Lietuvos Respublikos Seimas per savo gyvavimo istoriją dirbo įvairiuose pastatuose, tiek Kaune, tiek Vilniuje. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius etapus ir įvykius, susijusius su Lietuvos parlamento veikla ir jo gynimu 1991 m. sausio mėnesį.
Barikados prie Seimo 1991 m. sausio 13 d.
Seimo rūmai Kaune (1920-1940 m.)
Nors 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė buvo atkurta sostinėje Vilniuje, jos nepriklausomybė buvo įtvirtinta laikinojoje sostinėje Kaune. Dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, 1919 m. sausį Lietuvos Valstybės Taryba, Ministrų Kabinetas ir kitos Lietuvos valstybės įstaigos buvo priverstos skubiai persikelti į Kauną.
Laikinojoje sostinėje pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentas, o pirmąjame posėdyje susirinko Lietuvos Steigiamasis Seimas, kuris paskelbė Lietuvos valstybę demokratine respublika. Lietuvos Respublikos Seimas Kaune su pertraukomis dirbo net trijuose pastatuose:
- 1920 m. gegužę-birželį - Miesto teatre (dabar - Kauno valstybinis muzikinis teatras).
- 1920-1927 m. - buvusioje gimnazijoje (dabar - Kauno Maironio universitetinė gimnazija).
- 1936-1940 m. - Teisingumo ir Seimo rūmuose (dabar - Kauno valstybinė filharmonija).
Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuriame posėdžiavo Steigiamasis Seimas
Miesto teatras - Laikinieji Seimo rūmai
1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė rezoliuciją, kuria įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesaką - galutinai nustatyti Lietuvos valstybės pagrindus. Nuo šios dienos Lietuvos Valstybė imta oficialiai vadinti Lietuvos Respublika.
Pirmojo demokratiškai išrinkto Lietuvos Respublikos parlamento - Steigiamojo Seimo pirmaisiais rūmais laikinojoje sostinėje tapo XIX a. pabaigoje statytas Miesto teatras (dabar - Kauno valstybinis muzikinis teatras), tuo metu Kaune turėjęs didžiausią salę.
Seimo rūmai Seimo gatvėje
Po ilgų svarstymų, Lietuvos parlamentą buvo nuspręsta įkurti buvusios berniukų gimnazijos pastate (dabar - Kauno Maironio universitetinė gimnazija). Šalia šio pastato šurmuliavo viena didžiausių to meto Kauno turgaviečių, o kitapus gatvės stovėjo Lietuvos Respublikos Prezidento rūmai. Steigiamajam Seimui persikėlus į buvusios berniukų gimnazijos rūmus, greta buvusiai gatvei buvo suteiktas Seimo pavadinimas (dabar - Gimnazijos gatvė).
Šiuose rūmuose 1920-1927 metais dirbo keturios Lietuvos Respublikos Seimo kadencijos: Steigiamasis Seimas (1920-1922), Pirmasis (1922-1923), Antrasis (1923-1926) ir Trečiasis (1926-1927) Seimas.
Buvusios berniukų gimnazijos rūmuose įsikūrus Lietuvos Respublikos Seimui, virš pastato iškilo Lietuvos valstybės vėliava, frontoną papuošė Lietuvos valstybės herbas Vytis, o netrukus specialiai Seimo poreikiams virš pagrindinio įėjimo buvo įrengtas platus balkonas.
Seimo posėdžių salė
Seimo posėdžių salė buvo įkurta trečiajame pastato aukšte. Šioje salėje buvo priimti svarbūs teisės aktai: pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, paskelbta 1922 m. rugpjūčio 1 d., Žemės reformos įstatymas, priimtas 1922 m. vasario 15 d., Piniginio vieneto įstatymas, priimtas 1922 m. rugpjūčio 9 d. Šioje salėje 1920-1927 m. Lietuvos Respublikos Seimo nariai rinko Lietuvos Respublikos Prezidentą: Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių ir Antaną Smetoną.
