Renkantis būstą, dažnai susiduriame su įvairiais terminais, tokiais kaip "butas" ir "apartamentai". Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti sinonimai, iš tiesų šie terminai turi skirtingas reikšmes ir teisinius statusus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra apartamentai, kuo jie skiriasi nuo butų ir į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tokį būstą.

Sąvokų Apibrėžimas
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad teisinėje bazėje sąvoka "apartamentai" nėra griežtai apibrėžta. Dažniausiai ji taikoma poilsio paskirties patalpoms, tuo tarpu butas įvardijamas kaip gyvenamosios paskirties patalpa.
Tačiau, kaip pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, "apartamentais galima pavadinti net loftus". Vienu atveju tai bus butas centre ar Žvėryne, kitu - negyvenamosios paskirties patalpos arba loftai konvertuotame pastate buvusios gamyklos teritorijoje, nes iš antresolės atsiveria gražus vaizdas į miestą, ir jie greičiausiai bus įteisinti kaip kūrybinės dirbtuvės, o trečiu atveju - poilsio, bet taip pat negyvenamosios paskirties patalpos.
Taigi, būtina atkreipti dėmesį į patalpų paskirtį Registrų centro (RC) duomenų bazėje, nes tai gali turėti įtakos mokesčiams, finansavimo sąlygoms ir net galimybei deklaruoti gyvenamąją vietą.
Gyvenamasis Pastatas (Namas): Kas Tai?
Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
Gyvenamosios ir Negyvenamosios Patalpos: Pagrindiniai Skirtumai
Statybos techninis reglamentas „Statinių klasifikavimas“ (STR 1.01.03:2017) skiria statinius į pastatus ir inžinerinius statinius.
Pastatus - į gyvenamuosius ir negyvenamuosius. Gyvenamieji pastatai gali būti vieno, dviejų butų, daugiabučiai, kiti gyvenamieji pastatai tokie kaip bendrabučiai, vaikų namai, vienuolynai, kt.
Tuo tarpu negyvenamieji pastatai skiriami į viešbučių (viešbučiai, moteliai, svečių namai), administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, gamybos, pramonės (tame tarpe ir kūrybinės dirbtuvės), sandėliavimo, poilsio, kt. paskirties pastatus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad butas - tai patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai.
Kambarys - patalpa, apribota perdangomis (denginiu) ir sienomis (pertvaromis) nuo grindų iki lubų, ne mažesnio kaip 4 m2 grindų ploto (kurioje galima pastatyti lovą), tenkinanti gyvenamosioms patalpoms nustatytus higienos reikalavimus.
Prie kambarių priskiriami miegamieji, valgomieji, svetainės, gyvenamieji kambariai, virtuvės ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 kv.m. (kai kuriems gyvenamųjų pastatų tipams teisės aktais gali būti nustatytas kitoks minimalus kambario grindų plotas).
„Ne viskas yra butas, kas butu vadinasi“, - taip galėtume perfrazuoti žinomą posakį, nes tai, kas atrodo kaip butas, Registrų centro (RC) duomenų bazėje gali būti įregistruota kaip negyvenamosios paskirties patalpos.
Apartamentai - rinkodaros triukas? Tarkim, su kuo jums asocijuojasi pavadinimas „apartamentai“? Erdvesnis, gražesnis, prabangesnis, aukštesnės nei vidutinės kokybės būstas? Ar būstas atostogoms pajūryje? Bet tokios sąvokos teisinėje bazėje net nėra.
„Apartamentais galima pavadinti net loftus. Vienu atveju tai bus butas centre ar Žvėryne, kitu negyvenamosios paskirties patalpos arba loftai konvertuotame pastate buvusios gamyklos teritorijoje, nes iš antresolės atsiveria gražus vaizdas į miestą, ir jie greičiausiai bus įteisinti kaip kūrybinės dirbtuvės, o trečiu atveju - poilsio, bet taip pat negyvenamosios paskirties patalpos“, - žurnale „Investuok“ pripažįsta Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Ir studija ar kūrybinės dirbtuvės, ir poilsio ar svečių apartamentai teisiškai nėra butai. Ne butai dažniausiai būna ir patalpos, kurias ketinate įsigyti kaip antrąjį būstą atostogoms kur nors pajūryje ar kitame Lietuvos kurorte: ir tos, kurios parduodamos su daline apdaila, ir tos, kurios įrengtos iki rakto.
