Kaimo turizmas ir rekreacija minima, kaip poilsio ir jėgų atgavimas bei rekreacija labiau linkusi į aktyvų kliento laisvalaikio praleidimą.
Lietuva žemėlapyje
Prekės Ženklo Kūrimo Teorija ir Praktika
Kad sukurti gerą logotipą reikia išanalizuoti teorinę prekės ženklo sampratą, kuri leidžia išsigryninti kas yra prekės ženklas ir iš kokių elementų jis yra sudarytas.
Prekės ženklo dizaino teorija ir praktika: kaimo turizmo sodybos ,,Mama Afrika” atvejis darbo problema siejasi su klausimais - kokiu kūrybiniu, analitiniu keliu eiti, kad sukurti tinkamą prekės ženklo logotipą? Ir kas lemia prekės ženklo išskirtinumą?
Darbo objektas yra kaimo turizmo sodybos ,,Mama Afrika” prekės ženklo kūrimas ir prekės ženklo teorinė analizė.
Šio darbo tikslas - išsiaiškinti prekės ženklo kūrimo teorinius aspektus ir atlikti kūrybinį projektą kaimo turizmo sodybai ,,Mama Afrika“.
Tyrimo metodai yra mokslinės literatūros ir šaltinių apžvalga bei kokybinis tyrimas - interviu, kurio metu yra diskutuojama ir pristatoma klientų kaimo turizmo idėja.
Tyrimo interviu rezultatų metu aptariama projekto idėja, koncepcija, vizija, misija, vertybės bei norimo vizualo detalės kuriamam logotipui.
Taip pat atliekamas atvejo tyrimas, kuriame analizuojamos dvi kaimo turizmo sodybos ,,Horizons Lake Resort & Spa” ir ,,Aušrinės“, kurio metu išanalizuojami svarbiausi konkurentų aspektai: idėja, socialinių tinklų sklaida, logotipo SSGG analizė.
Darbo pabaigoje pateikiama sukurto logotipo eskizai bei įgyvendintas projektas - sukurtas logotipas per programą Adobe Illustrator.
Išanalizavus mokslinius šaltinius ir literatūrą, prekės ženklas yra simbolinių, estetinių elementų derinys, kurį sudaro prekės ženklas ir jo pavadinimas.
Atlikus Lietuvos bei užsienio logotipų analizę kaimo turizmo sodyboms paaiškėjo jų tendencijos ir pasikartojantys elementai bei spalvos, todėl naujam kuriamam prekiniam ženklui nustatyta kurti išskirtinį logotipą ir nutolusį nuo Lietuvoje kuriamų tendencingų logotipų, užsienio pavyzdžiai, padėjo idėjų generavimo procese.
Kaimo Turizmo Sodybų Konkurencingumas
Daugėja mokslinių publikacijų tarptautinio konkurencingumo tematika, ypač vykstant integracinės plėtros, rinkų globalizacijos procesams, nemažai diskusijų kyla dėl šios sąvokos sampratos pateikimo.
Mokslininkai bando apibrėžti šią sąvoką, tačiau, dėl konkurencingumo plataus panaudojimo įvairiose srityse, vieningos nuomonės neprieita.
Konkurencingumo apibūdinimas gan polemiškas, jį sudėtinga vienareikšmiškai nusakyti vien dėl plataus šio termino vartojimo spektro, konkurencingumo sampratą apibrėžia labai įvairių sričių specialistai, nusakydami matymą savo srities požiūriu (Valodkienė ir Snieška, 2012).
Aktualumas. Kaimo turizmo sodybos „Svajoklių slėnis“ konkurencingumą lemiantys veiksniai - tai aktuali tema, nes Akmenės rajonas puiki vieta kurti ir plėtoti savo verslą.
Akmenės r. demografiškai yra šalia Latvijos, todėl ir ištyrus kas verčia konkuruoti tarp čia esančių sodybų būtų ir aiškiau kaip pritraukti daugiau lankytojų iš kaimyninės Latvijos.
Taip pat kaimo turizmo sodybos yra puikus traukos objektas besidomintiems Lietuvos paveldu ir puikiu kraštovaizdžiu.
Pagal Lietuvos statistikos departamentą Šiaulių apskrityje lyginant 2012 ir 2013 metus tiek poilsiautojų, tiek nakvynių skaičius auga, bet sodybų skaičius krito dvejomis, o tai parodo kad Šiaulių apskrityje ne visos sodybos sugeba išsilaikyti, vyksta konkurencija tarp įmonių.
Todėl ši tema aktuali taip pat ir verslininkams, kurie planuoja įkurti kaimo turizmo sodybą Šiaulių apskrityje.
Konkurencinio pranašumo idėja prasideda nuo vertės kūrimo ir pasiskirstymo.
Kaimo Turizmo Sodybų Teikiamos Paslaugos
Darbo objektas - kaimo turizmo sodybų teikiamos pagrindinės paslaugos.
