Lietuvos Turto Vertintojų Asociacijos Funkcijos ir Veikla

Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) atlieka svarbų vaidmenį turto vertinimo sektoriuje, vienydama profesionalus ir siekdama užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Asociacija aktyviai dalyvauja tobulinant turto vertinimo sistemą, keliant vertintojų kvalifikaciją ir prižiūrint jų veiklą.

Pagrindinės Asociacijos Funkcijos

LR Asociacijų įstatymas reglamentuoja juridinių vienetų, kurie nėra verslo įmonės (asociacijos, klubai, bendrijos, viešosios įstaigos ir pan.) veiklą. Panašiai kaip ir valdyba verslo įmonėse, tai kolegialus juridinio asmens valdymo organas, kurį renka visuotinis narių susirinkimas, konferencija ar suvažiavimas, kuris yra aukščiausiasis šio juridinio asmens organas.

Rūmai atlieka šias funkcijas:

1. Atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose.
2. Organizuoja vertintojų egzaminavimą ir išduoda kvalifikacijos pažymėjimus.
3. Teisės aktų nustatyta tvarka tvarko vertintojų duomenis, įskaitant asmens duomenis.
4. Tvarko ir skelbia vertintojų juridinių asmenų ir Rūmų narių sąrašą, į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai.
5. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vertintojų veiklos priežiūrą.
6. Organizuoja ir prižiūri vertintojų kvalifikacijos tobulinimą.
7. Atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.

Sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojui arba nagrinėjant vertintojo drausmės bylą, Rūmai turi teisę gauti visus šiems klausimams spręsti reikalingus duomenis (skaitmeninės ir neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus) ir iš kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, fizinių ir juridinių asmenų.

Asociacijos Veikla ir Iniciatyvos

• Išrinkta nauja LTVA Valdyba: 2024-03-22 d. vykusiame Visuotiniame LTVA narių susirinkime.
• LTVA Išvažiuojamasis seminaras: 2024-05-24/25 d.
• Lietuvos Turto Vertintojų Asociacija mini savo veiklos 30-metį! Kviečiame skirti 1,2 proc. GPM iki gegužės 2 d.
• 2023-04-04 d. išrinktas naujas LTVA viceprezidentas.
• 2022-07-26 d. LTVA kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą ir gavo atsakymą raštu Nr. DĖL NT SANDORIŲ DUOMENŲ TEIKIMO.
• 2020-08-01 LTVA valdybos narė Jurgita Banytė įgijo filosofijos daktaro laipsnį, Vadybos studijų nekilnojamojo turto srityje.

Turto Vertinimo Priežiūros Sistemos Iššūkiai

Šiandieninėje turto vertinimo srityje Lietuvoje ryškėja poreikis peržiūrėti esamą priežiūros sistemą. Esama tvarka, nors ir siekianti užtikrinti kokybę, susiduria su iššūkiais, kurie verčia ieškoti efektyvesnių sprendimų.

Šiuo metu norint tapti turto vertintoju Lietuvoje, reikia įgyti aukštąjį išsilavinimą, išklausyti specialų mokymų kursą, trejus metus dirbti vertintojo asistentu, sėkmingai išlaikyti vertintojo egzaminus ir kasmet skirti bent 20 valandų kvalifikacijos kėlimui dalyvaujant profesiniuose seminaruose. Vertintojo asistentas taip pat privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir išlaikyti vertintojo asistento egzaminą. Apmokymų procesas gali užtrukti ketverius metus ar net ilgiau.

Šiandien turto vertintojus prižiūri Turto vertinimo priežiūros tarnyba, tačiau tiek patys vertintojai, tiek LR Finansų ministerija turi jai priekaištų. Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė Delfi TV laidoje „Delfi tema“ teigia, kad pagrindinė problema yra neefektyvi turto vertinimo sektoriaus priežiūros sistema.

