Pastatai - kaip ir žmonės, turintys savo gyvavimo istoriją, atmintį, likimus. Tai tarsi dažų sluoksniai, po kuriais slypi daug paslapčių ir detalių. Kauno centre stovintis Jono Lapėno namas tarpukariu buvo vienas moderniausių pastatų.

Jono Lapėno namas Kaune. Šaltinis: Wikipedia
Šis faktas primena tai, jog, kalbant apie Kauno modernizmo architektūrą, nereiktų pamiršti ir kitų tautinių mažumų indėlio, gyvenusių čia ir kūrusių šį miestą drauge.
Laukžemės Madonos atradimo istorija
Pastato Istorija ir Architektūra
Verslininko Jono Lapėno (1891-1937) namas Kęstučio gatvėje buvo pastatytas 1932 m., pagal inžinieriaus architekto Felikso Vizbaro projektą. Dar po metų kieme išdygo garažai ir vairuotojų kambariai. Architekto F.Vizbaro suprojektuotas Lapėno namas yra šešių aukštų, išsiskiriantis architektūra, kadaise blizgėjęs šlifuotais stiklais bei ąžuolo mediena.
„Pats didžiausias Kauno namas priklausė milijonieriui Jonui Lapėnui - vyriausiajam bendrovės „Maistas“ direktoriui, vienam spaudos bendrovės „Pažanga“ steigėjų ir vadovų, Tautininkų sąjungos lyderiui“, - rašoma knygoje „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ (sud. J. Reklaitė).
Nuomai skirtas šešių aukštų namas turėjo kelis įėjimus: iš gatvės - pagrindinį, o iš kiemo - aptarnaujančiam personalui. Pastate veikė du liftai: paradinis ir ūkinis. I a. į gatvės pusę veikė parduotuvės, o iš kiemo pusės buvo įrengti du nedidukai butai pagalbiniam personalui, taip pat virtuvės su šaldymo spintomis; II-V a. buvo nuomojami butai, o VI a. įrengtas butas J. Lapėno sūnui Gediminui, čia buvo ir salė su židiniu. Pastogėje įrengtame butuke gyveno sargas. Architektų nuomone, namas - reprezentatyvus pirmosios Lietuvos Respublikos Kauno modernizmo architektūros mokyklos pavyzdys.
Modernizmo Elementai
- Simetriška tūrinė-erdvinė statinio organizacija
- Šonuose išsikišę rizalitai
- Viršutinę statinio dalį vainikuoja karnizas, parapetas bei atikas
- Horizontalių linijų žaismas, išgautas derinant metalinių balkonų turėklų raštą
- Menamą ištisinę fasado langų juostą rėminančias linijas
Centrinėje miesto dalyje iškilusio daugiabučio pirmas aukštas buvo skirtas parduotuvėms. Kituose aukštuose buvo įrengta po du prabangius butus. 1933 m. kieme papildomai pastatyti „sandėliai, garažai ir kambariai šoferiams“. Nuo 1938 m. vasaros iki 1939 m. rugsėjo 9 kambarių butą (pritaikant patalpas buvo išgriauta kapitalinė siena, skyrusi du butus) su virtuve nuomojo Lenkijos pasiuntinybė.
Viršutinis, šeštasis, aukštas buvo skirtas bendrosioms gyventojų reikmėms: čia įkurta salė su židiniu, pastogėje - sargo butas. Ankstyvuoju sovietmečiu pastate buvo įkurtas Žemės ūkio akademijos bendrabutis, vėliau mokslinių tyrimų institutas.
Jono Lapėno Gyvenimo Istorija
Jonas Lapėnas buvo neeilinių gabumų ir išskirtinio charakterio asmenybė. Užaugęs neturtingoje šeimoje, nebaigęs mokyklos, savamokslis trylikametis berniukas pradėjo dirbti Pumpėnų prekybos bendrovėje, o būdamas 16-os metų jau vadovavo Ariogalos vartotojų bendrovei. Iki 1914-ųjų Pirmojo pasaulinio karo turėjo Kalvarijoje nuosavą knygyną. 1918 m. Vienu metu J. Lapėnas buvo garsiosios akcinės bendrovės „Maistas“ valdytojas ir akcininkas.
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje pasaulio rinkoje atpigus žemės ūkio produktams, ypač bekonams, kainos krito ir Lietuvoje. Valstiečiams auginti bekonus pasidarė ekonomiškai nenaudinga. Lietuvos Vyriausybė, siekdama išlaikyti konkurenciją su kitomis valstybėmis Anglijos rinkoje, įvedė priemoką iš valstiečių superkamiems bekonams. Tyrimo metu nustatyta, kad J. Lapėnas su bendrininkais valstybės ir ūkininkų sąskaita pasiglemžė apie šešis milijonus litų. Už šias dideles machinacijas 1936 m. Lapėnas buvo nuteistas sunkiųjų darbų kalėjime kalėti 8 metus, jam priteista „Maistui“ išmokėti pusę milijono litų.
