Buvusios gamyklos konversija į loftus Lietuvoje: "Radio City by CITUS" projektas Kaune

Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ tęsia sėkmės sulaukusį multifunkcinį projektą „Radio City by CITUS“ - pradedamas antrasis statybų bei pardavimų etapas. Šiuo etapu prieš ketverius metus pradėta buvusios radijo gamyklos „Banga“ konversija apims antrąjį, dviejų korpusų komplekso pastatą. Bendros viso projekto investicijos, užtikrinamos „Demus Asset Management“ valdomo fondo, sieks daugiau nei 23 mln. eurų.

Antrojo etapo įrengimo ir apdailos darbų, vyksiančių Prisikėlimo bažnyčios pusėje esančiame korpuse „Daina“ ir Žemaičių gatvėje esančiame korpuse „Minija“, pabaiga numatoma 2028 m. viduryje. Šiame etape bus siūloma net 250 patalpų; suplanuoti 2-5 kambarių loftai, kurių plotas svyruoja nuo 31 iki 118 kv. m., o bendras plotas siekia apie 7 320 kv. m. Visas projekto abiejų etapų bendrasis plotas sudaro apie 28 tūkst. kv. metrų. Loftų kvadratinio metro kaina sieks nuo 2,2 tūkst. iki 3,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo korpuso, aukšto, ploto ir pan.

„Kauno būsto rinkoje jaučiamas pasiūlos stygius, todėl ji nedemonstruoja tokio dydžio miestui būdingos dinamikos. Pradėdami antrąjį „Radio City by CITUS“ etapą siekiame ne tik pagyvinti rinką, bet pasiūlyti klientams pasiteisinusį ir įvertintą produktą - lanksčiai suplanuotas, įkvepiančias loftų erdves, kurios yra ne tik patogios, bet ir patrauklios investicijai bei nuomai. Pabaigus statybas, visas buvusio radijo fabriko „Banga“ kompleksas įgaus naują veidą, o užbaigtame projekte turto vertė augs sparčiau. Multifunkciškumas, patalpų išskirtinumas ir jų nestandartinis išplanavimas - pavyzdžiui, daugiau nei 4,5 m aukščio lubos, didžiuliai langai - žavi žmones, o tokio vertės paketo Kaune gali ir nebebūti. Jau pirmajame etape loftus įsigiję klientai domisi galimybe papildyti savo investicinį portfelį“, - sako bendrovės investicijų direktorius Šarūnas Tarutis.

Projektas įsikūręs Žaliakalnyje, prie vienos pagrindinių miesto arterijų, todėl iš čia patogu pasiekti bet kurią miesto vietą ar reikalingą objektą pėsčiomis, viešuoju transportu ar dviračiu, paspirtuku. Šiuolaikinė miestų plėtra orientuota į darnaus judumo skatinimą, o ši lokacija suteikia galimybę būti pačiame miesto centre ir patogiai judėti: Vienybės aikštė, Laisvės alėja, universitetai, gimnazijos, kavinės, teatrai, Žalgirio arena, Ąžuolynas, muziejai pasiekiami vos per kelias ar keliolika minučių pėsčiomis.

Pirmasis etapas apėmė „Nidos“ ir „Bangos“ korpusus, išsidėsčiusių palei Astronomijos g. bei Savanorių pr., darbai jau baigti. Daugiau nei 8 tūkst. kv. m plote buvo įrengti 184 loftai, kurie visi parduoti.

„Pirmasis etapas jau nebe pažadas, o realus rezultatas. Būsimi klientai gali aiškiai matyti projekto koncepciją, atliktus darbus bei kokybę. Nors pastato „kiautas“ išliko, visas objektas iš esmės atitinka naujos statybos reikalavimus ir privalumus - įdiegtos šiuolaikiškos inžinerinės sistemos, užtikrinančios pastato energinį efektyvumą, komfortą ir ilgaamžiškumą. Pirmojo etapo loftuose jau įsikūrė žmonės, o bendros erdvės tapo gyvybinga bendruomenės gyvenimo dalimi. Tai reikšmingas žingsnis į priekį siekiant sukurti modernią ir funkcionalią erdvę, atitinkančią aukščiausius standartus ir kuriančią vertę visam Kauno miestui,“ - sako Š. Tarutis.

