Ką daryti, jei kaimynai nešildo buto: patarimai ir sprendimai

Šildymo klausimas daugiabučiuose namuose dažnai tampa nesutarimų priežastimi. Kas atsitinka, jei jūsų kaimynai nusprendžia nešildyti savo buto, ir kaip tai gali paveikti jūsų gyvenimo kokybę bei sąskaitas už šildymą? Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, kokios yra jūsų teisės ir kokie galimi sprendimai.

Nešildomo buto įtaka kaimynams ir pastato būklei

Jei kaimynai nešildo buto, tai turi įtakos ne tik jų pačių būstui, bet ir aplinkiniams butams bei visam pastatui. Robertas Kleštornas iš UAB „Ekoklima“ pabrėžia, kad nešildomas butas daro įtaką ir kaimynams, ir visai statinio „sveikatai“.

Natūralu, kad jei nešildysite būsto, visos sienos, įskaitant ir kaimynų, iš jūsų pusės šals. Vadinasi kaimynams tai bus dar viena lauko siena. Peršalusio pastato sienos gali sutrūkti, sudrėkti, taip pridarydamos didelių galvosūkių ateityje.

Kaimynams tai turi įtakos, nes jie jus šildys per tą sieną. Rekomenduojama taupumo sumetimais išvažiuojant palikti bent 10 laipsnių šilumos.

Savavališkas šildymo sistemos keitimas ir jo pasekmės

Pasak „Kauno energijos“ Kontrolės skyriaus vadovo Manto Užolinsko, itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas. Taip nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus, kurių neturėtų būti.

Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.

„Tokia kaimynų saviveikla itin neparanki senų daugiabučių gyventojams su vienvamzde šildymo sistema, kai šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, nes sutrikdyti tinkamą jos veikimą gana paprasta. Tokiais atvejais užtikrinti komfortiškas sąlygas visiems daugiabučio gyventojams tampa sudėtinga. Siekiant suvienodinti temperatūrą pastate ir kompensuoti šilumos praradimus, kurie atitenka „gudriems“ kaimynams, daugiabutis pradeda vartoti daugiau šilumos“, - sakė pašnekovas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pastebėjo, kad dažniausiai tai pasitaiko sovietinės statybos pastatuose. Anksčiau galiojo visiškas nebaudžiamumas už tokius veiksmus, kuris iš dalies likęs iki šiol.

Savavališkų pakeitimų pavyzdžiai

• Didesnių šildymo paviršių įrengimas, pridedant daugiau radiatorių sekcijų.
• Trieigių ventilių reguliavimas, kad daugiau šilumos patektų į jų radiatorius, o kaimynams tektų mažiau.
• Vietomis sukeičiami „paduodantys“ ir gaunantys vamzdžiai.
• Balkono šildymo įrengimas.

Kadangi visi namo gyventojai moka už šilumą pagal turimą plotą, nepranešantys apie pakeitimus elgiasi nesąžiningai kaimynų atžvilgiu ir tiesiog vagia šilumą.

Finansinės pasekmės kaimynams

Nepaisant viso namo šildymo sistemos išbalansavimo, saviveikla keičiant šildymo plotą papildomai kainuoja kaimynams. Kuo tokių savavališkų šildymo sistemos pakeitimų daugiabutyje daugiau, tuo ir finansiniai nuostoliai apmokant šildymo sąskaitas gyventojams bus didesni.

Jeigu daugiabutyje nėra įrengti neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, šilumos kiekis butams paskirstomas pagal klientui priklausantį naudingąjį gyvenamąjį plotą. Tad vartotojas, kuris nelegaliai pasididino šilumos prietaisų kiekį, mokės beveik tą pačią sumą kaip visada, o likęs šilumos kiekis, kurį jis sunaudojo, papildomai bus paskirstytas visiems gyventojams proporcingai pagal tai, kokio ploto būste jie gyvena, nors pastarieji tos šilumos ir nesuvartojo.

„Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis sako, kad išbalansuota šildymo sistema turi įtakos gaunamoms sąskaitoms, nes šiluma daugiabutyje pradedama vartoti neracionaliai, butai šildomi netolygiai: „Mūsų ekspertai visuomet ragina gyventojus neužsiimti tokia saviveikla, nes nuo to dažnai kenčia ne pavieniai butai, o viso namo bendruomenė“.

V. Lukoševičius patarė pagalvoti ir apie šildymą, kaip paslaugą, bei jos kokybę: „Jeigu dėl to kituose butuose temperatūra - žemesnė, negu 20 laipsnių, jų gyventojai moka už nekokybišką paslaugą. Padidinus temperatūrą perkaitinamos kitos patalpos ir kyla kainos visiems namo gyventojams“.

