Jei nori, kad tavo vaikai būtų turtingi: Andriaus Mamontovo patarimai

Muzikantas Andrius Mamontovas ragina bent trumpam atsitraukti nuo, jo požiūriu, mus vienodinančių ekranų ir ieškoti unikalios patirties knygose.

"Televizorius ir internetas visiems mums duoda vienodą patirtį. O tas, kuris atsiriboja nuo viso to, gauna nepanašų į kitų žmonių patyrimą", - įsitikinęs jis.

A. Mamontovas - ne tik muzikantas, dainų autorius, aktorius ir prodiuseris, bet ir aktyvus visuomenininkas, „užkūręs“ ne vieną pilietinę iniciatyvą. Su grupe „Fojė“ devintajame dešimtmetyje dalyvavo Roko maršuose, 1990 m. prie Spaudos rūmų iniciavo roko koncertą, sugriovusį sovietų planus užgrobti pastatą. 1996 m. A. Mamontovas įkūrė paramą vaikų namams suteikusį fondą „Muzikantai vaikams“.

Prisiminimai apie senelius

A. Mamontovas prisimena savo senelį Adomą Čiplį, lietuviško elementoriaus „Saulutė“ bendraautorį.

"Knygą jie parašė dviese [su Stasiu Pupeikiu]. Ji buvo daug kartų perleista. Į pirmą klasę ėjau 1974-aisiais - tais metais atsirado elementorius „Vyturėlis“. Tačiau skaityti išmokau iš „Saulutės“. Senelis man tą knygą vaikystėje pats padavė, kartu su juo skaitėme. Turime kelis dar likusius egzempliorius - tai šeimos relikvija, mes juos saugome. Labai džiaugiuosi, kad mano senelis toks žmogus. Jis man visada buvo pavyzdys, [rodantis], kad po savęs reikia palikti ką nors, kas žmonėms atneštų naudos, šviesos."

Dabar galbūt neskaito tiek, kiek paauglystėje. Mokykloje į biblioteką eidavo du tris kartus per savaitę.

Andrius pasakoja, kad niekada neskaitė to, ką reikia, bet skaitė tai, kas jam įdomu. Tokie rašytojai, kaip Jules`is Verne`as, Ray Bradbury, Antoine`as de Saint-Exupery, Edgaras Allanas Poe - jo paauglystės, vaikystės mėgstamiausi.

Knygos, kuriose daug žmogaus fantazijos apraiškų, labai lavina ir skaitančiojo fantaziją. Buvo „Drąsiųjų kelių“ serija. Mokslinės fantastinės literatūros seriją „Zenitas“ turbūt visą esu perskaitęs - pamatydavau knygą su „Zenito“ ženkliuku, net neskaitęs pavadinimo nešdavausi namo ir skaitydavau.

Antoine de Saint-Exupéry

Nedaug A. Mamontovo gyvenime buvo knygų, kurias skaitė kelis kartus. Ne kartą perskaitė Wilhelmo Hauffo pasakas. „Šaltoji širdis“ jam labai patiko. E. A. Poe skaitė kelis kartus - labai vizualūs jo pasakojimai. Skaitydamas matai filmą galvoje. Siaubo žanras jam labai patinka. Jis - vienas šio žanro pasaulinio garso meistrų. Skaitydamas knygą pakeli ant lovos kojas, nes kyla vaikiška baimė, kad kažkas iš po lovos turėtų už tų kojų griebti.

Viena įspūdingiausių knygų, kurias apskritai skaitė, buvo „Meistras ir Margarita“. Michailą Bulgakovą skaitė rusiškai. To neįmanoma išversti. Žinoma, yra išversta ir į lietuvių, ir kitas kalbas, bet jei mokate rusiškai, šią knygą rekomenduoju skaityti rusų kalba. Tai nuostabi literatūra. „Meistrą ir Margaritą“ bandžiau skaityti būdamas 18 metų. Sustojau gal trečiame puslapyje ir palikau - nieko nesupratau, visai „neužkabino“. Tai viena iš tų knygų, kurią skaitydamas vis pasižiūri, ar dar daug liko. Knygos lieka mažai, ir labai nuliūsti, nes norėtum, kad ji tęstųsi ir tęstųsi. Nuostabiai parašyta knyga.

Poezijos visiškai negali skaityti. Jam atrodo, tai nėra rašytinis žanras. Poezija kaip drama, kaip daina. Tai sceninis žanras. Poezija turi būti skaitoma garsiai, poezijos reikia klausyti.

Filosofija ir asmeninis tobulėjimas

A. Mamontovui patinka filosofinė literatūra. Iš pradžių skaitė labai daug grožinės, vėliau labiau domino filosofija, religija, psichologija. Šie dalykai jam visada įdomūs. 18-19 metų tarnavo kariuomenėje. Tai aplinka, į kurią pakliuvus tikrai nėra paprasta, kol [nieko] nežinai, kol surandi savo vietą, prisitaikymo būdą.