Darbo tikslas - Išanalizuoti teikiamas pagrindines paslaugas kaimo turizmo sodybose.
Darbo metodai - literatūros šaltinio analizė.
Sodybų turėtojai negali apsiriboti vien tik maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis, nes atvykstantiems turistams reikia pasiūlyti aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų, tokiu būdu keliautojams būna nenuobodu, o kaimo turizmo sodybos šeimininkai surenka papildomų pajamų.
Kaimo turizmo sodybos tapatinamos su šeimos, jaunimo bei firmų šventės rengimo vieta, dedamos pastangos pakeisti šį įvaizdį - sodybos palaipsniui tampa ramaus poilsio objektu.
Kaimo turizmo teikiamos paslaugos būna trijų rūšių: apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikiui praleisti.
Gamtiniai ištekliai, tokie kaip miškai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, kalningos vietovės, išskirtiniai gamtos objektai, padeda pritraukti turistus, nes panaudojant šiuos išteklius galima vystyti naujas turizmo paslaugas.
Kaimo turizmo paslaugas teikiančios įmonės turi stengtis siūlyti alternatyvias veiklos rūšis kaime.
Daugelis turizmo sodybų teikia ne tik maitinimo ir apgyvendinimo paslaugą, bet pažintinius žygius aplinkinėmis teritorijomis, plaukimą baidarėmis, mokinti naujo amato atvykusius ir pan.
Paslaugų pasiūlai ir įvairovei didelę įtaką turi turistų poreikiai, vieni mėgsta ekstremalias pramogas, kiti ramias.
Todėl visos sodybos stengiasi sukurti savitą paslaugų komplektą, atitinkantį klientų norus ir poreikius.
Lietuvoje pasigendama ir aktyvesnio žemos poilsio, tai leistų sėkmingiau spręsti Lietuvos kaimo turizmo sezoniškumo problemą, taip pat praeitų metų tradiciniame kaimo turizmo baigiamajame renginyje buvo nutarta, kad raktas į verslo turizmo sėkmę- šiltas, geranoriškas bendravimas bei bendradarbiavimas siekiant, kad klientas jaustųsi tarsi atsidūręs pas savo mylimą močiutę kaime, o to trūksta daugelyje kaimo turizmo sodybų.
Kaimo turizmo sodybų šeimininkai tikisi, kad lietuviai nevyks atostogauti į užsienio kurortus, o poilsį rinksis kaimo turizmo sodybose.
Didžiausius nuostolius patirs šventinius pobūvius ir renginius, pavyzdžiui, seminarus ar konferencijas, priimančios sodybos.
Jau dabar renginiai atšaukti iki birželio pabaigos.
Iš dvidešimties Varėnos rajono kaimo turizmo sodybų mažai kuri turi užsakymų vasarai, kad jos galėtų ramiai laukti.
Tik Linos Černiauskienės dzūkiškoje etnografinėje sodyboje Kapiniškių kaime pavargusi nuo karantino namuose savaitę ilsėjosi viena senjorė iš Vilniaus.
Užsakymus atšaukė svečiai iš užsienio - Lenkijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos.
„Rezervacijos vasarai praktiškai yra atšauktos. Skambinausi į kitas sodybas, lietuvaičiai irgi jas atšaukė, kadangi karantinas, žmonės laukia, kas bus toliau. Jeigu ir toliau bus tokia situacija, nebus darbų ir visa kita, tai vargu ar žmonės turės pinigėlių už ką ilsėtis, nes tai vis tiek kainuoja. Kol kas yra tyluma. Su nerimu vasaros laukia sodybų šeimininkai, organizuojantys aktyvų poilsį.
Tačiau kol kas nėra rekomendacijų, kaip bus galima plaukti didesnėms draugų ar giminių grupėms. Sodyboje gali ilsėtis iki 30 svečių, kaimo turizmo sodybos kompleksą sudaro 2 rąstiniai ekologiški namai, kaimiška pirtis ir didelė pavėsinė su lauko židiniu.
Įrengta pirtis, krepšinio ir tinklinio aikštelės.
Kad karantinas koreguos svečių srautus, A. „Jeigu tai yra vienas įmonės kolektyvas ar draugų, giminaičių grupė, kurie jau yra bendravę, tai jie gali būti čia visiškai laisvai.
Turėjome tokią sistemą, kad mes priimdavome [tik žmones iš vienos kompanijos], jog jie jaustųsi jaukiai, kad niekas nemaišytų.
Nesvarbu, ar būtų maksimalus kiekis žmonių, ar tai būtų keletas - tiesiog dėl pačių žmonių patogumo. Čia ir senjorai gali atvažiuoti su šeimomis, giminės, bet, aišku, tik tada, kai bus leidžiami didesni susibūrimai.