Kieme bus sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje numatomos 233 vietos, bei įrengtas apželdinimas. Projektuojama ir požeminė 88 vietų automobilių saugojimo aikštelė. Tai užtikrins ne tik projekto klientų patogumą, bet ir išspręs projekto skauduliu buvusį sovietinio asfalto dykynę primenančio vidinio kiemo vaizdą.

Prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone įsikūrusi buvusi garsi radijo gamykla „Banga“ atgimsta bei tampa unikalia konversija RADIO CITY!

Loftų ypatybės ir privalumai

Loftai būsto istorijoje - sena naujiena. Apleisti milžiniški pastatai ypač atviromis erdvėmis ir aukštomis lubomis tapo naujų vėjų ir įkvėpimo ieškančių menininkų traukos magnetu. Loftų idėja netrukus nusileido ir Europoje, kur ją pasičiupo anglai, vokiečiai, austrai ir olandai. Į Lietuvą, dėl objektyvių priežasčių, ji atkeliavo kiek vėliau - prieš pat praeito šimtmečio pabaigą. Tačiau loftai čia gan greitai prigijo tarp netradicinio būsto ieškančių žmonių: pradžioje, dažniau, menininkų, dizainerių, muzikantų, kitų kūrybinių industrijų atstovų, kurie nesibaidė neįprastų, atvirų erdvių, buvusių pramoninių ar gamybinių patalpų. Pirmiausia, loftai paplito sostinėje: Naujamiestyje, atgimstančiame ir sparčiai besikeičiančiame rajone entuziastai ėmė kurtis buvusioje radijo gamykloje - taip gimė „Radio loftai“. Simboliška, bet Kaune šiuo metu kaip tik atgyja kita radijo gamykla - „Banga“.

Vėliau loftų Vilniuje daugėjo, atsilaisvinant ir atgimstant buvusioms pramoninėms patalpoms įvairiose miesto vietose. Tačiau kai kas nedrįsta prisijaukinti loftų būtent dėl jų „nestandarto“ - dažniausiai atvirų, kelių aukštų laužytų tūrių, kuriuose ne kiekvienas mato patogų gyvenimą. Kiti - priešingai: svajoja apie gyvenimą lofte, tačiau dar neįsivaizduoja, kaip jį „pažaboti“.

„Loftas yra konversija, kurios metu gamykliniai pastatai virsta gyvenamuoju būstu“, - loftų pristatymą pradeda interjero architektė. „Detalės, kurių taip paprastai imituoti nepavyks tradiciniame būste - būtent jos ir yra loftų interjero dizaino klasika”, - patalpos įvaizdį piešia V. Kasperaviūtė. Ji pasakoja, kad originaliai buvusios industrinės patalpos yra užpildytos technokratiškomis, grubokomis, autentiškomis detalėmis: sijomis, kolonomis, originaliais konstrukciniais intarpais. Interjere galima išnaudoti ir senas, nutrupėjusias plytas bei kitą „istorinį palikimą“ - loftai visuomet turi industrinę dvasią. Pasak interjero specialistės, įsigyjantys loftus vertina būtent šį palikimą ir retai kada nori jo atsisakyti: interjere paliekami originalūs statinio elementai.

„Ypač įdomu matyti, kaip loftai iš industrinių struktūrų virsta organiškais elegantiško, klasikinio, tačiau atviro būsto pavyzdžiais. Iš esmės, būtent loftai jų savininkams ir dizaineriams suteikia progą eksperimentuoti ir nutolti nuo akiai įprasto vaizdo - lubų aukštis ir plati erdvė atveria duris galimybėms. Pavyzdžiui, mėgstantys augalus jų įvairiuose aukščiuose gali prisikabinti tiek, kad jaustųsi lyg gyventų Amazonės džiunglėse. Tai būtų gan unikalus interjero dizaino sprendimas, kuris įmanomas tik turint aukštas lubas ir sienų nesuvaržytą erdvę“, - loftų dizaino patrauklumą apibūdina V.

