Ką daryti, jei užliejo kaimynai: praktiniai patarimai ir žingsniai

Santechnikos avarijos - vienos dažniausių, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Tokiais atvejais neretai užliejamos ne tik buto, kuriame įvyko avarija, bet ir žemiau esančių kaimynų butų patalpos. Tad, ką daryti, jei Jūsų būstą užliejo kaimynai? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šį klausimą, įskaitant ir kaip išsaugoti dar nesušlapusius daiktus, ką sakyti kaimynams, gyvenantiems apačioje ir kitus svarbius aspektus.

Buto užliejimas - tai viena iš dažniausiai pasitaikančių nelaimių namuose, kai trūkus vamzdžiui ar plyšus žarnelei vanduo padaro žalos jūsų turtui. Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.

Pirmieji žingsniai po užliejimo

Vos pastebėję, kad prakiuro vamzdis, nedelsdami užsukite vandenį. Jeigu patys to negalite padaryti arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą, namą aptarnaujančios įmonės ar bendrijos atsakingus darbuotojus.

Svarbu atlikti šiuos veiksmus:

• Sustabdykite vandens tekėjimo šaltinį. Tai svarbiausias pirmas žingsnis.
• Išsaugokite turtą. Užkelkite baldus ir kitus daiktus vienas ant kito, padėkite ant stalo ar lovos. Kilimus išneškite į balkoną arba kiemą.
• Surinkite vandenį. Pradėkite rinkti vandens likučius skudurais arba rankšluosčiais, kurie gerai sugeria vandenį. Kempinės ir grindų šluostės padės tik esant nedideliam kiekiui vandens.
• Vėdinkite patalpas. Jei vasara, atidarykite langus ir vėdinkite natūraliai.
• Naudokite drėgmės surinkėjus. Jei turite drėgmės surinkėjus arba galite juos greitai gauti, būtinai jais pasinaudokite.

Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Pastabėjus, kad ant buto lubų, sienų ar jų kampuose kaupiasi vanduo, būtina nedelsiant reaguoti ir, pirmiausia, išjungti elektrą. „Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute,“ - sako D.

Jei vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo. Nelieskite elektros jungiklių ar laidų, jei manote, kad juos galėjo pažeisti vanduo.

Papildomi šilumos šaltiniai ir ventiliacija

Galima pradėti džiovinti patalpas pajungus papildomus šilumos šaltinius. Tačiau: Nekaitinkite stipriai šildytuvų, nes per greitai džiūdami paviršiai nespėja prisitaikyti ir adaptuotis drėgmės pasikeitimui. Kartu su lengvu ir nekarštu papildomu šilumos šaltiniu būtinai panaudokite ventiliatorių. Jūsų tikslas - "judinti orą".

Bendravimas su kaimynais

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.

Jei jus užliejo kaimynai iš viršutinio buto, būtinai užeikite pas juos. Pasikalbėkite ramiai ir draugiškai. Išsiaiškinkite, kas atsitiko ir kokia užliejimo priežastis. Išsiaiškinkite, ar viršutiniai kaimynai turi savo buto draudimą. Parekomenduokite jiems patiems užregistruoti žalą jų draudimo bendrovėje. Sužinokite kaimynų draudimo bendrovės žalos numerį.

Jeigu jūs patys užliejote apatinius kaimynus: Nuraminkite juos ir pasakykite, kad turite draudimą ir jiems bus atlygintas padarytas nuostolis. Apžiūrėkite, koks nuostolis jiems padarytas, gaukite kontaktus. Paklauskite, ar kaimynai irgi turi draudimą, kokioje bendrovėje.

Atlikę šiuos paprastus veiksmus, užliejimo situacija nebebus tokia baisi, kaimynai nesusipyks, o draudimo ekspertai apžiūrės ir įvertins žalą.

Žalos atlyginimas ir draudimas

Dažnu atveju žmonės būna apsidraudę savo butus ar juose esantį turtą. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.

Teismų praktikoje buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti, kad kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos, turi teisę įrodinėti priešingai.