Leidimų keitimui reikalavimai

Norint pakeisti radiatorius ar atlikti bet kokius kitus su pastato šildymo sistema susijusius remonto darbus bute, jo savininkas privalo kreiptis į pastato administratorių ir gauti tam skirtą leidimą. „Rengiant projektą, privaloma tinkamai apskaičiuoti ir įvertinti, kokio tipo, dydžio ir galingumo naujieji radiatoriai turi būti. Tik specialistui teisingai apskaičiavus būsto šildymui reikalingų prietaisų parametrus, bendra pastato šildymo sistema nebus išbalansuota. Todėl itin svarbu, kad projektą parengtų kvalifikuotas specialistas“, - sakė „Kauno energijos“ atstovas.

Po projekto parengimo jį būtina suderinti su pastato administratoriumi. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų.

„Dažniausiai sistema išbalansuojama, kuomet gyventojai be projekto butuose susimontuoja netinkamos galios radiatorius, nuo bendrojo naudojimo vamzdynų prijungia grindinį šildymą, ant „gyvatukų“ savavališkai susimontuoja ventilius“, - detalizavo P. Ugianskis.

Kada kalti ne kaimynai?

Jeigu šildymo sezono metu jūsų namie - per karšta ar per šalta, tai nebūtinai reiškia, kad kažkurie kaimynai atliko nelegalius pakeitimus. Tai lemiančių veiksnių yra ne vienas, todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti situaciją su administratoriumi.

M. Užolinskas paaiškino, kokiais atvejais bendra namo šildymo sistema gali būti išbalansuota. Mat nemažos dalies senos statybos daugiabučių šildymo sistemos tolygiai netiekia šilumos į butus ir dėl kitokių priežasčių - techninių nesklandumų, kuriuos lemia netinkama arba nepakankama šildymo sistemos priežiūra.

„Dalis pastato gali perkaisti, o kita dalis vėsti ir tuomet, kai nesureguliuotas šilumos punktas, nesuderinta šildymo ir karšto vandens sistema, kai neveikia balansiniai ventiliai, vamzdynas nebuvo laiku praplautas, todėl užako“, - kalbėjo jis.

Ką daryti aptikus savavališkus pakeitimus?

Aptikus savavališkus pokyčius, gyventojas turi arba atstatyti pirminius projekto planus, arba savo darbus įteisinti ir mokėti daugiau.

Tokie savavališki pakeitimai turi būti sprendžiami surengus susirinkimą su gyventojais, tikrinant butus individualiai. Deja, čia kyla daugiausiai problemų, nes ne visi gyventojai įsileidžia į savo namus. Todėl tokie darbai užtrunka ilgai ir vyksta sudėtingai.

Teisiniai aspektai ir minimali temperatūra

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas atkreipė dėmesį, kad daugiabutyje nesant centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kai kiekvienas butas turi savo atskirą šilumos įrenginį, galima laikyti, kad kiekvienas butas yra tarsi nuosavas namas šildymo atžvilgiu. O nuosaviems namams nėra taikomos jokios pareigos ar teisės, kokią temperatūrą gyventojai privalo palaikyti ir kiek šildyti.

Pašnekovas pripažino, kad kaimynai gali jausti diskomfortą, jei kiti savo butų nešildo, kadangi šiluma iš šildomų butą per sienas eina ten, kur šalčiau, taigi besišildantiems gali tekti šildytis dar daugiau: „Bet kažkokios apsaugos ir kažkokių reikalavimų nėra, kad galėtum ateiti pas tą nesišildantį kaimyną ir sakyti: atsuk šildymą, nes yra toks teisės aktas. Mūsų žiniomis, tokio dalyko nėra.“

Mokėjimas už šildymą užsukus radiatorių

VERT atstovas atkreipė dėmesį, kad esant ir centralizuotam šildymui butuose gali būti įrengti reguliuojami radiatoriai. O tokiu atveju kyla klausimas - ar butuose yra įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai.

„Jei nėra, tai, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas gyventojas yra atsisukęs ar užsisukęs šildymą, visi butai už šilumą moka pagal buto plotą. Jei butuose yra atskiri šilumos apskaitos prietaisai, t. y. dalikliai ar kolektorinė sistema, jie nustato, kiek konkrečiai kiekvienas butas suvartojo šilumos“, - dėstė M. Taparauskas.

