Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šiuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti. Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą.
Norint tapti sėkmingu verslininku ir galbūt net patekti į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą, svarbu nebijoti, tikėti savimi ir nuolat ieškoti naujų galimybių. Apie tai kalba ir patys verslininkai, kurių patirtis gali būti naudinga pradedantiesiems.
Sėkmės receptas: tikėjimas ir kryptingas darbas
Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.
S. Grinkevičius pataria nebijoti ir turėti didelį norą, idėją, tikslą. Jis įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose.
Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais.
„Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos - tai reikia ta siena lipti į viršų. Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.
S. Grinkevičius pataria smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti.
Liberalas Kęstutis Glaveckas vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“. Jis prisimena ir Nepriklausomybės pradžią, kuomet žmonėms buvo išdalinti investiciniai čekiai. Vieni sugebėjo pasinaudoti privatizacijos procesu ir išvystyti verslą, kitiems iniciatyvos pritrūko.
Politikas teigia, kad žmonėms reikia dirbti, o ne kitų skaičiuoti. Tada į priekį būsime nuėję. Reikia ieškoti, kur investuoti. Jeigu negalima Lietuvoje, reikia ieškoti rinkų kitur. Žmonėms reikia globaliau žiūrėti, juk atidarytos visos ES rinkos.
K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas. Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“. Būtent šis posakis tinka tiems, kurie nesiima darbo, tačiau nori užsidirbti, mano politikas.
Lietuvos turtingiausiųjų TOP 500 sąrašas: įdomiausi pavyzdžiai
Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai iš turtingiausiųjų TOP 500 sąrašo, atskleidžiantys skirtingus kelius į sėkmę:
| Vieta sąraše | Vardas, Pavardė | Turtas (mln. eurų) | Verslas |
|---|---|---|---|
| 309 | Vilius Navickas | 7 | „V&J Consulting“ |
| 312 | Laimutis Pinkevičius | 7 | „Ranga Group“ |
| 326 | Saulius Grinkevičius | 6 | „Daumantai LT“ |
| 340 | Robertas Neimontas | 6 | „Daumantai LT“ |
| 329 | Ričardas Jarmalavičius | 6 | „Publicum Group“ |
| 341 | Kostas Noreika | 6 | „Paysera“ |
| 353 | Vytautas Banys | 5 | „Vėtrūna“, „Versina“ |
| 356 | Ana Ciupij | 5 | „Stikliai“ |
| 357 | Aleksandras Ciupijus | 5 | „Stikliai“ |
| 390 | Romas Zakarevičius | 5 | „Stikliai“ |
| 361 | Židrūnas Garšva | 5 | „Dextera“ |
| 367 | Dainius Kreivys | 5 | „Catus“ |
Šie pavyzdžiai rodo, kad sėkmės galima pasiekti įvairiose srityse - nuo maisto pramonės iki informacinių technologijų. Svarbiausia - turėti idėją, tikėti ja ir sunkiai dirbti.
Vilius Navickas, sovietmečiu dirbęs Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais. Ir prieš užimdamas mero postą, ir po to vertėsi investicijomis į nekilnojamąjį turtą.
Laimutis Pinkevičius 1990-1991 m. įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje bei pelnyti ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ iš prezidento Valdo Adamkaus rankų.
Saulius Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą. Silkėms pagardinti patys pradėjo maišyti majonezą ir taip gimė idėja gaminti pagardus. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“. Ši įmonė valdo „Vilniaus majonezą“.
Robertas Neimontas nuo 2003 metų dirbo direktoriumi antrinėje įmonėje - „Vilniaus majonezo gamykla“. Tačiau S. Grinkevičiaus perėmus Kėdainių mero vairą, grįžo į „Daumantai LT“.
Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs Ričardas Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“. Atsikandęs žurnalisto ir redaktoriaus duonos įkūrė ryšių su visuomene įmonę „Publicum“.
Inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis Kostas Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse. Būdamas 25-erių metų jis tapo „EVP International“ bendrasavininkiu ir vadovu. Būtent dėl šios elektroninės pinigų sistemos jis tituluojamas Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus pionieriumi, nes taip prasidėjo elektroninių pinigų revoliucija Lietuvoje.
Garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas Vytautas Banys dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“.
„Stikliai“ - savaime prabanga alsuojantis pavadinimas. Trys bendrasavininkai verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų.
Aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Židrūnas Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo.„Dextera“ yra viena didžiausių žaliuzių gamintojų Lietuvoje, turi 24 salonus penkiolikoje Lietuvos miestų, produkcija taip pat eksportuoja.
Vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką Dainių Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų.
INOKON: Pavyzdys, kaip tapti MB bendrasavininku
Konstruktorius Andrius Gudelis, MB „Inovatyvios konstrukcijos“ (INOKON) bendrasavininkis ir direktorius, už aukštą įvertinimą yra dėkingas pirmajai darbovietei ir savo komandai. Ir savo Alma Mater - Vilniaus Gedimino technikos universitetui (dabar VILNIUS TECH) bei rektoriui prof. dr.
Pirmoji Andriaus Gudelio, tada studento, ką tik baigusio antrąjį kursą, darbovietė buvo Vilniaus architektūros studija (VAS), viena iš geriausių projektavimo komandų Lietuvoje, kur jis buvo pakviestas dirbti konstruktoriumi-projektuotoju. VAS studijoje A.Gudelis dirbo daugiau kaip 8 metus, lydimas Laimono Stiklerio ir Alfonso Vaškevičiaus.
Po pusmečio INOKON minės 10 metų veiklos sukaktį. Tarp įdomiausių šiuo metu INOKON komandos darbų yra projektai pajūryje - Nidoje ir Klaipėdoje. Išskirtiniai iššūkiai ne tik projektuotojams ir rangovams šiuose projektuose - požeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas žemiau jūros lygio.
Atsirinkdamas darbuotojus, A.Gudelis prioritetą skiria kompetencijoms, patirčiai ir atsakingumui. Jo negąsdina, jei darbuotojas ko nors nemoka - visi įmonės senbuviai yra pasirengę padėti, jei tik žmogus to nori.
Per 18 karjeros metų A.Gudelis suprojektavo daugybę statinių, bet įspūdingiausiu ir įsimintiniausiu jam liko objektas, kėlęs didžiausių iššūkių karjeroje. „Užsakovai užsakė suprojektuoti kuo ekonomiškesnį ir tvaresnį statinį. Tai buvo didžiausias man, kaip inžinieriui (tuomet jis dirbo VAS, aut. past.), iššūkis, prie šio projekto su kolegomis praleidome beveik 3 metus. Didžiavausi tuomet, didžiuojuosi šiuo projektu iki šiol. Tuomet pats sau kukliai sakydavau, kad esu geriausias. Reikėjo dar dešimtmečio, kad tai pasakytų ir inžinierių bendruomenė“, - šypsosi A.Gudelis, šiemet pelnęs Metų statybos inžinieriaus-projektuotojo titulą.
A.Gudelis sako, kad neverta per daug investuoti laiko apmokant naujokus, nes jie bet kada gali išeiti. Nesu savanaudis ir inžinieriaus darbas man nėra vien tik verslas. Tai yra profesija, ir aš jaučiu didelį džiaugsmą, kai išgirstu gerus atsiliepimus apie savo buvusius darbuotojus, įvertinimą, kad jie yra gerai išmokyti.
INOKON jau seniai projektuoja naudodama BIM, ir tai reiškia, kad inžinierius turi mokėti kur kas daugiau, negu prieš 10 metų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mažėja statybos inžinierių: pareigų konstruktoriams kasmet yra vis daugiau, jie turi ne tik mokėti skaičiuoti konstrukcijas ir parengti brėžinius, bet ir modeliuoti 3D aplinkoje, priskirti teisingus parametrus, kurti algoritmus ir programavimo įrankius, o tai iš dalies yra jau IT sritis.
tags: #kaip #priskirti #mb #bendrasavininkas