Jūrininkų darbas yra specifinis, todėl jiems kyla įvairių klausimų, susijusių su pajamų apmokestinimu, paskolomis ir kitais finansiniais aspektais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius klausimus, susijusius su jūrininkų pajamomis, mokesčiais ir paskolomis.
Jūrininkų Pajamų Apmokestinimas
Kyla klausimas, ar jūrininkams, dirbantiems ne pagal Europos Sąjungos vėliavą, reikia mokėti 15% pajamų mokestį nuo 2009 m. sausio 1 d.? Reikia, jei neatitinkate sąlygos: "Neapmokestinamos pajamos."
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, galiojusį iki 2004 metų sausio 1 dienos, jūrininkų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, pajamos už darbą laivo reiso metu buvo neapmokestinamos, o plaukiojančių su kitų šalių vėliavomis buvo apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Apskaičiuojant per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas, atimamos neapmokestinamosios pajamos, metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už auginamus vaikus.
Jeigu jūrininkai gauna pajamų, nuo kurių užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų arba jam tapatus mokestis, ir jeigu su ta užsienio valstybe Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos jūrininkai gali atskaityti pajamų mokesčio sumą, sumokėtą toje užsienio valstybėje.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reikia deklaruoti visas pajamas, įskaitant ir iš užsienio, jeigu jos nepatenka į nedeklaruojamųjų pajamų sąrašą.
Pavyzdžiui, jei jūrininkas plaukioja su Liberijos vėliavos laivu ir nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre, jo uždirbtos pajamos, kurias perveda žmonai, yra apmokestinamos GPM 15 % ir 6%.
Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 patvirtino jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarką.
Laivas - tai savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą.
Laivo reisas - laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas gabena krovinį arba keleivius, ar ne (į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą sukrauti ar iškrauti arba keleiviams įlaipinti ar išlaipinti).
Tačiau terminalai ir platformos nėra priskiriami laivams tiesiogine prasme. Ne visada asmenys, dirbantys platformose, gali būti laikomi jūrininkais. Jūrininkams keliami tam tikri išsilavinimo reikalavimai, jie nustatyta tvarka priimami dirbti į laivą, yra įtraukiami į laivo reisą ir laivo reiso metu yra įtraukti į laivo įgulos narių sąrašą.
Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nagrinėti, ar budintys laivai, naftos platformos atitinka finansų ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytą laivo sąvoką, ar juose dirbantys asmenys yra laivo įgulos nariai, pasamdyti pagal sutartį dirbti laive, turi jūrininko knygelę, ar darbas šiuose įrenginiuose gali būti prilyginamas darbui reiso metu.
Turto Deklaravimas
Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, įskaitant ir jūrininkus, privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 dieną turėtą Registro įmonėje neregistruotą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, bei pinigines lėšas, viršijančias 50 000 Lt, vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 Lt, paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas ar pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 Lt, ir kt.
COVID-19 Sąlygos
Nuo šiol nelieka ankščiau numatyto termino sužinojus apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ne vėliau kaip prieš 24 val.
Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.
Paskolos Jūrininkams
Nuosavą būstą galima įsigyti turint savų santaupų, tačiau dažnai žmonės kreipiasi į bankus ar kredito unijas dėl paskolos. Bankai, svarstydami, ar suteikti paskolą, atsižvelgia į jūrininko pajamas ir kitus finansinius įsipareigojimus.
Siekiant užtikrinti, kad jūrininkai gautų paskolas palankiausiomis sąlygomis, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Reguliarios pajamos: bankai nori matyti stabilias pajamas, todėl svarbu turėti nuolatinius kontraktus.
- Kredito istorija: gera kredito istorija padidina tikimybę gauti paskolą.
- Dokumentacija: pateikite visus reikalingus dokumentus, įrodančius pajamas ir turtą.
Liudviko Stulpino Medalis
Šventės metu įteikti garbingi apdovanojimai. Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medaliu už ilgametį ir nepriekaištingą darbą puoselėjant Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų laivynus, už palankios verslo ir investicijų aplinkos Lietuvos vandenų transportui sukūrimą apdovanotas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius.
L. Stulpino apdovanojimas yra skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei. Medalio steigėja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Susisiekimo ministro padėkos raštais už puikų darbą pagerbti:
- Uosto direkcijos Plėtros ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Algimantas Kungys
- Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros lektorius Arvydas Jankauskas
- AB Smiltynės perkėlos darbuotojai Tomas Gudeliūnas ir Zigmantas Jurkus
Ši informacija padės jūrininkams geriau suprasti savo finansinius įsipareigojimus ir galimybes Lietuvoje.
tags: #busto #paskola #jurininkams