Civilinės atsakomybės draudimas

Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, perkant butą naudojantis banko paskola ir jį įkeičiant bankui, yra reikalaujama butą apdrausti. Apdraudžiant butą, įprastai taip pat yra apdraudžiama ir buto savininko civilinė atsakomybė už tretiesiems asmenims (pvz. kaimynams) padarytą žalą, kilusią dėl buto (pvz.

Nukentėjusio buto savininkui, siekiančiam pasinaudoti atsakingo už žalą kaimyno civilinės atsakomybės draudimu ir gauti draudimo išmoką, reikėtų kreiptis su raštiška pretenzija - reikalavimu atlyginti žalą - tiek į atsakingą kaimyną, tiek ir į jo civilinės atsakomybės draudiką. Pretenzijoje turėtų būti nurodytos žalos atsiradimo aplinkybės ir padarytos žalos dydžio pagrindimas.

Kartu su pretenzija reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pretenziją reiškiantis asmuo yra apgadinto buto savininkas.

Darbų etapai po užliejimo

Po užliejimo svarbu atlikti šiuos etapus:

• Žalos vertinimas
• Džiovinimas ir valymas
• Kvapų ir pelėsio naikinimas
• Remontas

Kaip išvengti didesnių nuostolių?

Visų pirma, svarbu paminėti, kad dažnai tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto, jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą.

Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.

Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei. Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą.

Įrodymai ir žalos vertinimas

Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą.

Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.

Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.

Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui.

Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto džiovinimo. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.

Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti. Nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti.

Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.

Antstolio pagalba fiksuojant žalą

Vos tik iškvietus avarinę tarnybą, galima tartis su antstoliu dėl faktų konstatavimo paslaugos. Pati avarija, jos padariniai, apgadinto turto būklė gali būti fiksuojama keliais etapais: pradedant įvykiais pirmosiomis avarijos valandomis ir baigiant vaizdais po mėnesio ar kelių, kai vandens dėmės labiau išryškėja.

Galima ir pačiam nufotografuoti arba nufilmuoti apgadintą butą. Tačiau reikia turėti galvoje, kad antstolio užfiksuoti įrodymai visais atžvilgais gerokai pranašesni. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose yra rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią.

Preziumuojama, kad antstolis fiksavo objektyviai matomus arba girdimus įrodymus profesionaliai ir nešališkai. Tuo metu užlieto buto savininko ar kito suinteresuoto asmens pateikti įrodymai teisme gali būti atmesti ar ginčijami kaip netinkami, suklastoti ir t. t.

Namų administratoriaus atsakomybė

Advokatas dr. Arvydas Budnikas pasakojo, kad namo administratorius paprastai tokių dalykų neatlygina ir į jį nesikreipiama, mat, jei trūksta kurio nors buto vamzdžiai, laikoma, kad atsakingas yra to buto savininkas. Jis turi rūpintis vamzdžiais, užsukt vandenį ir kt.

Vis tik kalbėdamas apie Giedrės atvejį advokatas neslėpė, kad yra teorinė galimybė į teismą paduoti namo administratorių, teigiant, kad jis atlaidžiai užsiima namo priežiūra. „Bet sėkmė būtų abejotina, nes, jei namas - senesnis, administratorius sakytų, kad gyventojas turėjo rūpintis seno namo renovacija, vamzdynų keitimu ir pan. Tad galimai administratorius nebūtų dėl to atsakingas. Vis tik, jeigu daugiabutis būtų naujas, t. y. nebūtų praėję įstatymų numatyti terminai - gal 10 metų - tokiu atveju būtų galima į teismą paduoti patį statytoją. Sakyti, kad jis blogai įrengė namą, todėl turi kompensuoti žalą“, - kalbėjo A. Budnikas.

Kreipimasis į teismą

Jei butas buvo užlietas, A. Budniko aiškinimu, reikia įvertinti butui padarytą žalą. Tą galima padaryti ir pačiam savininkui, tačiau geriau išsikviesti vertintoją. Jis įvertina, kiek kainuos sulietų sienų renovacija, sugadintų baldų pakeitimas į naujus ir kt.

