Vandens užterštumas yra aktuali problema, paliečianti daugelį Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių daugiabučiuose namuose. Ši problema gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant netinkamą nuotekų valymą, senus vamzdynus ir stichines nelaimes. Šiame straipsnyje aptarsime kelias konkrečias situacijas, susijusias su vandens užterštumu skirtinguose Lietuvos regionuose, remiantis teismų liudijimais, savivaldybių sprendimais ir gyventojų skundais.
"Grigeo Klaipėda" byla: nevalytų nuotekų problema
2020 metais į viešumą iškilo "Grigeo Klaipėda" taršos skandalas, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų. Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių marias slapta leido ne vienerius metus. Šiaulių apygardos teisme liudijo uostamiesčio policijos pareigūnas Donatas Bieliūnas, kuris teigė, kad mėginiai buvo imami iš šulinio, kur teisėsauga numanė leidžiant nevalytas nuotekas.
D. Bieliūnas: „Ėmėme, kur žinome, kad išleidžiamos nevalytos atliekos. (...) Iš to šulinio kvapas sklido, jau buvo galima užuosti 10-15 metrų nepriėjus prie šulinio".
Policininkas Vaidas Mažonas, kuris tyrime buvo pavaldus D. Bieliūnui, patvirtino, kad šuliniui atidaryti reikėjo laužtuvo. D. Bieliūnas teigė, kad frazę „leisti pro šoną“ girdėjęs iš bendrovės darbuotojų, galimai net iš Gintauto Pangonio. Jis taip pat pažymėjo, kad mėginiams surinkti reikalingą įrangą policininkai pasiėmė iš Klaipėdos universiteto. Jis pažymėjo kartą vežęs mėginius tirti į laboratoriją Vilniuje, kartą - Tauragėje.
V. Mažonas: „Tamsus, putojantis, smirdantis vanduo, vandeniu ten nepavadinsi. (...) Tekėjo jis, srovė buvo. Nebuvo, kad stovėtų vietoje, tą vaizdą atsimenu.“
Dėl tyrimo rezultatų skirtumų vėliau buvo priimtas sprendimas imti daugiau mėginių. Byloje kaltinamiems asmenims pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu. Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas įmonei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
Ekstremali situacija Kretingoje: neišvalytų nuotekų išleidimas į upę
Kretingos rajone dėl stichinio lietaus pasekmių buvo paskelbta ekstremali situacija ir priimtas sprendimas kelias valandas į Tenžės upę leisti neišvalytas nuotekas. Pasak mero, nuo antradienio Kretinga „gavo“ visą įprastą lapkričio kritulių kiekį, dar nemažai kritulių laukiama ir trečiadienį bei ketvirtadienį. Tad lietaus vandeniui tiesiog nebėra kur nubėgti.
Anot A. Kalniaus, siekiant išlaikyti valymo įrengimus gyvybingus, kad nebūtų užmuštos gerosios bakterijos ir neįvyktų pačių valymo įrengimų griūtis, buvo priimtas sprendimas kelias valandas leisti visas nuotekas į Tenžės upelį. Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovė Eglė Alonderienė akcentavo, jog išleidžiamos nuotekos esą bus stipriai prasiskiedusios su lietaus vandeniu. Tiesa, Akmenos lygis nuolat kyla ir iki kritinio lygmens prieš trečiadienio vidurdienį betrūko 15 cm.
Viena iš sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, kuriomis dėl liūčių gali būti užterštas šulinių vanduo, yra nitritai ir nitratai. Apsinuodijus šiais azoto junginiais gali pasireikšti methemoglobinemija. Jos metu atsiranda deguonies trūkumas organizmo audiniuose. Ši būklė ypač pavojinga kūdikiams iki 6 mėn.
Šulinio vandens tyrimai Klaipėdoje ir rajone
Dienraštis "Vakarų ekspresas" paėmė 6 geriamojo vandens mėginius iš įvairiausių Klaipėdos miesto ir rajono vietų. Ištyrus cheminių medžiagų kiekį, paaiškėjo, jog mažiausiai fluorido, nuo kurio pertekliaus kenčia dalis uostamiesčio, yra šulinio vandenyje, kurį ėmėme iš Klaipėdos rajone esančios sodų bendrijos "Aisė" teritorijos. Nepaisant to, šio vandens gerti nerekomenduotume. Bet kokiame geriamame vandenyje žarninių lazdelių, enterokokų ir koliforminių bakterijų iš viso neturėtų būti, tai rašoma ir higienos normoje, o šių mikrobų "Aisės" šulinyje rasta apsčiai. Susirūpinti turėtų ir Klaipėdos rajono gyventojai, nes jiems yra tiekiamas vanduo, kuriame amonio kiekis viršija leistiną normą.
Tyrimo duomenys rodo, jog pirkėjų pamėgtas natūralus mineralinis "Tichės" vanduo ne tik skanus, bet ir sveikas. Jame ypač gausu sulfatų - viename litre - net 630 mg (mg/l). Dienraščio užsakyto tyrimo metu nustatyta, jog kietą vandenį vartoja bendrijos "Aisė" sodininkai ir Klaipėdos pietinio rajono Alksnynės gatvės gyventojai. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog labiausiai nutolęs nuo higienos normose patvirtintų pavojingų rodiklių yra bendrovės "Vanvita", teikiančios geriamą vandenį biurams, mėginys, parduotuvėse parduodamas "Tichės" vanduo bei daugiabučio vanduo iš Alksnynės gatvės.