Lietuvos parlamento gynyba 1991 m. sausį
1991 m. sausio 8 d. prosovietinės jėgos pabandė užimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Parlamentas buvo apgintas dėka pastatą saugojusių gynėjų ir jiems į pagalbą atskubėjusių vilniečių - Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjų.
Nuo sausio 8-osios Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti žmonių budėjimą Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prie svarbiausių pastatų: Lietuvos parlamento, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto, Vilniaus televizijos bokšto, telefonų ir telegrafo stočių. Nuo sausio 8-osios žmonės, saugodami Tautos atstovybę, ėmė budėti prie parlamento visą parą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba buvo saugoma tūkstančių žmonių ir tragiškąją sekmadienio naktį, kai prie Vilniaus Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato žuvo Laisvės gynėjai, o šimtai jų buvo sužeisti.
Svarbiu parlamentą saugojusių žmonių pasiaukojimo pavyzdžiu tapo kraujo donorystė. Sausio 13-osios naktį vien Kraujo centre Vilniuje apsilankė ir kraujo paaukojo per 600 žmonių. Kraują atidavę ir išsekę donorai vėl skubėjo tiesiai į Nepriklausomybės aikštę.
1991 m. sausio 13-osios paryčiais į Nepriklausomybės aikštę prie Lietuvos parlamento susirinko daugiau kaip 100.000 žmonių, taip išreikšdami gedulą dėl Laisvės gynėjų žūties, palaikymą sužeistiesiems ir pareikšdami paramą teisėtai išrinktai Lietuvos Respublikos valdžiai.
Parlamento prieigas dar išvakarėse - 1991 m. sausio 12-ąją užtvėrė daugiau kaip 100 autobusų ir sunkvežimių. 1991 m. sausio 13-ąją iš gretimos statybvietės buvo nešami ir statomi palei parlamento sienas statybinės armatūros tinklai, taip užtveriant pagrindinį įėjimą į rūmus bei į didįjį parlamento rūmų kiemą. Armatūros tinklus sutvirtino spygliuotos vielos užtvaros.
Vėlesnėmis dienomis parlamentas buvo apjuostas gelžbetoninių perdengimo plokščių ir blokų, inžinerinių tinklų kolektorių siena. Neries krantinėje buvo suguldyti pusantro metro skersmens gelžbetoniniai vamzdžiai. Buvo užtvertos Nepriklausomybės aikštės prieigos, šiaurinėje parlamento pastatų pusėje buvo iškasti prieštankiniai grioviai, buvo įrengtos ir kitos užtvaros.
Taigi sovietų agresijos dienomis Lietuvos parlamentą Nepriklausomybės aikštėje saugojo dešimtys tūkstančių žmonių - Gyvoji barikada.
Gyvoji barikada prie Seimo
Ant parlamento stogo, saugant Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę, buvo įrengti armatūros smaigai, apsunkinantys desantininkų išsilaipinimą, jeigu parlamentas būtų puolamas iš oro. Rūmuose buvo įrengta radijo ryšio blokavimo aparatūra. Pastato viduje įėjimai ir išėjimai buvo užtverti didžiulėmis smėlio maišų krūvomis, smėlio maišai iš vidaus dengė parlamento langus, taip pat įėjimus į rūmus.
Sausio 8 d. jedinstvininkų šturmo metu parlamento rūmus iš vidaus jau saugojo Krašto apsaugos departamento pareigūnai, atskubėję Sąjūdžio žmonės, šauliai. Sausio 9-osios naktį Aukščiausiosios Tarybos rūmų kabinete Nr. 308 buvo įkurtas Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabas.