Anot jo, tokiu atveju, jei gyventojas nenori šildyti buto, jis gali užsukti savo radiatorių, o jo šilumos apskaitos prietaisas fiksuos, kad jis šilumos nevartoja. Vis tik tuomet yra taikoma tolygaus šildymo sąlyga, pagal kurią nustatoma, jog, nepaisant to, kad radiatoriai buvo užsukti, butas sunaudojo tam tikrą šilumos kiekį iš kaimynų per sienas, lubas ir grindis.

Atsakomybė ir galimos sankcijos

VERT narys patikino, kad nesišildantiems kaimynams baudų nėra, nes nesant centralizuoto šildymo gyventojams apskritai nėra jokių reikalavimų.

O, jei šildymas yra centralizuotas, visiems gyventojams už šilumą vis vien tenka mokėti, net jei kai kurių radiatoriai buvo užsukti, - sąskaitas, priklausomai nuo gyventojų sprendimo, pateikia bendrija, namo administratorius arba pats šilumos tiekėjas.

M. Taparausko aiškinimu, centralizuotas šildymas yra tuomet, kai radiatoriai pastate yra šildomi iš bendro šilumos punkto, namas turi bendrą katilinę, kurią reguliuoja ir už ją atsakingas yra sistemos prižiūrėtojas. Tuomet yra taikoma higienos norma, pagal kurią šaltuoju metų laikotarpiu turi būti užtikrinama 18-22°C temperatūra. Taigi atsakomybė krenta nebent ant šilumos punkto prižiūrėtojo, jei butai nėra šildomi tinkamai arba temperatūra yra per žema.

Sprendimai ir patarimai

• Kreipkitės į namo administratorių: Išsiaiškinkite, ar nėra techninių nesklandumų, dėl kurių jūsų butas nepakankamai šildomas.
• Surengkite susirinkimą su gyventojais: Aptarkite problemas ir ieškokite bendrų sprendimų.
• Kreipkitės į specialistus: Pasikonsultuokite su šildymo sistemų specialistais, kad įvertintų situaciją ir pateiktų rekomendacijas.
• Įteisinkite pakeitimus: Jei atlikote šildymo sistemos pakeitimus, įsitikinkite, kad jie yra įteisinti.

Higienos normos ir oro temperatūra

Lietuvos higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra mažesnė nei 8 laipsniai) turi būti ne mažiau nei 18 laipsnių, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų - ne daugiau nei 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.

Ver­ti­nant pa­tal­pų tem­pe­ra­tū­rą svar­bu, kad oro tem­pe­ra­tū­ros, iš­ma­tuo­tos ties grin­di­mis ir 1,1 m aukš­ty­je, skir­tu­mas ne­bū­tų di­des­nis kaip 2-3 laips­niai.

Esant tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mui dau­giau kaip 4 laips­niams, žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra ko­jo­se su­ma­žė­ja 7-10 laips­nių. Tuo­met į ap­lin­ką per­duo­da­ma žy­miai dau­giau ši­lu­mos, jau­čia­mas dis­kom­for­tas.

Že­ma ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra su­trik­do krau­jo­ta­ką, dėl to nu­ken­čia są­na­rių ir ner­vų ga­lū­nių ap­rū­pi­ni­mas mais­to me­džia­go­mis, pa­ašt­rė­ja bu­vę są­na­rių ir ner­vų su­sir­gi­mai, su­ma­žė­ja imu­ni­te­tas, daž­niau ser­ga­ma kvė­pa­vi­mo ta­kų su­sir­gi­mais.

Že­mą tem­pe­ra­tū­rą daž­niau­siai ly­di pa­di­dė­ju­si pa­tal­pų drėg­mė. Ant drėg­nų pa­vir­šių vys­to­si pe­lė­sis, ku­rio žu­vu­sios ląs­te­lės iš­ski­ria ne­ma­lo­nų kva­pą, o pa­tal­pų ore skrai­dan­čios spo­ros ga­li su­kel­ti aler­gi­nius su­sir­gi­mus.

Oro drėgmė ir vėdinimas

Re­ko­men­duo­ja­ma gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų san­ty­ki­nė drėg­mė 35-60 proc., kom­for­to są­ly­go­mis - 40-60 proc. Esant di­des­nei san­ty­ki­nei drėg­mei ky­la kū­no odos tem­pe­ra­tū­ra ir ma­žė­ja ši­lu­mos ati­da­vi­mas. Gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos tu­ri bū­ti tin­ka­mai vė­di­na­mos.

Ne­tei­sin­gai el­gia­si tie gy­ven­to­jai, ku­rie žie­mai už­kli­juo­ja vi­sus lan­gus, or­lai­des, ven­ti­lia­ci­jos an­gas. Esant že­mai tem­pe­ra­tū­rai ir pa­di­dė­ju­siai oro drėg­mei bei blo­gai vė­di­na­mo­se pa­tal­po­se vi­sa­da nu­sta­to­mas di­de­lis mik­ro­or­ga­niz­mų skai­čius pa­tal­pų ore.