J. Lapėnas buvo suimtas, bet kalėjime išsėdėjo tik metus. Apeliaciniai rūmai šį nuosprendį panaikino. Tačiau Vyriausiasis tribunolas jų sprendimą sustabdė ir byla grįžo į Apeliacinius rūmus. J. Lapėnas vėl buvo išteisintas. Apeliacinių rūmų sprendimą dabar jau patvirtino ir Vyriausiasis tribunolas, tik pats J. Tačiau su J. Lapėno mirtimi nesibaigė šios šeimos istorija Kęstučio gatvėje esančiame name. Šeštajame namo aukšte apsigyveno J. Iki šiol miesto gyventojai Kęstučio gatvės šešiaaukštį vadina būtent Lapėno namu.
Rekonstrukcija ir Dabartis
Dabar šis simetriškas, solidžių linijų pastatas restauruojamas, jam stengiamasi sugrąžinti Kauno tarpukario dvasią. Restauracija vykdoma remiantis pirmaisiais namo brėžiniais - taip siekiama išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. „Nors mūsų šaliai pokario istorija buvo negailestinga, šio namo pasigailėta. Pokyčių, palygint su pirminiu projektu, nėra daug“ - aiškino rekonstrukcijos architektė Asta Kiaunienė.
Pastatą, menantį tarpukario architektūros tradiciją, planuojama pritaikyti šiuolaikinio biuro poreikiams. Ant šešių aukštų pastato stogo bus įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsivers įspūdinga Kauno panorama.
2017 m. pastatas atvėrė duris jau rekonstruotas, su atgijusia autentika. Svarbu, kad pastato rekonstrukcija vykdyta remiantis pirmaisiais namo brėžiniais. Dabartinės pastato erdvės: šeši aukštai, antstatas ir rūsys. Antstate įrengtas 100 kv. m biuras su 200 kv. m lauko terasa, iš kurios atsiveria panorama į Kauno centrą, Nemuno salą, Žaliakalnį su baltąja Prisikėlimo bažnyčia.
Dabar pastato patalpos yra nuomojamos biurams. I a. yra komercinės patalpos, netrukus čia vietoje suknelių salono turėtų įsikurti grožio salonas. Šiame aukšte veikia ir medicinos tyrimų laboratorija.
Išsaugota Autentika
- Autentiška tarnų laiptinė
- Autentiškos durys ir durų rankenos
- Sienose iš kiemo pusės - buvusių šaldytuvų angos su durelėmis
- Kai kur - parketas
- Butuose - puikiai veikiančios stumdomos dvivėrės durys su autentiškais stiklais
- Dalis radiatorių pastate
Po rekonstrukcijos atkurtas pagrindinis liftas, jo šachta. Anot architektės, J. Lapėno namas yra vienas prabangiausių ir turbūt vienas didingiausių tarpukario Kaune. „Ir - vienas svarbiausių. Kauno centrinis paštas, „Pieno centro“ rūmai ir Jono Lapėno namas - tarp šių pastatų pagal svarbumą galima dėti lygybės ženklą“, - teigė A. Kiaunienė.
Atsiliepimai ir Įspūdžiai
„Ekskurso“ komandos gidė Eglė Urmanavičiūtė pasakojo, kad šiame name vedant ekskursijas lankytojus stebina ne tik prabangus pastato interjeras bei eksterjeras, bet ir buvusio savininko Jono Lapėno gyvenimo istorija. Ypač intriguoja faktas, kad dėl neskaidraus vadovavimo įmonei, J. Lapėnui buvo iškelta baudžiamoji byla, jis nuteistas 8 m. kalėti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
Gidė E. Urmanavičiūtė įvardino, kad įspūdingiausia jai šiame name yra tarnų laiptinė. „Kiek Kaune esu aplankiusi gyvenamųjų namų, nesu regėjusi gražesnės tarnų laiptinės. Ji padaro įspūdį savo šviesa, erdve, ornamentika, net sakyčiau muzikalumu, be to, yra labai fotogeniška, puošni ir nei kiek nenusileidžia grožiu pagrindinei laiptinei“, - teigė „Ekskurso“ komandos gidė.
E. Urmanavičiūtė dalinosi, kad ekskursijų lankytojams tarnų laiptinė taip pat atima žadą, stebina ir sąlygos, kuriomis tarnai anuomet čia gyveno. „Šis namas atitinka visus kriterijus, kurie buvo priimti antrajame tarpukario dešimtmetyje, kad tarnų, aptarnaujančio personalo kambariai negali būti aklini, juose turi būti dienos šviesa, jie turi turėti galimybę būti vėdinami. Iki tol kai kuriuose butuose būdavo galima rasti tarnų erdvių tarsi būdelių, tamsiųjų „dėžučių“, - pasakojo E. Urmanavičiūtė.
Ne veltui šis pastatas tarpukariu buvo laikomas didžiausiu gyvenamuoju namu Kaune. „Tai buvo ambicingas, didelis, brangus projektas. Kartu tai yra puiki tarpukario iliustracija, kai kalbame apie kaunietišką svajonę, asmenines ambicijas ir apie rimtą pareiškimą miestui“, - pažymėjo E. Urmanavičiūtė.
Su pastato projekto koordinatoriumi D. Vaitiekūnu liftu užkylame į pastato viršų. Esame apie 26 metrų aukštyje. Čia yra apžvalgos terasa ir salė furšetams. Salės vietoje seniau buvo plytinė lifto mašinų šachta. Nuo viršaus atsiveria gražusis Naujamiestis, matyti ir Senamiesčio, Žaliakalnio stogai. Čia pat prieš akis atsiveria ir Spaustuvininkų gatvė.