Turto Saugojimo Fondo Mokesčiai: Valstybinė Žemė, Pensijų Kaupimas ir Investavimas į Auksą

Šiame straipsnyje aptarsime turto saugojimo fondo mokesčius Lietuvoje, įskaitant valstybinės žemės nuomos mokesčius, pensijų kaupimo sistemos mitus ir investavimo į auksą būdus.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčiai

2025 m. - 2026 m. mokestiniam laikotarpiui galioja valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, ir už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifai, patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 2 d. Nr.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Metiniai Tarifai 2025 m.

• 4,0% žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos iki 2008 m.
• 0,80% žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, - valstybinės žemės sklypams, kai valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos po 2009 m. sausio 1 d., ir asmenims, kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja iki 2008 m. gruodžio 31 d.
• 4,0% žemės vertės - valstybinės žemės sklypams, įtrauktiems į Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintą Nenaudojamų iš valstybės nuomojamų žemės sklypų sąrašą.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo klausimais - Žemės valdymo skyriaus vyr. specialistai nr. (+370 41) 596 267, el. paštu. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų klausimais: Ekonomikos skyriaus vyr. specialistai Nr. (+370 41) 383 434, el. paštu.

Pensijų Kaupimo Sistemos Mitas

Pensijų kaupimo sistemos reforma iš rinkiminių šūkių, panašu, po truputį tampa realybe. Kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošia skaičiuoklę, kaip priėmus numatomus pakeitimus ateityje keisis jūsų pensija, panagrinėkime reikšmingiausius mitus apie Lietuvos pensijų sistemos kaupimą.

Dažniausi mitai apie pensijų kaupimą Lietuvoje

Mitas nr. 1: Prieš 21-erius metus sukurta II-osios pakopos pensijų sistema nepasiekė savo tikslo, nes Sodros išmokos yra didesnės ir augo sparčiau, nei pensijų anuitetai.

Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikis finansinis mechanizmas. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“, kai startavo II pensijų pakopa, siekė 242 eurus. Pernai jis buvo jau net šešis kartus didesnis ir pasiekė 1 432 eurus. Naturalu, kad dėl mokėtų itin mažos nominalios vertės įmokų, žmonių netenkina ir jų sukaupta suma. Reikia nepamiršti, kad Sodros pensijų įmokos yra kelis kartus didesnės nei kaupiamųjų pensijų įmokos - Sodros sistemai mokame 8,72 proc. darbo užmokesčio, o pensijų kaupimui - 3 proc. Beje, anksčiau įmokos buvo dar mažesnės, pavyzdžiui, 2019 m.

Dėl dalies pensijų kaupimo sistemos dalyvių nepasitenkinimo kalta ne pati kaupiamoji pensijų sistema, o jos įkūrimo metu padarytos sisteminės klaidos. Pensijų kaupimo sistemos pradžioje kaupiamoji dalis mažino Sodros įmoką ir pensiją, taip sukurdama nereikalingą trintį tarp dviejų pensijų sistemos pakopų. Taip įvyko dėl to, kad to meto valdžiai nepavyko prognozuoti itin spartaus atlyginimų augimo įstojus į Europos Sąjungą, kuris pranoko bet kokią potencialią investicinę grąžą. Be to, buvo neapdairiai leista kaupime dalyvauti ir vyresnio amžiaus darbuotojams, o tai suformavo nerealistiškus lūkesčius.

Pensijų kaupimas privalo būti ilgalaikės trukmės tam, kad spėtų susiformuoti reikšminga investicinė grąža. Visgi, nuo 2019 m. ši problema ištaisyta, kadangi įmokos į Sodrą ir II-ają pensijų pakopą visiškai atskirtos. Investicinei grąžai (pastarąjį penkmetį viršijusiai 10 proc. per metus) pralenkus atlyginimų augimą ir pensijų indeksacijos spartą (euro zonoje atlyginimų augimo vidurkis pastarąjį dešimtmetį siekė 2,8 proc.), kaupimo sistema ne tik patenkins, bet ir viršys lūkesčius.

Mitas nr. 2: Dalyvavimas II-osios pensijų pakopos kaupime - kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas.