Loftų dizaino patarimai

Anot interjero architektės, dėl visų logiškų ir praktiškų priežasčių lofte į viršų turėtų keliauti miegamasis ir galbūt - dabar labai aktualus - darbo kambarys. Tai ergonomiška, paprasta ir praktiška. Na ir žinoma, specialistės nuomone, virtuvė bei svetainė turi būti sujungtos ir nuleistos į pirmąjį aukštą. Virtuvę galima slėpti po antro aukšto perdanga, kad jos iš ten visiškai nesimatytų ir į gartraukį nepatekę kvapai tiesiu taikymų nekiltų į viršų. Po perdanga galima slėpti ir vonios kambarį - dabar net galima įsigyti dizainerių sukurtų, jau sukomplektuotų lofto „kubų“, kurių viduje būna įrengtas vonios kambarys su tualetu, vienoje pusėje gali būti sukonstruota nedidelė, kompaktiška virtuvė.

Architektė pasakoja, kad yra mačiusi pavyzdžių, kur antrajame lofto aukšte įrengiama vonia, kurioje, ilsintis po įtemptos darbo dienos, galima grožėtis vaizdu pro langą. Su sąlyga, kad priešais jį nėra kitų langų, žinoma. „Taigi, loftas nėra standartinis butas. Pasirinkę jį, būsimi gyventojai tame pačiame plote gauna pusantro ar net du aukštus, reiškia, daug daugiau tūrio ir erdvės“, - privalumus vardija V.

Laiptai, esantys namuose, gali tapti kliūtimi ar pavojumi mažiems vaikams, taip pat vyresnio amžiaus ar judėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, aiškina architektė. Pastaruoju metu pasaulyje stiprėja „micro tiny living“ gyvenimo būdo tendencija, kuri propaguoja mažas gyvenamąsias erdves su mažiau daiktų, taigi - daugiau laisvės. Ši banga užkabino ir loftų projektus. Jei pasirinksite tokio tipo mikroloftą, „Citus“ interjero architektė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad nedidelėje erdvėje rastų vietas viskas, be ko praktiškai neapsisuksite savo kasdienybėje. Žinant, ko tiksliai norima ir renkantis bet kokio tipo būstą, V.

Apskritai, renkantis loftą reikia atkreipti dėmesį į tuos pačius elementus, kaip ir perkant įprastą būstą: vietą mieste, susisiekimo galimybes, suplanavimą ir vaizdą pro langus, galimybes greitai pasiekti reikalingus taškus - parduotuves, vaikų darželius ar mokyklas, viešąsias erdves, laisvalaikio ir poilsio vietas. Reikia gerai įvertinti savo kasdienius poreikius.

„Citus“ interjero architektės teigimu, yra svarbu atkreipti dėmesį į langus, kadangi loftuose jie būna ypač dideli, vitrininiai, todėl kokybė čia svarbi. „Perkant loftą reikia suprasti, jo unikalumą ir privalumus: įsigijus atvirą erdvę dideliais langais, nereikėtų iš jo daryti įprasto dviejų aukštų namo ar kotedžo, nederėtų uždaryti erdvių“, - perspėja V. Kasperavičiūtė.

„Nėra vieno kelio: loftas yra medžiaga vaizduotei - galima palikti visiškai industrinę, grubią autentiką, galima palikti didesnę ar mažesnę jos dalį arba visiškai nugludinti iki šviesios, lengvos estetikos, su skoningai pritaikytu krištoliniu šviestuvu. Dažniausiai loftai yra parduodami kaip vientisa erdvė ir nemažą biudžeto pyrago gabalą sudaro laiptų, turėklų, metalo-stiklo pertvarų įrengimas.

