Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą.
Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.
Prieš porą metų Kaune Baltų prospekte daugiabučio septintajame aukšte kilus gaisrui, vienas žmogus žuvo, vienuolika atsidūrė ligoninėje. Ši tragedija atkreipė dėmesį į daugiabučių saugos spragas.
Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai. Viename iš balkonų grindyse yra liukas. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą.
Pagrindinės Gaisrinės Saugos Problemos Daugiabučiuose
- Netinkama evakuacija: Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų.
- Neveikiančios sistemos: Neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis.
- Neatitinkantys reikalavimų avariniai išėjimai: Avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų.
- Pertvarkymai: Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.
- Gyventojų aplaidumas: Gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsiuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose.
Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga.
Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.
„Per 2014 m. pirmą pusmetį atliktas 26 aukštuminių gyvenamųjų namų (kuriuose altitudė nuo privažiavimo iki viršutinio aukšto grindų viršija 26,5 m) planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.
Taip pat pareigūnai Vilniuje patikrino 326 gyvenamųjų namų (neauštuminių) bendrųjų patalpų priešgaisrinę būklę. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.
Priešgaisrinės ir Evakuacinės Kopėčios: Svarbūs Skirtumai
Kaip sudaryti avarinį gaisro evakuacijos planą ir 4 būdai pasiruošti dabar
Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja.
Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai. „Evakuacinės kopėčios, kaip rodo pavadinimas, tai kopėčios, kuriomis pavojaus atveju iš pastato turėtų saugiai pasišalinti jame esantys žmonės. Jos gali būti skirtingų formų (ištraukiamos, atlenkiamos, nuleidžiamos ir kt.), tačiau esminis rodiklis yra jų plotis. ES sertifikuojamos evakuacinės kopėčios paprastai yra 40-50 cm išorinio pločio.
Priešgaisrinės arba tiesiog Gaisrinės kopėčios, kurios STR nurodomos kaip G1 tipo gaisriniai laiptai, yra skirtos ugniagesiams gelbėtojams kuo greičiau patekti iki nelaimės vietos ir pradėti ugnies gesinimo ar gelbėjimo darbus. Gaisrinės kopėčios taip pat gali būti naudojamos ir žmonių evakuacijai, tačiau tokių kopėčių išorinis plotis yra 50-70 cm.
A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).
Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai.
Sausvamzdžiai: Kas Tai Ir Kam Jie Reikalingi?
Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse.
Tai P3.1 grupei priskiriami prekybos paskirties pastatai, P5-priskiriami gamybos ir pramonės paskirties, sandėliavimo, pagalbinio ūkio (fermos, ūkio, sodų ar kt.) bei kiti pastatai. Gamybinės patalpos, dirbtuvės, laboratorijos esančios kitų funkcinių grupių pastatuose yra priskiriamos P5 grupei. Taigi konkrečiu atveju reikėtų vadovautis statinio projektu arba pasižiūrėti kokiai funkcinei statinių grupei priklauso pastatas. Taip pat kokiu atstumu nuo pastato yra išoriniai vandens hidrantai.
Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.
| Elementas | Reikalavimai |
|---|---|
| Evakuacinės kopėčios | Plotis 40-50 cm, sertifikuotos ES |
| Priešgaisrinės kopėčios | Plotis 50-70 cm, skirtos ugniagesiams, gali būti naudojamos evakuacijai |
| Kopėčių aukštis | Prasideda ne žemiau kaip 2 m nuo žemės (išskyrus perėjimus tarp stogų) |
| Apsauginiai lankai | Būtini kopėčioms, aukštesnėms nei 6 m |
| Sausvamzdis | 70-80 mm skersmens vamzdis su jungtimis ugniagesių žarnoms |
Svarbu atkreipti dėmesį į visus šiuos aspektus, siekiant užtikrinti saugumą daugiabučiuose namuose. Reguliarūs patikrinimai ir tinkama priežiūra yra būtini, kad gaisro atveju būtų galima greitai ir saugiai evakuotis.
tags: #islipimo #liukas #daugiabuciui