Renkantis ar kaupti, ar ne, taip pat ar atsiimti sukauptą turtą, kiekvienam derėtų įvertinti alternatyvas, pavyzdžiui III pensijų kaupimo pakopą bei savarankišką investavimą į finansų rinkas. Visgi Lietuvos banko skaičiavimu, tiems, kurie atsiims sukauptas lėšas, bet nepradės senatvei taupyti kitais būdais, pajamos išėjus į pensiją po poros dešimtmečių sumažės vidutiniškai apie 20 proc., palyginus su pajamomis likus pensijų kaupime.

Sodros pensijų indeksavimas tiesiogiai siejasi su darbo užmokesčio pokyčiais. Atlyginimai euro zonoje per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai augo tik 2,8 proc. per metus, kai Lietuvoje - virš 10 proc. Tuo tarpu vidutinė metinė Lietuvos pensijų fondų grąža per pastaruosius penkerius metus siekė net 10,8 proc. kasmet. Dėl to, atlyginimams augant lėčiau, Sodros pensijų augimas taip pat sulėtės - tuomet investicinė grąža taupant pensijai privačiai taps itin patraukli.

Mitas nr. 3: Pensijų turto valdymo mokesčiai yra reguliuojami įstatymu ir nuo 2019 m. yra nuosekliai mažinami - šiuo metu jie gali maksimaliai siekti 0,5 proc. pensijų fondo grynųjų aktyvų vidutinės metinės vertės.

Sodros administravimas taip pat kainuoja. Sodra šiemet planuoja išmokėti 7,76 mlrd. eurų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms, o jos veiklos sąnaudos sudarys 143,5 mln. eurų - virš 200 eurų vienam į pensiją išėjusiam žmogui. Tai reiškia, kad Sodros administravimas sudaro net 1,8 proc.

Mitas nr. 4: Dalis politikų teigia, kad tarptautinių ekspertinių organizacijų rekomendacijos stiprinti pensijų kaupimo sistemą liečia išskirtinai tik profesinius pensijų fondus, o ne Lietuvoje veikiančią II-ąją pakopą.

Europos Sąjungos Taryba šių metų birželio 4 d. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šių metų birželio 6 d. Neigiamą pensijų kaupimo sistemos vertinimą pateikė ir Lietuvos institucijos. Valstybės Kontrolės nuomone, dėl siūlomos reformos “ateityje šios pakopos įtaka pajamų pakeitimo normai sumažės. Dėl to visuomenės senėjimo lemiamas spaudimas dar labiau neigiamai veiks socialinio draudimo senatvės pensijų sistemą ir didins rizikas viešųjų finansų tvarumui ilguoju laikotarpiu”.

Mitas nr. 5: Vartojimo bumas susikoncentravo pagrinde pirmąjį mėnesį nuo leidimo atsiimti lėšas - santaupas atsiėmusiųjų gyventojų vartojimas pirmąjį mėnesį padidėjo net 87 proc.

Vartojimo šuolis padidino infliaciją 1-2 proc. punktais, ypač drabužių, namų priežiūros ir remonto, automobilių ir pramogų. Dalis lėšų buvo skirta vartojimo kreditams grąžinti, tačiau pokyčiai, susiję su būsto paskolų gražinimu, neužfiksuoti. Jaunimo (18-35 metų) grupėje, net 55 proc. atsiimtų lėšų buvo išleista per pirmuosius tris mėnesius. Iš pensijų kaupimo pasitraukė pagrinde žemų pajamų asmenys, netaupantys senatvei III pakopoje. Nors 40 proc.

Artėjanti reforma paskatins daugelį žmonių permąstyti savo sprendimus dėl kaupimo senatvei. Kaupimas pensijai - tai ne konkretaus fondo ar sistemos pasirinkimas, o ilgalaikės atsakomybės už savo pajamas senatvėje prisiėmimas. II pakopa gali būti vienas iš sprendimų. Kiekvienas jų turi skirtingą riziką, grąžą ir prieinamumą.

Investavimas į Auksą

Finansų rinkos suteikia itin plačias investavimo galimybes. Galima investuoti į įmonių akcijas, obligacijas, biržoje prekiaujamus ETF fondus ir kitus instrumentus. Šiame straipsnyje aptarsime investavimo į auksą būdus ir galimybes.