„Be­si­rū­pin­da­mi, kaip su­tau­py­ti pa­tal­pų šil­dy­mo są­skai­ta, ga­li­me smar­kiai pa­kenk­ti svei­ka­tai, o iš­lai­dos vais­tams ga­li bū­ti dar di­des­nės nei šil­dy­mui“, - pri­me­na E.

Šildymo sistemos priežiūra ir patikrinimas

Jei gyvenate viršutiniame aukšte, susikaupusio oro išleidimas iš radiatorių gali padėti greičiau sušilti Jūsų namams. Paimkite talpą vandeniui iki 0,5l., atsuktuvą, pasukite nuorintojo varžtą (gali būti ir čiaupas, tokiu atveju pasukite rankenėlę) ir išleiskite orą, kai tik pasirodo vanduo, varžtą reikia vėl užsukti (arba jei yra užsukti rankenėlę).

Žalios rodyklės rodo atidarytų ventilių kryptį, t.y. atidarytas šildymas, jeigu šie ventiliai uždaryti, tai reiškia, kad yra nutraukiamas šildymas į butą. Kolektoriuje gali būti ir automatiniai nuorintojai, kurie patys automatiškai nusiorina, tokiu atveju Jums nieko daryti nereikia.

Visa tai priklauso nuo to, kokia šildymo sistema yra name ir ar ji iš viso yra. Kadangi atsiranda gudručių, kurie savo radiatorius užsuka, norėdami sutaupyti, bet tokia strategija veikia ne visada.

Vienais atvejais yra privaloma palaikyti tam tikrą temperatūra ir sumokėti už kaimynų šildymą, o kitais atvejais visa šildymo našta gali kristi ant vieno gyventojo pečių ir kaimynai kompensuoti šildymo jam neprivalo.

Kaip spręsti problemą, kai kaimynai nesišildo?

Štai keletas žingsnių, kuriuos galite atlikti, jei susiduriate su problema, kai kaimynai nesišildo savo buto:

1. Pasikalbėkite su kaimynais: Pirmiausia pabandykite ramiai pasikalbėti su kaimynais ir išsiaiškinti, kodėl jie nesišildo. Galbūt jie turi finansinių sunkumų arba nežino, kad jų veiksmai turi įtakos kitiems.
2. Kreipkitės į namo administratorių: Jei pokalbis su kaimynais nepadeda, kreipkitės į namo administratorių. Jie gali tarpininkauti arba imtis veiksmų, jei kaimynai pažeidžia taisykles.
3. Kreipkitės į savivaldybę: Jei namo administratorius negali padėti, kreipkitės į savivaldybę. Jie gali turėti įgaliojimus įpareigoti kaimynus palaikyti minimalią temperatūrą bute.
4. Kreipkitės į teismą: Jei visi kiti būdai nepavyksta, galite kreiptis į teismą. Tačiau tai turėtų būti kraštutinė priemonė, nes teismo procesas gali būti ilgas ir brangus.

Šildymo alternatyvos ir energijos efektyvumas

Šildymo alternatyvų daugiabučiams nėra daug, šildytis dujomis ir elektra visam namui - per brangu. Logiškiau galvoti, kaip šiltinti ir tvarkyti visą namą.

Pavienius atsijungimus sunku vertinti kaip teigiamą reiškinį. Daugiabučio ypatybė ta, jog gyventojai visus reikalus turi spręsti bendrai. Šie namai projektuoti taip, kad gyventojai visomis paslaugomis naudotųsi visi ir tolygiai. Jei įsivyraus savivalė, namas anksčiau ar vėliau taps neįmanomu naudotis ir normaliai gyventi.

Todėl savininkai, sumanę ir siekiantys atsijungti bet kokia kaina, neatsižvelgdami į kitus ir į visas pasekmes, sukelia daug problemų. Tokie veiksmai neišsprendžia viso namo bėdų, o tik jas komplikuoja.

Apibendrinant, jei susiduriate su problema, kai kaimynai nešildo buto, svarbu žinoti savo teises ir galimus sprendimo būdus. Pirmiausia pabandykite pasikalbėti su kaimynais, kreipkitės į namo administratorių ar savivaldybę. Jei tai nepadeda, galite kreiptis į teismą. Tačiau svarbu prisiminti, kad savavališki veiksmai gali turėti neigiamų pasekmių ne tik jums, bet ir visai namo bendruomenei.

tags: #ka #daryti #jei #kaimynai #nekurena #savo