Bendraklasė jam atsiuntė Epikteto „Raštus“. Tai nedidelė garsaus stoikų filosofijos pradininko knygutė. Knyga apie tai, kad reikia rūpintis tik tuo, kas priklauso nuo mūsų, ir visiškai nesukti sau galvos dėl to, kas nuo mūsų nepriklauso, nes vis tiek nieko negalime pakeisti. Ta knyga jam labai padėjo. Perskaitė ir pradėjo rūpintis tik tuo, kas nuo jo priklauso. Dėl to, kas nuo jo nepriklauso, nebesuko sau galvos, ir, tiesą sakant, tarnyba kariuomenėje paskui tapo labai įdomia patirtimi.

Epiktetas

A. Mamontovas teigia, kad dabar yra internetas, reklama ir atsiranda imunitetas informacijai. Natūralu, kad žmonės nori pailsėti nuo [informacijos] ir mieliau renkasi išvyką į gamtą, nori išjungti mobilųjį telefoną - atitrūkti nuo skaitymo, matymo, girdėjimo. Gal ir dėl to žmonės šiandien skaito mažiau.

Yra žmonių, kurie sutelkia dėmesį į knygas: mažiau žiūri televizorių, mažiau klaidžioja po internetą. Jie laimi, nes įgyja daugiau individualių patyrimų. Televizorius ir internetas visiems mums duoda tą patį, visi perskaito tuos pačius straipsnius, pažiūri tas pačias laidas - visų mūsų patirtis vienoda, niekuo neišskirtinė.

Knygos - kelias į turtingą gyvenimą

A. Mamontovas mano, kad šiais laikais pritapimas prie visuomenės nebėra vertybė. Anot jo, visi įdomiausi pavyzdžiai, sėkmės istorijų [herojai], visi žmonės, kurie ko nors pasiekė, griovė standartus, ėjo individualiu savo keliu ir nesielgė kaip visi.

Tu elgsies kitaip nei kiti, jei įgysi kokios nors kitokios patirties kitais būdais. Šiais laikais knygos yra ta laikmena, kuri gali mums atnešti kitokią patirtį, nei turi visi kiti. Tad iki šios dienos knygų vertė yra didžiulė. Knygos parodo individualų vidinio tobulėjimo kelią.

Dėl to savo vaikams, kol jie buvo maži (dabar jie jau nebe to amžiaus, kad galėčiau sakyti), visada sakiau: jei norite gyventi gerai ir įdomiai, būti turtingi, skaitykite knygas. Nebūtinai tas žmogus, kurio patirtis individuali, kuris individualiai save lavina, turi tapti „žvaigžde“. Bet jo gyvenimas visada bus įdomus.

Žinoma, šiais laikais su vaikais tenka tartis, kad jie paskaitytų knygą. Reikia išjungti televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Neįmanoma suderinti šių dviejų dalykų.

Ir aš, ir žmona skaitydavome pasakas prieš miegą. Mano vaikai ypač mėgo Gianni Rodari pasakas. Dar nuo vaikystės turiu išsaugojęs „Pasakas telefonu“. Ten yra keisčiausių pasakėlių. Pavyzdžiui, apie tai, kaip troleibusas važiavo miesto gatvėmis ir staiga nusprendė nuvažiuoti į mišką - atsikabino nuo laidų ir nuvažiavo. Kadangi pats vaikystėje turėjau santykį su knyga, stengiausi jį perduoti savo vaikams.

Šį pavasarį susipažinau su politiku, agronomu ir visuomenės veikėju [Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku - aut. past.] Ramūnu Karbauskiu. Išsikalbėjome apie tuos dalykus, apie kuriuos šnekame šiandien, ir atradome daug bendro. Jis irgi labai daug pasakojo, kad gyvenime nemažai pasiekė, nes skaitė daug knygų. Kalbėjome, kad mums rūpi, koks gyvenimas Lietuvoje, kokios vertybės, kas gerai, kas negerai.

Fondas turėtų būti skirtas vaikams iki 10 metų, kurie dar nespėjo prieiti prie kompiuterio. Jei prieš prieidami prie kompiuterio jie gautų į rankas knygą ir atsirastų bent koks nors santykis su ja, atsirastų didesnė tikimybė, kad vėliau jie perskaitys vieną kitą. Gal ir „Meistrą ir Margaritą“ užaugę perskaitys. Mūsų fondo idėja tokia ir buvo - padėti atrasti vaikams ir jų tėvams santykį su knyga pačiame ankstyviausiame amžiuje.

Andrius Mamontovas įkūrė fondą www.svieskimevaikus.lt. Ten yra ir taisyklės, ir adresai. Bus rengiami vaikų piešinių, skaitymo konkursai. Norisi ne tik išleisti knygų, visiems padovanoti ir parašyti kryžiuką, kad visose bibliotekėlėse guli po knygą.

Knygos kartais pakeičia požiūrį į kai kuriuos dalykus, todėl gali pakeisti pasaulį, nes gali pakeisti žmonių pasirinkimą. Kai žmonės pasirinks kitaip, pasikeis ir pasaulis, ir aplinka. Mes kartais kalbame, kad Lietuvoje daug problemų, bet jų priežastys ir sprendimai prasideda nuo paprastų dalykų - švietimo ir kultūros.

Taip, ir knygos.

tags: #mamontovas #jeigu #nori #kad #tavo #vaikai