Formaliai šios iš pirmo žvilgsnio nuo butų niekuo nesiskiriančios patalpos, kurių teisinį statusą parodo įrašas RC duomenų bazėje, yra negyvenamosios patalpos, savotiškai pakibusios kažkur per vidurį tarp butų gyvenamosios paskirties pastatuose ir tikrų komercinės paskirties patalpų negyvenamosios paskirties pastatuose (konvertuotuose gamybiniuose, administraciniuose pastatuose ir net naujos statybos daugiabučiuose, kurie dėl tam tikrų aplinkybių patenka į negyvenamųjų pastatų (viešbučiai, parduotuvės, biurai) segmentą).
Pagrindinis Kriterijus - Sklypas
Priežastys, dėl kurių pastatas statomas kaip negyvenamasis, gali būti įvairios. Pavyzdžiui, nėra kur įrengti vaikų žaidimų aikštelių, nepakanka vietų automobiliams, aukštesni užstatomo ploto ir intensyvumo reikalavimai - visa tai, anot NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, gali lemti, kad „tame pačiame pastate dalis patalpų būna gyvenamosios, o dalis - įvairios kitos paskirties“.
Tačiau pagrindinis kriterijus - sklypas. Jeigu jis yra komercinėms, rekreacinėms teritorijoms priskirtoje žemėje, jame gyvenamosios paskirties pastatų statyti negalima, o negyvenamosios paskirties pastate gyvenamosios paskirties patalpos gali sudaryti tik tam tikrą dalį viso ploto.
Tokiu atveju jame įrengiama ne mažiau nei 51 proc. negyvenamųjų patalpų (poilsio, viešbučių, administracinių, gamybos ir kt.), o likusioje dalyje gali būti įrengiami butai. Taip daroma norint išvengti su sklypo naudojimo būdo keitimu susijusių procedūrų arba kai sklypo naudojimo būdo pakeisti neįmanoma.
Dėl tos pačios priežasties nuo įprastų butų nesiskiriančios patalpos formaliai įregistruojamos kaip negyvenamosios paskirties ir tada, kai jos įrengiamos gamybinės paskirties žemėje konvertuojant buvusias gamyklų teritorijas.
„Pavyzdžiui, Ozo parko teritorijos žemės paskirtis yra rekreacinė, todėl ten galima statyti komercinius objektus. Kadangi ten negali dominuoti nuolatiniam gyvenimui skirti butai, 51 % „daugiabučių“ ploto buvo įregistruota kaip patalpos veiklai, kurias galima naudoti, pavyzdžiui, laikinam apgyvendinimui, o 49 proc. - gyvenamosios paskirties patalpos, įregistruotos kaip butai“, - prisimena M. Statulevičius.
LNTPA vadovas pripažįsta, kad pakeisti sklypo paskirtį dažniausiai įmanoma, bet tai nėra lengva ir trunka ilgai, todėl statomi tokios paskirties pastatai, kokie leidžiami tame sklype.
„O kai gamybinės patalpos pertvarkomos į loftus, dažniausiai tai būna net ne rekonstrukcija, o kapitalinis remontas, kuriam nereikia gauti statybos leidimo: parengiamas projektas, informuojama savivaldybė ir keičiamas patalpų planas.
Kadangi artimiausia gamybinėms patalpų paskirtis yra kūrybinės dirbtuvės, kuriose galima vykdyti kūrybinių industrijų veiklas, tai loftai ir tampa kūrybinėmis dirbtuvėmis“, - aiškina jis.
Ir priduria, kad jei plėtotojai numato, kad tai vis dėlto bus būstai nuolatiniam gyvenimui, paprastai laikomasi gyvenamosioms patalpoms ir gyvenamųjų namų aplinkai keliamų reikalavimų, įskaitant automobilių vietų skaičių, žaliąsias bei poilsio zonas. Tačiau pasitaiko plėtotojų, kurie nori sutaupyti.
Pasak M. Statulevičiaus, jei potencialus pirkėjas informuojamas apie visus apribojimus arba iššūkius, kurie jo laukia įsigijus tokį objektą, viskas gerai, jis pats ir nuspręs, ar pirkti tokį NT.