Auksas yra unikali turto klasė. Tai likvidus, tačiau palyginti retas metalas. Didžiausia dalį, t.y. apie 50%, aukso paklausos sudaro juvelyrinių dirbinių pramonė. 40% tenka su investavimu susijusiai paklausai, įskaitant monetų, lydinių, luitų, medalių ir kitų produktų gamybai. Į fizinį auksą investuoja individualūs investuotojai, centriniai bankai, valstybės, įvairūs investiciniai fondai. Likusią paklausos dalį sudaro tokios verslo sritys kaip odontologija, įvairių technologijų komponentų, šiluminės įrangos, elektronikos gamyba. Auksas yra vertinamas kaip geras elektros laidininkas.

Auksas dėl ilgaamžiškumo, retumo, vertės išlaikymo dažnai yra laikomas „saugaus prieglobsčio“ investicija. Dažnai pastebima metalo kainos augimo tendencija, kai pasaulyje vyksta politiniai, kariniai neramumai, finansinės krizės.

Aukso kainos pokyčiai 1979 - 2020 m.

Per pastaruosius 40 metų aukso kaina padidėjo beveik 8 kartus. Šiuo metu rinkoje už aukso unciją mokama kiek daugiau nei 1700 JAV dolerių. Tai netoli aukščiausios kainos istorijoje. Didžiausia kaina per visą aukso istoriją buvo užfiksuota 2011 metų rugsėjo 6 dieną, kuomet už vieną unciją buvo mokama 1921,41 JAV dolerių.

Pagrindiniai investavimo į auksą būdai

1. Investavimas į fizinį auksą
2. Aukso ateities sandoriai (angl. futures)
3. Žaliavų investiciniai fondai (ETF)
4. Investicijos į metalą išgaunančių ar perdirbančių bendrovių akcijas

Investavimas į fizinį auksą

Tai ko gero paprasčiausias ir pats suprantamiausias investavimo į auksą būdas. Jis labiausiai tinkamas norint investuoti ilgam laikotarpiu, pvz. bent 5 ar 10 metų. Tai taip pat yra vienas iš saugiausių būdų. Tereikia susirasti patikimą tarpininką, kuris užsiima investicinių metalų prekyba.

Investuojant į fizinį auksą, sidabrą ar kitus metalus būtina atsižvelgti į išlaidas susijusias su jų įsigijimu, saugojimu, transportavimu ir investicijos pardavimu. Didžiausia išlaidų dalis tenka pirkimo ir pardavimo kainai. Tarpininkai linkę parduoti aukso produktus aukštesne kaina, o supirkti pigesne nei rinkos, todėl investavimo būdas į aukso monetas, luitus ir kitas panašias priemones, turėtų būti naudojamas nusprendus investuoti ilgam laikotarpiui. Jeigu ruošiatės investuoti didesnė sumą, reikėtų pasirūpinti ir investicijų saugumu.

Taip pat patartina įsivertinti ar tikrai įsigyjamas auksas yra investicinis. Investicinio aukso sąvoka pateikiama Lietuvos respublikos PVM įstatymo Ketvirtojo skirsnio 111 straipsnyje.

• ne mažesnės kaip 995 prabos, t.y.
• ne mažesnės kaip 900 prabos, t.y.

Praba - tauriojo metalo masės dalių skaičius tūkstantyje lydinio masės dalių.

Verta žinoti, kad pagrindinė tauriųjų metalų, t.y. aukso ir sidabro prekybos vieta yra Londono lydynių birža. Ten vyksta didmeninė prekyba realiais aukso ir sidabro luitais. Aukso kaina nustatoma du kartus per parą (10:30 ir 15:00 Londono GMT laiku) JAV doleriais už Trojo unciją.

Prieš perkant investicinį auksą ar monetas taip pat būtina patikrinti ar įmonė, iš kurios įsigysite produktą, turi tam tikras licencijas, nes tokia veikla licencijuojama. Daugelis investicinio aukso ar sidabro pardavėjų iš esmės siūlo tų pačių gamintojų gaminius. Pasaulyje yra virš šimto investicinio aukso luitus gaminančių kompanijų. Dauguma jų taip pat gamina ir sidabro, platinos ir paladžio luitus bei kitus produktus, monetas ir t.t..