Savanoriai rengėsi rūmų gynybai, nors jų ginklai buvo tik metaliniai strypai, peiliai, sportiniai mažo kalibro ir medžiokliniai šautuvai, išsaugoti partizanų ginklai. Parlamento gynyboje dalyvavęs lietuvių kilmės, JAV „Žaliųjų berečių“ kapitonas Andrius Eiva pasiūlė savanoriams pritaikyti dar sovietų-suomių karo metu besiginančių suomių panaudotą ginklą „Molotovo kokteilius”. Netrukus savanoriai parlamente atidarė „Molotovo kokteilių fabriką“.
Rūmų patalpose, koridoriuose, posėdžių salėse, net parlamento posėdžių salės prieigose stovėjo sulankstomos lovos, ant grindų patiesti čiužiniai buvo tapę gynėjų miego vieta. Poilsio ir atokvėpio valandomis rūmų gynėjams buvo rengiami koncertai, vyko teatro vaidinimai.
Lietuvos kardinolas ir vyskupai po sausio 11 d. įvykdytų sovietų išpuolių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką Vytautą Landsbergį, išreikšdami palaikymą. Kunigas Robertas Grigas 1991 m. sausio 11 d. priėmė pirmąją Lietuvos karių savanorių priesaiką ir kartu su kun. Jonu Boruta SJ 1991 m. sausio 13-ąją aukojo Šv. Mišias prie Lietuvos Respublikos parlamento.
Lietuvos kronikos. Sausio 13-osios įvykiai. 1991 m. (1 dalis)
Prie buvusio pagrindinio įėjimo į Lietuvos parlamento kiemą, kurį užtvėrė barikadų blokai, buvo įrengtas laikinas altorėlis su Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Kas vakarą prie jo rinkosi žmonės, kad sukalbėtų rožinio maldą.
1991 m. sausio 8-16 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba dirbo be pertraukų - kiekvieną dieną vykdavo po du posėdžius, rytinis ir vakarinis, neretai užsitęsdavę iki vėlyvos nakties. Tomis, Lietuvos valstybei dramatiškomis dienomis, parlamento posėdžiai buvo tiesiogiai transliuojami Lietuvos radijo bangomis ir į Nepriklausomybės aikštę, kurioje prie laužų paromis budėjo žmonės, susirinkę iš visos Lietuvos saugoti parlamento - paskutiniojo Nepriklausomybės simbolio.
1991 m. sausio 13-osios naktį dalis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų dirbo ir budėjo parlamento rūmuose, dalis atskubėjo į parlamentą, po vidurnakčio išgirdę apie Vilniaus televizijos bokšto ir Lietuvos radijo ir televizijos komiteto puolimą.
Naktį, baiminantis dujų atakos, deputatams buvo išdalytos dujokaukės. Salėje jie posėdžiavo apsirengę paltus, nes parlamento gynėjai, ruošdamiesi atremti sovietų puolimą, į butelius pilstė benziną - gamino vadinamuosius Molotovo kokteilius.
Per ateinančias dienas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose kalbėjo daug svečių: moldavų, gruzinų, Nižnij Novgorodo rinktų Rusijos parlamento deputatų, Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos opozicijos narių ir kitų atstovų.
Tomis sausio dienomis ir naktimis Lietuvos parlamentas gynėsi pats ir vadovavo Lietuvos gynybai. 1991 m. sausio 8-16 d. buvo priimtas 41 teisės aktas.
Svarbiausi įvykiai ir datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1918 m. vasario 16 d. | Lietuvos valstybės atkūrimas Vilniuje. |
| 1919 m. sausis | Valstybės institucijų perkėlimas į Kauną. |
| 1920 m. gegužės 15 d. | Steigiamojo Seimo posėdis Kauno Miesto teatre. |
| 1920-1927 m. | Keturių Seimo kadencijų darbas Kauno Maironio gimnazijoje. |
| 1991 m. sausio 8 d. | Prosovietinių jėgų bandymas užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus. |
| 1991 m. sausio 13 d. | Laisvės gynėjų žūtis prie Televizijos bokšto. |
tags: #lrs #konstitucijos #sales #patalpa