„Blogai, jei informacija nutylima, slepiama, bet tai jau plėtotojo sąžiningumo klausimas“, - sako jis ir priduria, kad nutylėta informacija ir buvo pagrindinė prieš kelerius metus kilusio triukšmo priežastis, nes žmonės nežinodami visų niuansų kaip butus nusipirko komercinės paskirties patalpas.
Akivaizdžių Skirtumų Gali Nebūti
Kad tipiškame daugiabutyje esančios patalpos nėra butai, dažniausiai sužinosite tik iš RC pažymos - užėję nepastebėsite jokių skirtumų, nes kuo patalpos viename projekte vienodesnės, tuo mažiau rūpesčių turi plėtotojas.
„Jie iš anksto žino, kad projekte bus 49 proc. butų ir 51 proc. kitos paskirties patalpų, todėl galima įrengti mažiau vietų automobiliams, mažesni reikalavimai vaikų žaidimų aikštelėms, želdynams ir kitiems daugiabučio aplinkai būdingiems dalykams, - žurnale „Investuok“ aiškina M. Statulevičius. - Tačiau jie žino ir tai, kad dauguma negyvenamosios paskirties patalpų bus naudojamos kaip būstai.“
Žinoma, jei įmanoma, plėtotojai stengiasi įrengti pakankamai patogumų, kitaip tokių patalpų patrauklumas kristų. Tarkim, nuo 2018 m. vilniečiai, gyvenantys negyvenamosios paskirties patalpose, negali įsigyti iš savivaldybės metinio abonemento statyti automobilį gatvėje.
Negyvenamosios paskirties statusą dažniausiai turi patalpos pirmuosiuose pastato aukštuose, šiaurinėje pusėje - jos tamsesnės, nes šioms patalpoms iš esmės negalioja insoliacijos reikalavimai: į jas gali patekti gerokai mažiau tiesioginės saulės šviesos negu į butus.
Be to, kai kada šių patalpų plotas būna mažesnis nei butų tame pačiame pastate, nes nei kūrybinėms dirbtuvėms, nei administracinės, poilsio paskirties patalpoms nenustatyti minimalūs ploto reikalavimai.
Negyvenamosios paskirties patalpos gali atsirasti ir gyvenamajame pastate, jei dėl statinio plano, kraštovaizdžio ypatybių ar kiti aplinkybių, pavyzdžiui, dėl to, kad joms tenka per mažai tiesioginės saulės šviesos, kai kurios patalpos neatitinka gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų.
Su loftais gali būti kitokių įdomybių. Buvusiose gamyklose lubos paprastai būna aukštos, 4,5-5 m aukščio, todėl įrengiama antresolė. Skelbime gali būti rašoma, kad patalpų plotas 30 kv. m, bet grindų plotas vos 18 kv. m, o visa kita - miegamoji dalis, vonia ar darbo zona - antrame aukšte.
Kurortuose, kur didelė žmonių kaita ir pastatus mėgstama registruoti kaip svečių namus, šie negyvenamosios paskirties būstai nuo įprastų butų gali skirtis gerokai labiau.
„Kadangi jie skirti trumpalaikiam gyvenimui, juose gali būti koridorinė sistema, patalpos mažesnės, o bendrųjų patalpų planas bei būstų įrengimas labiau primena viešbutį negu daugia...
Nekilnojamojo Turto Paskirties Ypatumai
Neretai asmenims, įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, kuriose planuojama nuolat gyventi, kyla klausimas, ar bus galima tose patalpose deklaruoti gyvenamąją vietą ir pretenduoti į vietą darželyje ar mokykloje savo vaikams.
Gyvenamoji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti populiariuose nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Neretai gyvenamoji būsto naudojimo paskirtis nurodoma didžiosiomis raidėmis, kartais su šauktukais, tai pabrėžiant kaip privalumą.
Bankų Finansavimo Sąlygos
Viena pagrindinių priežasčių yra bankų finansavimo sąlygos - perkant negyvenamosios paskirties butą reikia turėti daugiau nuosavų lėšų. Paprastai įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, bankai finansuoja iki 70 proc. tokio NT vertės (kainos), o perkant gyvenamosios paskirties butą - iki 85 proc.