„Loftas, kaip ir bet koks būstas, gali tapti ypač brangiu kūriniu, tačiau, lyginant su standartiniu būstu, jis turi ir privalumų, mat pats lofto konceptas nereikalauja sienų lyginimo, išvaizdos nugludinimo ir trūkumų slėpimo. Architektė pataria skaičiuoti taip: lofto įrengimas kainuoja šiek tiek brangiau nei buto, bet pigiau nei kotedžo ir žymiai pigiau nei namo. Nuo tuščios erdvės iki aksesuarų įrengti loftą kainuoja maždaug nuo 950 Eur/kv. m, butą - nuo 800. Skirtumą tarp buto ir lofto įrengimo, daugiausia, sudaro minėtas laiptų, turėklų ir stiklo pertvarų įrengimas, o tai kainuoja apie 6 000-7 000 Eur. Visa kita - panašu. Tiesa, tokia įrengimo kaina bus mažo ploto būstui. Tuo tarpu kotedžo įrengimo „nuo nulio“ kaina prasideda nuo 1 000, o namą - nuo 1 200 Eur/kv. m.

Taip pat ji pabrėžia, kad daug kas įsivaizduoja, jog loftams netinka standartiniai baldai ir reikia juos specialiai gamintis. Tačiau, patikina V.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad šiuo metu, kai būsto rinka - ypač aktyvi ir daug gyventojų kuriasi naujuose namuose, baldų gamintojai, apdailos darbininkų komandos, o ir tie patys interjero dizaineriai darbų turi 3-6 mėnesiams į priekį.

Anot A. Taručio, „Pagal kokybę ir sprendinius „Radio City by CITUS“ viršija vidutinės klasės, kuriai yra priskiriamas, kartelę. Dėl konkurencingos kainos, puikios lokacijos, išskirtinės projekto koncepcijos, daugiafunkciškumo, sprendinių bei komercinėse erdvėse besikuriančių verslų teikiamų galimybių projektas traukia tiek investuotojus, tiek pirkėjus, ieškančius kokybiškų loftų. Esu tikras, kad kito tokios vertės paketo už tokią patrauklią kainą mieste nebus“.

Pastato korpusui, esančiam palei Žemaičių g. suteiktas „Minijos“ vardas, o korpusas priešais vieną žinomiausių Kauno miesto simbolių - Prisikėlimo bažnyčią - gavo „Dainos“ pavadinimą. 14,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto administracinės, viešbučių ir poilsio paskirčių patalpose numatoma įrengti apie 250 loftų ir erdvių verslui. Loftų plotas svyruos nuo 20 iki 100 kv. m, kai kuriuose bus galimybė įsirengti antresoles. Projekto gyventojų ir darbuotojų patogumui numatyta įrengti liftus, vaizdo stebėjimo kameras. Loftus bus galima jungti iki pageidaujamo dydžio, juose bus įrengtas grindinis šildymas. Projekte darbus planuojama pradėti šių metų IV ketvirtį, gavus statybų leidimą ir baigti 2027 m. I ketv. „Radio City by CITUS“ II etapo pardavimai taip pat prasidės su statybų pradžia.

Šiuo metu teliko vienintelis laisvas loftas ir 4 komercinės patalpos. „Projektas, dėl rajono augimo ir plėtros perspektyvų auginamos vertės, tapo labai patraukliu investuotojams. Beveik du trečdaliai pirkėjų loftus įsigijo investicijai. Kaunas - jaunas, dažnai studentišku vadinamas miestas, todėl tokioje vietoje esantis turtas nuomai ir patraukli investicinė grąža motyvuoja investuoti. Skaičiuojame, kad „Radio City by CITUS“ įsigytas turtas generuoja apie 8-10 proc. metinę grąžą ir turime klientų, kurie įsigijo ne vieną, o daugiau - net iki 10 loftų“, - kalba „Citus“ vadovas. Pirmajame etape jau veikia klinika, spaustuvė, įvairios parduotuvės, stomatologijos klinika, grožio paslaugų vietos, kūrybos terapijos namai, dailės studija.

