Konstitucijos Skirsnių Keitimas Referendumu: LGBT Teisių Kontekstas Lietuvoje

Konstitucijos skirsnių keitimas referendumu yra sudėtingas procesas, ypač kai kalbama apie jautrius visuomeninius klausimus, tokius kaip LGBT asmenų teisės. Lietuvoje šie klausimai kelia daug diskusijų, o Konstitucijos aiškinimas tampa itin svarbus.

Apie LGBT asmenų santykių ir Partnerystės įstatymo suderinamumą su Konstitucija naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konstitucinės teisės ekspertai Petras Ragauskas ir Liudvika Meškauskaitė.

Šeima ir Santuoka Konstituciniame Kontekste

P. Ragausko teigimu, kalbėti apie LGBT asmenų partnerystės prieštaravimą Konstitucijai yra keblu, nes Konstitucija tiesiogiai apie tai sako nedaug, o daugiausiai remiamasi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimais. 2019 metais KT nusprendė, kad konstitucinė šeimos samprata yra lyčiai neutrali.

Visgi teisininkas KT aiškinime atskiria šeimą ir santuoką. „Į santuokos sritį KT absoliučiai nesudaro jokių prielaidų kėsintis. Kitaip tariant, nėra prielaidų manyti ir sakyti, kad tos pačios lyties asmenys galėtų pretenduoti į tai, kad jų sąjungos galėtų būti vadinamos santuokomis“, - teigė pašnekovas.

Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Anot P. Ragausko, ši nuostata užduoda tam tikrą toną, kurį būtų sudėtinga apeiti norintiems šalyje įteisinti LGBT asmenų santuokas. Pasak teisininko, EŽTT savo praktikoje labai aiškiai nustatė, kad valstybės pačios kaip tik nori sprendžia, kas gali sudaryti santuoką.

Ši nuostata, anot P. Ragausko, užduoda tam tikrą toną, kurį būtų sudėtinga apeiti norintiems šalyje įteisinti LGBT asmenų santuokas. „Kadangi jos sprendžia kaip tik tai nori, mūsų KT linkęs palaikyti tą pažodinį variantą, kuris iš mūsų dabartinės Konstitucijos pakankamai yra akivaizdus“, - aiškino P. Ragauskas.

Referendumo Būtinybė

L. Meškauskaitė teigia, kad EŽTT jau ne kartą yra išaiškinęs privataus gyvenimo sampratą, į kurią įeina ir artimi ryšiai tarp homoseksualių asmenų. „Bet pažodžiui skaitant Konstituciją, ji akivaizdžiai sako, kas yra santuoka. Jeigu norima šią nuostatą keisti, čia jau reikėtų tautos valios, kuri galėtų būtų pareiškiama referendumo būdu, tada galbūt žmonės apsispręstų, ar jie nori keisti Konstituciją, ar ne“, - teigė pašnekovė.

Jos tvirtinimu, KT būtų sudėtinga išaiškinti konstitucinę santuokos sampratą kaip nors kitaip, nei sąjungą tarp vyro ir moters. L. Meškauskaitės teigimu, kalbant apie partnerystę, šioje temoje yra daugybę neišspręstų klausimų, kas yra partnerystės institutas.

Visgi, kaip pažymėjo pašnekovė, negalima ignoruoti dabartinės situacijos. „Čia galimi įvairūs variantai, bet mes turime suprasti realijas, kad šis traukinukas važiuoja ir šiandien gyvenimas yra įvairiapusiškesnis. Mes negalime ignoruoti homoseksualių asmenų poreikių. Tik, aišku, tų poreikių ribos turi būti sprendžiamos“, - tvirtino advokatė.

Pasak L. Meškauskaitės, partnerystę galima labai įvairiai suprasti. Jei tai suprantama, kaip alternatyva santuokai, tada tam reikia žmonių apsisprendimo - referendumo. „O galima partnerystę suprasti kaip civilinės teisės institutą. Tai jau būtų įstatymo leidystės apsisprendimas ir KT išaiškinimai [apie šeimą] galioja. <...> Klausimas, kaip Partnerystės įstatymas bus suformulavęs šį teisės institutą. Jis gali būti kaip alternatyva santuokai, čia vienas variantas, arba jis gali būti kaip civilinis ryšys dviejų žmonių“, - aiškino advokatė.

