuo nepatenkinti ir ieško priežasčių, dėl ko galėtų būti nelaimingi, o kiti sugeba būti laimingi net stresinėmis situacijomis, atsitikus nelaimei. Nelaimingi žmonės dažniausiai yra savanaudžiai, egoistai ir atsiskyrėliai, nemėgstantys ar vengiantys bendrauti, paskendę negatyviose mintyse, priešiški. Laimingi žmonės linkę bendrauti, lengvai prisitaiko, yra kūrybiški, paprasčiau išgyvena gyvenimo pateikiamus iššūkius ir, svarbiausia, - myli bei atleidžia.
Įsivaizduokite, kad esate automobilių spūstyje ir po ilgų 20 minučių automobiliai lėtai pradeda judėti. Pastebite, kad kitoje mašinoje sėdintis žmogus signalizuoja, nes nori persirikiuoti į jūsų juostą. Ar užleisite, priklauso nuo jūsų nuotaikos. Galime pastebėti, kad bendra žmonių laimė priklauso nuo identiteto ar tam tikro konkretaus žmogaus. Nelygu, koks žmogus esate, kokie jūsų interesai, temperamentas, nuostatos, aplinkybės.
Labai lengva pakliūti į minčių spąstus ir galvoti, kad yra vienintelis geras arba teisingas būdas jaustis laimingam. Galbūt jūs būtumėte laimingesnis, jeigu dažniau sportuotumėte, mažiau praleistumėte laiko naršydamas po internetą, pabaigtumėte mokslus, daugiau keliautumėte ar jeigu namai būtų mažiau apšnerkšti. Bendraukite su žmonėmis, turinčiais tokių pačių pomėgių, vertybių ir pažiūrų.
Tikra laimė yra daugiau nei teigiamos emocijos. Tai - mąstymo būdas, tam tikra lūkesčių, idealų ir susitaikymo su tuo, ko negali pakeisti, bei daugelio kitų veiksnių aritmetika. Savęs pažinimas - tai raktas į laimę. Nutolę nuo savęs, dažnai pamirštame tai, kas tikra, kas esame. Mus blaško mintys apie tai, kokie turėtume, norėtume būti, ko iš mūsų tikisi aplinkiniai. Tiesa, liūdesys yra savęs pažinimo dalis, nes turime pripažinti ne tik tai, kas esame ar kuo norime būti, bet ir tai, kuo niekada nebūsime.
Laimė - tai ne tik emocija, bet ir mąstymo būdas