Taip pat visiems naujiesiems projekto šeimininkams priklauso stogo terasa, kuri bus papildyta antruoju etapu: „Minijos“ ir „Dainos“ pastatų stogas taip pat bus atnaujintas ir įveiklintas - įrengtos poilsio bei laisvalaikio zonos, pratęstas apžvalgos takas su vaizdu į puikią Kauno Žaliakalnio panoramą, atsiveriančią vienoje aukščiausių miesto vietų.

Vykdant buvusio Kauno radijo fabriko konversiją ir jam tampant „Radio City by CITUS“, tęsiamas pirmuoju etapu pradėtas darbas. Bus išlaikyta didžioji dalis pastato sienų ir perdangų konstrukcijų, jos bus suremontuotos ir sustiprintos, išsaugotos charakteringos architektūrinės detalės - laiptinės (vadovaujantis priešgaisrinės saugos reikalavimais, II etape bus įrengta nauja, papildoma laiptinė), liftų šachtos ir kita, o skirtingais fasadais sukurtas naujas pastato charakteris. Antruoju etapu bus visiškai atnaujintas antrasis buvusios gamyklos pastatas: apšiltinti ir naujai įrengti fasadai bei stogas su terasomis, įrengtos naujos grindų konstrukcijos, vidinės pertvaros, liftai, pakeistos visos inžinerinės sistemos - vandentiekio, šildymo, elektros, gaisrinės signalizacijos, nuotekų, vėdinimo, individualios apskaitos. Dėl šių sprendinių pastatas pasieks B energinio efektyvumo klasę.

Kieme bus sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė (numatoma įrengti 152 vietas), įrengtas apželdinimas. Projektuojama ir požeminė 87 vietų automobilių saugojimo aikštelė. Taip pat bus baigta naujos, visą projektą aptarnaujančios elektros transformatorių pastotės statyba.

Kaune, prestižiniame Žaliakalnio rajone buvusios radijo gamyklos „Banga“ konversija apims likusius du komplekso korpusus, kuriems industrinio modernumo suteiks unikalūs išoriniai fasadai, 360 laipsnių apžvalginis stogas, o rinkai bus pasiūlyta įvairesnio asortimento - 250 skirtingų patalpų.

Anot A. Taručio, „Natūralu, kad pirmiesiems šio etapo klientams, kurie projektą vertins tik iš planų ir vizualizacijų, galėsime pasiūlyti žemesnę kainą. Įsibėgėjus statyboms, įsikėlus pirmiesiems gyventojams, kuriant aplinką, infrastruktūrą ir buriantis bendruomenei, projektas įgis vis daugiau vertės. Pradiniai pardavimai taip pat leis įvertinti rinkos reakciją ir kainodarą koreguoti pagal paklausą“.

Statistika

Šiemet Kaune būstų kainos stabiliai auga: per pirmąjį pusmetį vidutinė kvadratinio metro pasiūlos kaina ūgtelėjo 5,8% ir šiuo metu sudaro apie 2.990 Eur. Sparčiausiai brango ekonominės klasės būstas, jo kainą daugiausiai kėlė sumažėjusi šio segmento pasiūla.

Antrojo etapo metu „Citus“ rinkai pasiūlė apie 250 loftų, nuo 30 kv. m. iki 117 kv. m ploto, su vaizdu į bažnyčią arba vidinį kiemą. Jų kainos svyruoja nuo 82.000 Eur iki 255.000 Eur, brangiausiai įvertinti būstai, iš kurių atsiveria Kauno panorama.

Anot A. Taručio, „Klientai, kurie patalpas įsigijo pirmajame etape, pabrėžia, jog tai - vykusi investicija, juos tenkina gaunama grąža. Pavyzdžiui, investuotojams ypač patiko mažesni, iki 40 kv. m. ploto loftai, kurie, mūsų skaičiavimais, generuoja 8-10% metinę grąžą.

tags: #buvusi #gamykla #loftas #gyvenamosios #patalpos