Finansų ministerijos atstovės teigimu, Lietuvoje tokios veiklos kaip turto vertinimas buvo griežtai prižiūrimos, tačiau, matant, kad kitose Europos šalyse einama dereguliavimo keliu, sukuriant saugiklius rizikų išvengimui, mūsų šalyje taip pat norima atsisakyti griežtos valstybinės turto vertintojų veiklos kontrolės.

Siūlomas Valstybinio Reguliavimo Atsisakymas ir Asociacijos Kritika

Vyriausybė siekia dereguliavimo, mažiau biurokratijos, ir paprašė panagrinėti dereguliavimo variantą. Finansų ministerija pasikalbėjo su naudotojais (valstybinėmis institucijomis, bankų asociacija) ir gavo atsakymą, kad naudotojai gali patys tikrinti, prižiūrėti kokybę.

Praktiškai tai reikštų, kad turto vertintojų profesija nebebūtų licencijuojama, o žmogus, kuris nori būti turto vertintoju, turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją ir žinių. Tai galėtų užtikrinti turto vertintojų asociacijos.

Lietuvos turto vertintojų asociacija tokius planus vertina neigiamai ir sako, kad tokia tvarka Lietuvą sugrąžintų į 1995-uosius. A. Šešplaukis teigia, kad įsigaliojus tokiai tvarkai, bet koks žmogus, sakantis, kad turi kvalifikaciją, galėtų užsiregistruoti kažkur „debesyse“ ir atlikti turto vertinimą, kuris bus priimtas banke ar pan.

Pašnekovo teigimu, jau daugiau nei dešimtmetį nekilnojamojo turto brokerių bendruomenė prašo valstybės jų veiklos reguliavimo, nes situacija, kai NT brokerio paslaugas gali teikti bet kas, augina šešėlinę ekonomika, griauna profesijos reputaciją. Šiandien tos pačios grėsmės kyla ir vertintojams.

A. Šešplaukis aiškina, kad dešimt metų vertintojų veiklos reguliavimas buvo nuosekliai griežtinamas, didinami reikalavimai kvalifikacijos kėlimui, o dabar nuspręsta, kad šią profesiją reikia dereguliuoti. Nebelieka licencijos, nebelieka vertintojų veiklos priežiūros. Vertinimu užsiimti galės visi, kas nori, nepaisant išsilavinimo, žinių bei patirties. Užteks prisistatyti „vertintoju, turinčiu nepriekaištingą reputaciją“.

Pašnekovo teigimu, dereguliavus vertintojų veiklą, jūsų turtą ar verslą galės vertinti bet kas - draugas, kaimynas ar šiaip „žmogus iš gatvės“, svarbu tik, kad nebūtų artimas giminaitis.

Paslaugų Įkainių Kilimas ir Asociacijos Atsakomybė

I. Muckutės teigimu, svarstant turto vertintojų priežiūros keitimo alternatyvas, nereikia pamiršti, kad šiandien yra skaitmeninių ir kitų įrankių, kaip būtų galima suvaldyti grėsmės, kylančias atsisakius valstybinės turto vertintojų priežiūros. Licencijavimo atsisakymas netgi padidina konkurenciją ir rinka gali tapti efektyvesnė.

Tačiau turto vertintojų atstovas A. Šešplaukis teigia, kad naujoji tvarka rinkoje ne tik sukels chaosą, bet ir privers turto vertintojus kelti paslaugų kainas. Tai reikštų, kad būsto pirkėjams, kuriems reikia turto vertinimo, už šią paslaugą reiktų mokėti daugiau.

A. Šešplaukis svarsto, kad visa atsakomybė krenta ant asociacijų pečių, kurios turės licencijuoti, suteikti kvalifikaciją, prižiūrėti turto vertintojų, priklausančių asociacijai, veiklą. Taip pat atsiras pavienių vertintojų, kurie nebus asociacijose, bet darys vertinimus ir darys juos pigiau, darys tokius, kokių paprašo užsakovas.

tags: #lietuvosa #turto #vertintoju #asociacijos #funkcijos