P. Ragauskas priminė, kad partnerystės įteisinimas Civiliniame kodekse numatytas jau keletą dešimtmečių. „Iki šiol tai realiai nepadaryta, registracijos tvarka nenustatyta“, - sakė jis.

Pasak jo, EŽTT yra pasisakęs, kad tos pačios lyties asmenys turi teisę į tai, kad jų santykiai tam tikru mastu būtų pripažįstami ir įteisinami kažkokia tai forma. „Pozityvi valstybės pareiga užtikrinti šiems asmenims tam tikrą teisinį tikrumą ir tam tikrą teisinę ramybę. Mūsų KT, aš taip įsivaizduoju, toli nuo to neitų. Ir paties EŽTT pozicija sukuria tam tikrų įpareigojimų Lietuvos valstybei.

Referendumą surengti galime, bet ar reikia? Kalbėdamas apie galimybę keisti konstitucinę šeimos sampratą, teisininkas pažymėjo, kad pirmas ir keturioliktas Konstitucijos skirsniai keičiami tik referendumu, dėl visų kitų skirsnių būtinas Seimo valios išreiškimas. Šeima apibrėžiama Konstitucijos trečiame skirsnyje.

„Iš principo tai nešalina referendumo galimybės. Bet aš įsivaizduoju, kad referendumą, šios dienos kontekste, suinteresuoti rengti referendumą būtų tik tie, kurie yra prieš įteisinimą vienalyčių santykių. Jeigu kas nors nori tokių santykių įteisinimų, klausti referendume tautos būtų neracionalus variantas, nes peržengti tą referendumo slenkstį yra labai sudėtinga. Žiūrėkite, pas mus per rinkimus, kur vis tiek reikšmingas dalykas, žmonių nesusirenka tiek, kiek reikėtų referendume priimti sprendimą“, - aiškino P. Ragauskas.

„Rengti referendumą galima. Ar prasminga? Tai priklauso nuo to, kokio tikslo yra siekiama“, - pridūrė jis.

P. Ragauskas teigė, kad Seimas gali įteisinti LGBT asmenų santykius, jei, teisininko žodžiais, matytų norą ir poreikį. „Seimo nariai yra renkami žmonės ir jie žiūri, iš kur vėjas pučia. <...> Panašu, kad tas lūžis tuoj tuoj gali įvykti. Jeigu mes žiūrime į tas tendencijas visuomenėje, kaip požiūris į homoseksualius asmenis ir jų teises keitėsi per pastaruosius 15-20 metų, tai tikrai ne už kalnų ir tie laikai, kai netgi referendume šis klausimas gali būti išspręstas palankiai homoseksualiams asmenims“, - įsitikinęs P. Ragauskas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis svarstytų Konstitucijos 12 straipsnio dėl dvigubos pilietybės kartelės sumažinimo klausimą. Anot R. Karbauskio, referendume balsavusių žmonių dauguma parodė, kad Lietuvoje iš esmės yra pritariama dvigubos pilietybės įteisinimui.

Konstitucinės teisės specialistas, buvęs KT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius V. Sinkevičius teigia, kad Konstitucijos 12 straipsnis dėl pilietybės išsaugojimo turi aukštą kartelę ne šiaip sau. Jis taip pat teigia, kad nėra aiškiai apibrėžta, kada galėtų būti skelbiamas naujas referendumas. ELTA primena, kad suskaičiavus visus balsus referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,63 proc.

Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos - kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln.

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Konstitucinės Tvarkos Raida

Lietuvos šiuolaikinė konstitucinė tvarka formavosi keliais etapais:

• 1988-1990 m. laikotarpis: Galiojančios politinės sistemos revizija.
• Laikinojo Pagrindinio Įstatymo galiojimo laikotarpis (1990-03-11 - 1992-10-25): Pereinamasis laikotarpis.
• Nuo 1992 m. spalio 25 d.: Konstitucijos priėmimas.

