Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pateikti prašymą dėl leidimo įkeisti turtą savivaldybei, kokia teisinė pagalba gali būti suteikta ir kokie kiti aspektai yra svarbūs šioje procedūroje.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba
2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymas. Tai reiškia, kad asmenys gali gauti teisinę pagalbą, kurią garantuoja valstybė.
Pirminė teisinė pagalba
Pirminė teisinė pagalba, tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją.
- Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją.
- Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
- Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.
- Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.
Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, taip pat prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turtu.
Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Antrinė teisinė pagalba
Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.
Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens (šeimos) turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių. Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto. Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė.
Prašymas, deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami Tarnybos skyriui asmeniškai arba paštu, taip pat el. paštu jei dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu.
Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių skyrius.
| Pagalbos rūšis | Kas teikia | Sąlygos |
|---|---|---|
| Pirminė | Savivaldybių institucijos | Kreipimasis į savivaldybę |
| Antrinė | Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba | Atitiktis turto ir pajamų lygiams |
Bendra nuosavybės teisė su draugais ar giminaičiais: privalumai, trūkumai ir geriausia praktika
Teismo leidimas
Lietuvos teismai per metus išnagrinėja daugiau kaip 200 tūkst. bylų, bet didžiausio dėmesio sulaukiančios baudžiamosios bylos sudaro mažiau nei dešimtadalį teismų sprendžiamų klausimų. Leidimų išdavimas - vienas tokių darbų, kuriuos teismai per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių.
Teismas sprendžia, ar tam tikru atveju išduoti leidimą atlikti tam tikrus veiksmus, nes taip valstybė siekia užtikrinti vaikų, neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, sutuoktinių, kitų asmenų teisių apsaugą. Teismas tikrina, ar veiksmai, kuriems atlikti būtinas teismo leidimas, nepažeis šių asmenų teisių.
Nors galima priskaičiuoti beveik 30 atvejų, kai teismas svarsto leidimo išdavimo klausimus, tačiau dažniausiai tenka spręsti, ar leisti pirkti, parduoti, nuomoti šeimos turtą (šeimos gyvenamąją patalpą), sudaryti kitus šio turto sandorius tais atvejais, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Tokios bylos sudaro daugiau kaip 80 proc.
Kada reikalingas teismo leidimas?
Įstatymai nustato, kad sutuoktiniams turint nepilnamečių vaikų, sandoriams su nekilnojamuoju šeimos turtu sudaryti yra būtinas teismo leidimas.
Kas yra šeimos turtas?
Šeimos turtu pripažįstamas turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams - tai yra šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, jei turtas nėra šeimos turtas - nėra vienintelė gyvenamoji patalpa - su juo susijusiems sandoriams teismo leidimas nereikalingas.
Svarbu suprasti, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Teismo leidimas reikalingas tik perleidžiant ar kitaip suvaržant nuosavybės teises į šeimos turtą. Jeigu šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena.
Kaip gauti teismo leidimą?
Prašymai išduoti teismo leidimą paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui, t. y. reikia kreiptis į teismą, kurio veiklos teritorijoje gyvenate.
Prašymo formą ir daugiau informacijos apie teismo leidimus galima rasti interneto svetainėje www.teismai.lt. Ar galima dėl leidimo kreiptis el. Žinoma: per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą www.e.teismas.lt.
Paprastai prašymai dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (byloje dalyvaujantys asmenys į posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja) per 5 d. d.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, paprastai neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės.
Dažniausios atsisakymo priežastys
- Prašymas neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų.
- Prašymas nėra teismingas teismui, kuriam paduotas.
- Prašymą pateikė asmuo, neturintis teisės teikti tokį prašymą ar neįgaliotas vesti bylą.
- Prašymas yra nepakankamai pagrįstas.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareiškėjai kreipiasi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nors pagal įstatymus teismo leidimas nėra reikalingas. Tokiu atveju teismas atsisako jį išduoti ir nutartyje pažymi, kad teismo leidimas tokiam sandoriui sudaryti nereikalingas.
Nutartis išduoti teismo leidimą ar atsisakyti jį išduoti yra neskundžiama.