Anot advokato, jei butas yra neapdraustas, reikia kreiptis į buto, iš kurio padaryta žala, savininką su prašymu atlyginti žalą. Jeigu jis žalos geranoriškai neatlygina, jį galima paduoti į teismą.

Specialistas tikino, kad kreiptis į teismą tokiu atveju tikrai apsimoka ir blogiau esą nebūna, nes paprastai visiems pavyksta prisiteisti. „Jei mano butas - nedraustas ir mane užlieja iš aukščiau esančio buto, jo savininkas ir yra kaltas. Tad teismo kelias yra tikrai efektyvus. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos, kompensuojančios žalą nukentėjusiajam, lygiai taip pat į teismą duoda tos žalos kaltininką. Juk jei tai nebūtų efektyvu, draudimo kompanijos tuo neužsiimtų. Reikia suprasti, kad išmokėdamos draudimą jos negali nueiti į minusą, jos turi tuos pinigus atgauti ir dažniausiai tą padaro prisiteisdamos juos iš kaltininko“, - įžvalgomis dalinosi pašnekovas.

Specialistas minėjo, kad dažniausiai visi prašo atlyginti tą žalą, kuri buvo apskaičiuota vertinimo metu. Vis tik nebūtinai tokią sumą pavyksta prisiteisti, mat kita šalis ją gali ginčyti ir su ja nesutikti.

Teismo išlaidos

Advokato teigimu, už tokią bylą advokatui gali tekti sumokėti ir 500, ir 1500 eurų - tai labai individualu. Vis tik jis pabrėžė, kad laimėjus bylą visas išlaidas padengia pralaimėjusi pusė. Į jas įeina ne tik advokato kaina, bet ir žalos vertintojui sumokėtos sumos.

A. Budniko teigimu, tokios bylos trunka apie 6 mėnesius. „Bet, jeigu mane aplieja, aš pasidarau privačią žalos ekspertizę ir ja remiantis paduodu ieškinį prieš kaltininką, o jis sako, kad ta ekspertize netiki ir prašo teisminės ekspertizės, tada teismas skiria ekspertą pakartotiniam žalos įvertinimui. Tokiu atveju procesas gali vykti ir ilgiau. Dar apeliaciją galima pateikti, tai dar papildomi 4 mėnesiai gali būti. Su visu tuo gali trukti ir metus“, - pasakojo advokatas.

Kaip išvengti situacijos, kuomet avarinė negali patekti į butą?

Laikas, per kurį visam namui bus atstatytas vandens tiekimas, priklauso nuo kelių faktų. Pirma, kaip greitai pavyks avarinės tarnybos specialistams patekti į butą, kuriame trūko vamzdis, ir surasti tikslią avarijos vietą. Antra, problemos mastas.

Deja, avarinė tarnyba dažnai susiduria su situacijomis, kuomet į butą patekti gerokai užtrunka. Nėra gyventojo kontakto, nekelia telefono, neatsiliepia, išvyko atostogauti, gyvena užsienyje ar kitame mieste ir niekam iš artimųjų nepaliko buto rakto.

Įvykus avarijai, visų pirma daugiabučio rūsyje esančiame įvade visam namui užsukamas vandens tiekimas. Tam, kad vanduo nustotų pilti kaimynų butus ir bendrąsias patalpas.

Neradę gyventojo namuose, visų pirma kontakto ieškome savo klientų duomenų bazėje. Į paiešką dažnai įsitraukia ir patys gyventojai, norintys, kad namuose kuo greičiau atsirastų vanduo. Nors namo administratorius privalo laikytis Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir neturi teisės dalintis informacija su kaimynais, iniciatyvūs gyventojai patys netrunka išsiaiškinti, kurį kaimyną užliejo.

Kraštutiniu atveju, jei avarinei nepavyksta patekti į butą, namo administratorius turi galimybę kreiptis į teismą ir jo sprendimu išlaužti duris.