Žvelgdami į šiuolaikinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, neišvengiamai matome ją Lietuvos konstitucionalizmo, lietuvių tautos puoselėtų demokratinių vertybių panoramoje. Šiuo atžvilgiu 1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Valstybės Konstitucija yra įspūdingiausias reiškinys. Palyginkime tos Konstitucijos ir šiuolaikinės Konstitucijos preambules. Ir vienur, ir kitur skelbiama apie Tautos siekį gyventi nepriklausomoje, demokratiniais pagrindais funkcionuojančioje valstybėje, apie laisvę ir nenutrūkstamą kovą dėl jos, apie teisinį ir socialinį teisingumą, t. y. apie visa tai, kuo žmonės tada grindė ir dabar grindžia teisingo ir oraus gyvenimo lūkesčius.

Svarbiausi Konstitucijos punktai

Kiekvienas svarbesnis Konstitucijos punktas gali būti išskleistas atitinkamais įstatymais. Parlamentinės demokratijos pirmapradės idėjos Sąjūdžio Bendrojoje programoje buvo taikios politinės kovos kelrodis, jos apibūdino judėjimo tikslus, uždavinius ir veikimo formas. Toje programoje skelbta apie Sąjūdžio siekį įgyvendinti viešumą ir demokratiją, skatinti pilietinį sąmoningumą ir aktyvumą.

1989 m. gegužės 14 d. Baltijos tautų teisių deklaracijoje skelbta, kad tik tautų teisių pripažinimas, analogiškas žmogaus teisių pripažinimui, suteikia humanistinę ir demokratinę kiekvienos valstybės politinės raidos kryptį. 1989 m. gegužės 18 d. Dokumente „Baltijos kelias“, kurį 1989 m. rugpjūčio 12 d. Cėsiuose priėmė Baltijos Taryba ir 1989 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje patvirtino Sąjūdžio Seimas, proklamuota, kad Baltijos kelias yra parlamentinis kelias į taikų mūsų valstybingumo atkūrimą.

Konstitucinio Teismo Vieta Valdžios Institucijų Sistemoje

Konstitucinis Teismas (KT) yra ypatinga institucija Lietuvos konstitucinėje sistemoje, nes teisę vykdyti konstitucinę kontrolės funkciją jis gauna tiesiogiai iš tautos. Teismo įgaliojimų nustatymas Konstitucijoje reiškia, jog tokių įgaliojimų negalima perduoti jokiai kitai valdžios institucijai, jie negali būti perimti, nuo jų negalima atsisakyti.

Konstitucijos 5 str. 1 d. įtvirtinta tradicinė valstybės valdžios padalijimo samprata: valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Konstitucijos 5 str. 2 d. nurodyta, jog valdžios galias riboja Konstitucija. Šių valstybės institucijų įgaliojimai ir funkcijos: Seimas yra įstatymų leidžiamoji valdžia, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė - įstatymų vykdomoji, o teisingumą įgyvendina teismai.

Lyginamosios konstitucinės teisės moksle dominuoja nuomonė, kad konstitucinių teismų teisinė prigimtis yra dvilypė. Yra du požiūriai: konstitucinis teismas yra bendrosios teismų sistemos sudėtinė dalis arba specializuoti konstituciniai teismai netelpa į tradicinę valdžių padalijimo schemą ir yra tam tikra „ketvirtoji valdžia“.

Lietuvos konstitucinės teisės doktrinoje dėl Konstitucinio Teismo vietos valstybės valdžios sistemoje taip pat nėra vieningos nuomonės. Todėl tikslinga išskirti tuos Teismo statuso bruožus, kurie jį artina prie „ketvirtosios“ arba teisminės valdžios.

Apibendrinant galima teigti, kad Konstitucinis Teismas yra teisminė institucija, atskirta nuo bendrosios teismų sistemos ir nepriklausoma nuo jokios viešosios valdžios institucijos. Jis įkurtas specialiai ir išimtinai spręsti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir taip garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje.