Problema - sena, jos priežastis - taupūs gyventojai ir seni vamzdynai, - tvirtina bendrovės "Klaipėdos vanduo" laboratorijos vedėja I. Getautienė.
Remdamiesi šiuo punktu, AB "Klaipėdos vanduo" laboratorijos specialistai ima mėginius iš vandenviečių ir tiria vandenį iki įvadų į daugiabučius. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), atlikusi plačius tyrimus, nustatė, kad fluoro koncentracijai geriamajame vandenyje viršijant 1,5 mg/l, atsiranda vaikų dantų fluorozės pavojus, o kai fluoro koncentracija viršija 10 mg/l, atsiranda kaulų fluorozės pavojus. O štai trečiosios vandenvietės vandenį geriantys klaipėdiečiai parduotuvėse galėtų dairytis dantų pastos su fluoru - jo kiekis šios vandenvietės vandenyje per mažas, - sakė R. Vainauskienė.
Kauno daugiabučių problemos: užterštas termofikacinis vanduo ir nešylantys radiatoriai
Kauno daugiabučių namų gyventojai susiduria su kita problema - užterštu termofikaciniu vandeniu, kuris tiekiamas į šildymo sistemas. Daugiabučių namų administratoriai patvirtino, kad šalti radiatoriai - masinė problema, kylanti įvairiuose Kauno rajonų daugiabučiuose. Būsto administratoriai skundžiasi, kad „Kauno energija“ tiekia purviną termofikacinį vandenį, todėl genda šildymo sistemos.
Administratoriai masiškai gauna iš Kauno mieste administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų skundus dėl nešylančių šildymo prietaisų.
Buvo nustatyta, kad iš „Kauno energijos“ trasų daugiabučius namus pasiekiantis termofikatas turi daug oro, yra pasikeitusios spalvos. Dėl to namų šildymo sistemose atsiranda oro ir nešyla radiatoriai. Nemažoje dalyje administruojamų namų termofikacinis vanduo į sistemas atkeliauja su oru, be to, pastebėta, kad termofikacinis vanduo yra užterštas, neaiškios tamsios spalvos, dažnu atveju atidarius sistemą namo šilumos punktuose randama ir įvairių neaiškių medžiagos skiaučių.
Toks termofikacinis vanduo kelia grėsmę visai sistemai, nes užsikemša vamzdynai ir pradeda rūdyti stovai. Daugiabučių namų prižiūrėtojai aiškino, kad stengiasi imtis visų įmanomų priemonių, kad dėl užteršto vandens nesugestų visa sistema ir būtų galima užtikrinti sklandesnį šildymą.
Kauno gyventojai skundžiasi, kad kelias savaites nešyla radiatoriai, o juos nuorinti reikia kelis kartus per parą. „Kauno energijos“ atstovai tikina, kad termofikacinis vanduo esą tiekiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose apibrėžta ir jo kokybė. Bendrovė, kaip šilumos tiekėjas, kuris užtikrina šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, savo sistemose naudoja automatinį nuorinimą.
Šarūnas Bulota: „Termofikacinis vanduo šildymo sezono pradžioje natūraliai gali būti neįprastos spalvos, nes išplaunamos įvairios ne šildymo sezono metu vamzdžiuose ir vartotojų radiatoriuose susikaupusios nuosėdos. Termofikacinio vandens spalva neturi įtakos šildymo kokybei.“
„Kauno energija“ nevykdo pastatų šilumos punktų ir pastatų vidinių šildymo sistemų priežiūros (eksploatavimo). Šias funkcijas atlieka pastatų administratoriai arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai.
Vandens kokybės tyrimų rezultatų apibendrinimas
Apibendrinant pateiktą informaciją, galima sudaryti lentelę, kurioje lyginami vandens kokybės rodikliai skirtinguose regionuose ir šaltiniuose:
| Šaltinis | Problemos | Poveikis sveikatai |
|---|---|---|
| "Grigeo Klaipėda" nuotekos | Nevalytos nuotekos, teršalai | Potenciali žala aplinkai ir žmonių sveikatai |
| Kretingos upės po liūčių | Nitritai, nitratai | Methemoglobinemija (ypač pavojinga kūdikiams) |
| Šulinio vanduo Klaipėdos rajone | Žarninės lazdelės, enterokokai, koliforminės bakterijos, padidėjęs amonio kiekis | Infekcinės žarnyno ligos, grėsmė dėl didėjančio nitritų kiekio |
| Kauno termofikacinis vanduo | Oras, užterštumas, neaiški spalva | Radiatorių gedimai, šildymo problemos |
Šios problemos rodo, kad vandens kokybė daugiabučiuose namuose yra svarbi ir reikalauja nuolatinės priežiūros bei kontrolės. Savivaldybės, vandens tiekėjai ir gyventojai turi bendradarbiauti, siekiant užtikrinti saugų ir kokybišką vandenį visiems.
tags: #del #daugiabuciuose #uztersto #vandens