Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra priemonė, taikoma siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui.
Ši priemonė gali būti taikoma įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 723 straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas, procedūras ir terminus, reglamentuojamus Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Teisinis pagrindas ir taikymo sąlygos
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą.
Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 723 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą.
Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.
Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala dėl tiriamos nusikalstamos veikos galimai buvo padaryta, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.).
Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką.
Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti.
Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.
Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą.
BK 723 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.
Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas.
Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas prokuroro nutarimu.
Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbiamas asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, ir visiems turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkams (bendraturčiams).
Nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams).
Svarbu paminėti, kad jei nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą priėmimo metu nežinoma asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turto sudėtis ar buvimo vieta, šiame nutarime konkretus turtas gali būti nenurodytas.
Turto aprašymas ir saugojimas
Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, turtas aprašomas dalyvaujant Kodekso 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims.
Visas aprašomas turtas turi būti parodomas aprašant dalyvaujantiems asmenims.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole ar atskirai surašomame šio protokolo priede - turto apyraše nurodomas aprašytų daiktų kiekis ir individualūs požymiai.
Turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui.
Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.
Dėl to iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas. Prireikus toks turtas gali būti paimamas.
Svarbu: registruojami sprendimai, kuriais areštuotas turtas parduodamas (perduodamas). Taigi nuostatos esmė kelia abejonių, nes apribojimo esmė yra skirta būtent laikinai apriboti nuosavybės teisę.
Apribojimo trukmė ir apskundimo tvarka
Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.
Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t.
Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė.
Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, turi teisę prokuroro nutarimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Šį skundą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo skundo gavimo dienos.
Nutarimas, kuria pratęsiamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo atsisakymas pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą skundžiami Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai
| Apribojimo tipas | Maksimali trukmė | Pratęsimo galimybė |
|---|---|---|
| Prokuroro nutarimas | 6 mėnesiai | Taip, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi |
| Pratęsimas | Iki 6 mėnesių | Ne |
Tais atvejais, kai asmens atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, teisės buvo apribotos, į buvusią teisinę padėtį apskritai nebūtų pareikštas.
tags: #laikina #nuosavybes #teisiu #apribojima #taiko