Lazdijų rajono turizmo informacijos centro direktorius Mantas Sabaliauskas sako, kad penkiasdešimties kaimo turizmo sodybų šeimininkų laukia rekomendacijų ir aiškumo iš Vyriausybės, kaip ir kokiomis sąlygomis bus galima priimti svečius.
„Žmonės pavargę nuo karantino, ieškosi poilsio gamtoje. Nebus taip, kad pasipils ir bus pilna žmonių, bet tikimės, kad bent jau savaitgaliais sodybose klegės svečiai. Ir taip bus paremtas verslas. Aš manau, kad su kiekvienu savaitgaliu žmonės keliaus daugiau“, - tvirtina M. Tikimasi, kad išvarginti karantino pavieniai turistai atvyks pasigrožėti Lazdijų rajono gamta, pasivaikščioti dviem pažintiniais takais.
„Nuo balandžio vidurio viskas sustabdyta, esam atšaukę iki birželio vidurio visus didžiuosius renginius. Šiai dienai net ir nedirbame. Ką reikės daryti, nežinome. Mūsų pagrindiniame sodybos pastate gali nakvoti 64 žmonės, gerai, mes priimsime dvi šeimas, gal kokius 8 asmenis. Po to viską reikia dezinfekuoti, prieš priimant kitus. Ir tą pačią dieną dar negalėsime priimti, tik kitą. Tai klausimas, kaip išsaugosime verslą“, - svarsto A.
Pasak Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentės A. Vaitkunskienės, nuostoliai jau skaičiuojami. Esą jeigu priverstinė veiklos pertrauka truks dar porą mėnesių, tai kai kurios sodybos verslą gali ir uždaryti.
„Keisis tie renginiai, jie bus mažesni, teks prisitaikyti prie saugumo reikalavimų. Kainos, aišku, krito, matome, kad sodybos apgyvendinimo kainų nekelia. O kokios kainos bus švenčių - neaišku, bet jos kils. Reikia įskaičiuoti visus faktorius“, - sako A. COVID-19 pandemija pakeis lietuvių poilsio įpročius, tačiau ir kai kurios kaimo turizmo sodybos bus priverstos keisti darbo pobūdį.
Pasak A. „Išloš regionuose toliau nuo Vilniaus ir Kauno įsikūrusios nedidelės sodybos - turinčios atskirus namelius, organizuojančios privatų poilsį. Jas vadiname sodybomis vienam poilsiui. Pernai Lietuvoje kaimo turizmo sodybose ilsėjosi per 350 tūkst.
Žmogiškieji Ištekliai Kaimo Turizmo Sodyboje
Žmogiškieji ištekliai yra vieni svarbiausių organizacijos egzistenciją ir plėtrą lemiančių veiksnių.
Jie yra suvokiami kaip ištekliai, kurie savo kompetencija bei gebėjimais gali nulemti organizacijos išlikimą konkurencinėje aplinkoje.
Į žmogiškuosius išteklius turi būti žvelgiama kaip į lygiavertį strateginio planavimo dalyvį, kuris turi pakankamai žinių ir galimybių prisidėti prie efektyvios strategijos parengimo ir įgyvendinimo.
Mokslo teoriniame lygmenyje yra parengta nemažai darbų žmogiškųjų išteklių įsitraukimo į valdymą problemai spręsti.
Darbe, analizuojant žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumus kaimo turizmo sodyboje buvo nagrinėti Lietuvos autorių darbai: Žiemrietaitė, (2010); Lukšaitienė (2009); Valiaugienė, (2009); . Jančauskas, (2006); Bakanauskienė, (2008); Jonušauskas, (2008); Makštutis, (2008); Vitkus, (2007) ir t.t. Ir tokie užsienio autorių darbai kaip: Byars ir Rue, (2006); Robbins, (2003); Stershic, (2001); Gribniak, (2007); Maksimenko, (2008); Scharpley, (2002) ir t.t.
Mokslinė problema - Kokie žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai kaimo turizmo sodyboje?
Straipsnio tikslas - Nustatyti žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumus kaimo turizmo sodyboje.
Siekiant šio tikslo iškelti uždaviniai: 1. Aptarti žmogiškųjų išteklių sampratą ir svarbą; 2. Išskirti žmogiškųjų išteklių valdymo veiklas; 3. Išskirti žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumus Raseinių rajono kaimo turizmo sodyboje "Karpynė".
Straipsnio objektas - žmogiškųjų išteklių valdymo ypatumai.
Organizacijos Plėtros Principai ir Etapai
1.1 Organizacijos esmė
1.2. Organizacijos plėtra
1.3. Organizacijos augimas
1.4. Ryšys tarp organizacijos plėtros ir augimo
2. Organizacijos Plėtros IR AUGIMO vertinimo aspektai
2.1. Organizacijos dydis
2.2. Organizacijos (įmonės) augimo strategijos
2.3. Organizacijos plėtros stadijos