Atviras priėjimas prie vamzdyno (estetikos sumetimais vamzdžius įprasta paslėpti vonios spintelėse) padėtų išvengti ne tik didesnių nuostolių remonto atveju.

Didesnių avarijų iš viso nekiltų, jei gyventojai pastebėtų po truputį besisunkiantį vandenį.

Ko imtis, kad atostogų nesudrumstų skambutis iš avarinės tarnybos, negalinčios patekti į jūsų butą, kuriame įvyko avarija? Taip pat verta pasidomėti ar namą administruojančios įmonės turimas jūsų kontaktas nėra pasenęs ir jį atnaujinti.

Drėgmės surinkėjų naudojimas po užliejimo

Optimali drėgmė patalpose turi būti nuo 40 iki 55 procentų. Užliejus būstą ji dažniausiai pakyla net iki 90 procentų, kartais ir daugiau.

Bene pats geriausias ir svarbiausia greičiausias drėgmės šalinimo būdas yra pramoniniai (statybiniai) drėgmės surinkėjai. Svarbiausia, kad jie padeda veikti iš karto, labai efektyviai, tad jau po pirmos valandos bus matomas kur kas mažesnis oro drėgnumas.

Jeigu esate sudaręs sutartį su draudimu, kaip jau supratote, drėgmės surinkėjo nuomos paslaugas jums atlygins draudimas. Jeigu neturite draudimo - tuomet nuomos paslaugas turėtų atlyginti asmuo, kuris užliejo Jūsų butą. Taigi, jums tai galiausiai nieko nekainuos.

Jeigu buvo aplietos ne tik gyvenamosios patalpos, tačiau ir rūsys arba garažas, sandėliukas, kuris yra po namu - geriausia greta pramoninio drėgmės surinkėjo yra naudoti ir elektrinį oro ventiliatorių.

Patarimai dėl drėgmės surinkėjų

• Drėgmės surinkėjai veiks efektyviai tik uždarose patalpose.
• Nelaukite. Dėl to rekomenduojame rinktis ne tik galingiausius, tačiau ir inovatyviausius drėgmės surinkėjus nepriklausomai nuo nuomos kainos.

Svarbu: Po užlieji reikia keisti grindis. Visgi, jeigu to nedarysite, nuimkite plintusus. Taip pat dėl oro cirkuliacijos bus tinkamai išdžiovinama drėgmė po laminatu arba parketu.

Pagrindiniai žingsniai, jei jūsų butą užliejo kaimynai

Užliejimas dėl trūkusio vamzdžio, sugedusios buitinės technikos ar kaimynų klaidų yra viena dažniausių nelaimių namuose. Štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti:

1. Sustabdykite šaltinį: Užsukite buto įvadinius kranus.
2. Saugokite turtą: Baldus ir daiktus pakelkite nuo grindų (uždėkite ant lovų, stalų). Jei turite gipso kartono lubas su įleidžiamais šviestuvais, atsargiai juos išimkite ir palikite kabėti ant laidų.
3. Sausinkite paviršius: Naudokite gerai sugeriančius audinius arba specialius skysčių siurblius.
4. Vėdinimo taisyklės: Vasarą laikykite langus atvirus. Nenaudokite buitinių šildytuvų maksimaliu galingumu - per staigus karštis priverčia medį (parketą, duris) ir dažus skilti ar riestis.
5. Registruokite įvykį: Nedelsdami praneškite savo draudimui ir REMEKS specialistams.
6. Nieko neišmeskite: Sugadintus daiktus laikykite atskirai iki apžiūros.
7. Būkite atsargūs: Pasikliaukite tik oficialiais draudimo bendrovės partneriais.
8. Jei užliejo Jus: Užeikite pas kaimynus ramiai pasikalbėti. Išsiaiškinkite priežastį ir sužinokite, ar jie turi civilinės atsakomybės draudimą.
9. Jei užliejote Jūs: Nuraminkite kaimynus, kad jūsų draudimas padengs žalą. Informuokite savo draudimo bendrovę apie nukentėjusius trečiuosius asmenis.

tags: #nuomotojai #uzpyle #kaimynus