Konstitucinio Teismo Nepriklausomumas

Vienas iš Konstitucinio Teismo statusui būdingų bruožų yra Teismo ir teisėjų savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo jokios valdžios. Šis principas detalizuotas keliose Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatose ir jo turinį sudaro:

1. Nepriklausomumas nuo jokios valstybės institucijos, asmens ar organizacijos.
2. Vadovavimasis tik Konstitucija ir įstatymais.
3. Draudimas kištis į teisėjo ar Konstitucinio Teismo veiklą.
4. Teisė savarankiškai tvirtinti Teismo aparato struktūrą ir jo nuostatus.

Be institucinio Konstitucinio Teismo nepriklausomumo nemažiau svarbus ir asmeninis teisėjo nepriklausomumas ir bešališkumas. Teisėjo statusas - integrali Konstitucinio Teismo statuso dalis. Todėl siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo nepriklausomumo principą, kartu turi būti užtikrintas ir jo teisėjų nepriklausomumas.

Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų sisteminė analizė parodo, kad teisėjų nepriklausomumui garantuoti taikomos įvairios priemonės:

• Teisėjo neliečiamumas.
• Teisėjo mandato neatšaukiamumas.
• Socialinės ir materialinės garantijos.

Svarbi teisėjo nepriklausomumą garantuojanti priemonė nustatyta Konstitucijos 104 str. Teisėjai turi neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai. Taip pat nustatytas draudimas įeiti į gyvenamąsias ar tarnybines Konstitucinio Teismo teisėjo patalpas, ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje daryti apžiūrą, kratą arba poėmį.

Negalima neaptarti ir Konstitucinio Teismo teisėjo statusui būdingo procesinio nepriklausomumo, kuris garantuoja teisėjo apsaugą nuo jų įtraukimo į politinius procesus. Šiame kontekste paminėtinas įstatymo leidėjo atsisakymas Teismui suteikti teisę savo iniciatyva pradėti teisės akto konstitucingumo tyrimą, bei reikalauti atskirojo teisėjo nuomonės.

Konstitucinis Teismas negali turėti kokių nors politinių interesų, o privalo ginti tik Konstituciją ir bendrąsias teisės vertybes. Kaip jau buvo minėta, Konstitucinio Teismo teisėjai, eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai patvirtina ir teisėjo duota priesaika prieš pradedant eiti savo pareigas.

Konstitucinio Teismo nepriklausomumo principo įgyvendinimui svarbi ir pati Teismo sudarymo tvarka. Tikslinga pažymėti tai, kad Konstitucinio Teismo sudarymo tvarka grindžiama kitokiomis taisyklėmis negu tos, kuriomis vadovaujamasi formuojant bendrosios jurisdikcijos teismus.

Pagal Konstitucijos 103 str. bei Konstitucinio Teismo įstatymo 4 str. Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams iš asmenų, turinčių aukštą teisinę kvalifikaciją. Trečdalį Konstitucinio Teismo sudėties skiria Seimas, trečdalį - Respublikos Prezidentas ir trečdalį - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tokia teisėjų skyrimo tvarka susijusi su Konstitucinio Teismo statuso ypatumais ir jo vieta valstybės valdžios institucinėje sistemoje, kuria siekiama Teismą atskirti nuo politinių poveikių ir užtikrinti Teismo ir teisėjų nepriklausomumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Viktorina Apie LR Konstituciją

Atsakymų į viktorinos klausimus lauksime iki spalio 16 d. adresu: Viktorinai apie LR Konstituciją, J.Basanavičiaus g.

Nugalėtojus nustatysime, susumavę viktorinos rezultatus pagal teisingus atsakymus į pateiktus klausimus. Numatomos I-III prizinės vietos. I, II ir III vietų laimėtojai bus apdovanoti LR Vyriausybės prizais su jos kanclerio parašu, jauniausias dalyvis - Algirdo Butkevičiaus prizu, vyriausias dalyvis - TS-LKD Vilkaviškio skyriaus prizu.

tags: #kuris #konstitucijos #skirsnis #gali #buti #keiciamas