Apskritai bankų kreditavimo sąlygos priklauso nuo to, kokiame projekte perkamas negyvenamosios paskirties būstas, kokias sąlygas savo klientams su banku suderėjęs NT plėtotojas.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Už vienus negyvenamosios paskirties butus reikės mokėti NT mokestį, o už kitus - ne. Viešbučių ir kitokios paskirties negyvenamosios patalpos yra apmokestinamos NT mokesčiu, mokesčio tarifus kasmet nustato savivaldybės.
Vilniaus savivaldybėje šiuo metu galioja 0,7 proc. NT mokesčio tarifas viešbučių paskirties patalpoms ir 1 proc. NT mokesčio tarifas kūrybinėms dirbtuvėms/gamybinės bei administracinės paskirties patalpoms.
Komunaliniai Mokesčiai
Komunalinių paslaugų tiekėjams įrodžius, kad patalpose faktiškai yra gyvenama - taikomi tokie pat mokesčių tarifai, kaip ir gyvenamosios paskirties būstams. Pakankamas įrodymas - gyvenamosios vietos deklaracijos pažyma.
Nedeklaravus gyvenamosios vietos, nebūtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM šildymui. Deklaruoti gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties būste galima.
Beje, komunalinių paslaugų tiekėjai visai ne formaliai vertina, ar žmogus naudoja patalpas komercinei veiklai, ar jose gyvena.
Automobilių Parkavimas
Svarstant įsigyti negyvenamosios paskirties butą, svarbu įvertinti automobilių parkavimo galimybes. Jeigu negyvenamosios paskirties patalpa įregistruota iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir šiame būste yra deklaruota gyvenamoji vieta, galima įsigyti gyventojo leidimą statyti automobilį gatvėje.
Tačiau jei poilsio, svečių ar viešbučio apartamentai įregistruoti nuo 2018 m., tokia galimybė ne visada yra. Komercinių patalpų savininko leidimą gali įsigyti asmenys, valdantys negyvenamosios paskirties patalpą bei vykdantys joje komercinę veiklą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad statytojai didžiuosiuose miestuose susiduria su problema, dėl kurios patalpoms nesuteikiamas gyvenamųjų patalpų statusas - negalėjimas užtikrinti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
Kainų Skirtumai
Negyvenamosios paskirties butai dažniausiai kainuoja mažiau nei gyvenamosios paskirties. Tačiau plėtotojų kainodara skiriasi - vieni mėgina „žaisti“ su plotu, kad pasiūlytų mažesnę galutinę kainą, o kiti statytojai negyvenamosios paskirties butams iš tiesų taiko apčiuopiamai mažesnes kainas už kv. m.
Objektyviai palyginti skirtinguose projektuose esančių butų kainų be išsamaus turto vertinimo nepavyks.
Pavyzdžiui, viename ekonominės klasės būsto projekte mažesnių nei 50 kv. m poilsio/svečių apartamentų pasiūlos kaina yra apie 2,6 proc. už kv. m mažesnė (apie 1570 Eur/kv. m), nei tokio paties ploto gyvenamosios paskirties butų.
Didesni nei 50 kv. m ploto poilsio/svečių apartamentai kainuoja 0,8 proc. už kv. m pigiau (apie 1530 Eur/kv. m). Net ir didesnių poilsio apartamentų plotas yra apie 10 kv. m mažesnis nei gyvenamosios paskirties butų, tad apartamentus galima įsigyti 17,5 tūkst. eurų pigiau.
Šiame projekte pasirinkus maždaug 27 kv. m butą galima sutaupyti apie 22,5 tūkst. eurų. Brangesniame vidutinės klasės NT projekte negyvenamosios paskirties mažesnių butų kaina yra apie 7,5 proc. už kv. m mažesnė (apie 1950 Eur/kv. m), vidutinis plotas - apie 6 kv. m mažesnis, tad galutinė kaina yra apie 17,6 tūkst. eurų mažesnė nei gyvenamosios paskirties butų.
Perkant didesnį nei 50 kv. m butą, galima sutaupyti beveik 12 tūkst. eurų - 1 kv. m yra 6,9 proc. pigesnis, o vidutinis plotas yra 1,3 kv. m mažesnis.
Pavyzdys: Kainų skirtumai skirtinguose projektuose
| Projektas | Paskirtis | Plotas (kv. m) | Kaina (Eur/kv. m) | Skirtumas (%) |
|---|---|---|---|---|
| Ekonominė klasė (mažesni nei 50 kv. m) | Poilsio/svečių apartamentai | < 50 | 1570 | -2.6% |
| Ekonominė klasė (mažesni nei 50 kv. m) | Gyvenamosios paskirties butas | < 50 | 1612 | |
| Ekonominė klasė (didesni nei 50 kv. m) | Poilsio/svečių apartamentai | > 50 | 1530 | -0.8% |
| Ekonominė klasė (didesni nei 50 kv. m) | Gyvenamosios paskirties butas | > 50 | 1542 | |
| Ekonominė klasė (kitas projektas) | Poilsio/svečių apartamentai | ~27 | 1700 | -10.2% |
| Ekonominė klasė (kitas projektas) | Gyvenamosios paskirties butas | ~27 | 1873 | |
| Vidutinė klasė (mažesni butai) | Negyvenamosios paskirties | 1950 | -7.5% | |
| Vidutinė klasė (mažesni butai) | Gyvenamosios paskirties | 2108 |
Teisiniai Aspektai
Prieš įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, teisininkai pataria apdairiai įvertinti visus negyvenamosios patalpos kaip būsto įsigijimo pliusus ir minusus ir tik tuomet priimti gerai pasvertą sprendimą.
Konkurencijos taryba pranešė, jog bendrovė „Kauno būstai“ klaidino vartotojus, kuomet Palangoje statomas poilsio paskirties patalpas svečių namuose reklamavo kaip butus.
Statistika
Šiuo metu Vilniuje yra apie 30 daugiabučių projektų, kur dalis butų yra negyvenamosios paskirties - kelių paskirčių butų įrengimas viename pastate leido nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams statyti butus negyvenamosios paskirties sklypuose, kai sklypų paskirtį pakeisti buvo neįmanoma arba per brangu.
Iš maždaug 5000 neparduotų butų Vilniuje, apie 600 arba 12 proc. yra negyvenamosios paskirties - maždaug kas dešimtas laisvas butas. Iš jų apie 200 butų yra pastatyti, o 400 - dar statomi. Daugiausia negyvenamosios paskirties butų yra Markučiuose, Baltupiuose ir Naujamiestyje.
Negyvenamosios paskirties butų likvidumas yra prastesnis nei gyvenamosios paskirties.
Viena pagrindinių priežasčių yra bankų finansavimo sąlygos - perkant negyvenamosios paskirties butą reikia turėti daugiau nuosavų lėšų.
Paprastai įsigyjant negyvenamosios paskirties patalpas, bankai finansuoja iki 70 proc. tokio NT vertės (kainos), o perkant gyvenamosios paskirties butą - iki 85 proc.
Apskritai bankų kreditavimo sąlygos priklauso nuo to, kokiame projekte perkamas negyvenamosios paskirties būstas, kokias sąlygas savo klientams su banku suderėjęs NT plėtotojas.

Jei pastebėjote dailų būstą, pavadintą „apartamentais", vadinasi, šis žodis yra vartojamas kaip aukštos klasės būsto sinonimas arba jis gali apibrėžti teisinę tokių patalpų paskirtį.
Renkantis būstą, kuris įvardijamas kaip apartamentai ir šių patalpų paskirtis yra poilsinė, reikėtų atkreipti dėmesį į jo tikslią vertę. Jei šeima turi poilsio paskirties patalpas ir kito nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, tokiu atveju 0,5 proc. tarifu apmokestinama šią sumą viršijanti dalis - šis mokestis galioja visoje Lietuvoje.
NT skelbimuose dažniausiai patalpų paskirtis nenurodoma. Pardavėjai mano, jog tokia detalė gali būti nepatraukli pirkėjui, tad ją renkasi atskleisti susitikimo metu arba tada, kai klientas parodo didesnį susidomėjimą ir rimtai svarsto būstą pirkti.
tags: #apartamentai #ir #butas #kuo #skiriasi