Aukso ateities sandoriai (futures)

Ateities sandoriai (angl. futures) - tai susitarimai tarp dviejų pusių, t.y. pirkėjo ir pardavėjo. Sutartis abi puses įpareigoja tam tikrų sąlygų. Pirkėjas įsipareigoja nupirkti sutartą tam tikros prekės, pvz. Kontraktų sąlygos yra stadartizuotos ir iš anksto apibrėžtos biržos, kurioje prekiaujama ateities sandoriais.

Žaliavos tipas (auksas, kviečiai ir t.t.)
Žaliavos kiekis (10 tonų, uncijų ir t.t)
Žaliavos kokybė pagal atitinkamus standartus
Pristatymo laikas.

Kontraktų standartai yra iš anksto numatomi ateities sandorių biržose, pvz. jau vienoje iš didžiausių ateities sandorių biržoje pasaulyje Chicago Mercantile Exchange, kur viešai vyksta prekyba tokiais sandoriai. Tiksli kaina nustatoma paklausos ir pasiūlos principu.

Vienas pagrindinių prekybos fjūčeriais privalumų yra tai, jog norint nupirkti arba parduoti kontraktą, nebūtina turėti visos sandorio kainos, o užtenka pateikti tam tikrą nustatytą užstatą, kuris veikia kaip garantas, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas laikysis savo įsipareigojimo. Kitas svarbus dalykas yra tas, jog nupirkus kontraktą arba jį pardavus nebūtina laukti iki nustatytos galiojimo pabaigos.

Prekiaujant ateities sandoriais būtina atsižvelgti į kontraktų galiojimo trukmes. Dažniausiai ateities sandoriai turi 4 - 5 galiojimo laikotarpius per metus. Kontrakto galiojimui artėjant prie pabaigos jį reikės uždaryti ir atidaryti naują. Toks pratęsimas kainuoja, taip pat prarandamas kainos skirtumas, jeigu tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei uždaromo. Situacija, kai besibaigiančio kontrakto kaina yra mažesnė nei sekančio, t.y. tolimesnio kontrakto vadinama „contango“.

Rečiau, bet kartais pasitaikanti situacija ateities sandorių rinkose yra kai besibaigiančio kontrakto kaina yra didesnė nei tolimesnio. Tokia situacija vadinama „backwardiation“.

Žaliavų investiciniai fondai (ETF)

Kitas investavimo būdas į žaliavas yra žaliavų investiciniai fondai. Tai biržoje prekiaujami investiciniai fondai. Terminas kilęs iš pavadinimo angl. „Exchange traded fund“. Tokį fondą galima apibūdinti kaip paprasto investicinio fondo ir akcijų mišinį. Jeigu tradiciniai paprasti investiciniai fondai (angl. mutual funds) yra platinami bei išperkami fondų valdymo įmonės, tai ETF fondo vienetus galima tiesiogiai pirkti arba parduoti akcijų biržose, taip pat kaip kitus vertybinius popierius, pvz.

Žaliavų pokyčius sekantys fondai siūlo prieigą prie žaliavų rinkos. Renkantis tokio tipo fondus svarbiausia įsivertinti ar sekdamas žaliavos kainos pokyčius, fondas investuoja į fizines atsargas ar perka išvestinius finansinius instrumentus (ateities, pasirinkimo sandorius). Tikėtina, kad, pavyzdžiui, naftos kainos pokyčius sekantis investicinis fondas nepirks fizinės žaliavos atsargų, o turtą naudos ateities sandorių įsigijimui. Dėl jau aukščiau aptarto „contango“ efekto, kai tolimesnio kontrakto kaina yra didesnė nei artimiausio, fondas praras lėšas ir vertę. Tai itin aktualu, jeigu ruošiatės investuoti į žaliavų ETF ilgesniam laikui.

ETF rezultatas dėl nuolat besibaigiančių ateities sandorių galiojimo ir perėjimo prie tolimesnių kontraktų ilguoju laikotarpiu gali skirtis nuo realaus žaliavos kainos pokyčio. Žaliavų ETF labiausiai tinkami trumpesnio pobūdžio spekuliacijoms, o ne ilgalaikėms investicijoms. Ilgesnio laikotarpio investicijoms labiausiai tiktų tie fondai, kurie realiai perka fizines žaliavas, pvz. auksą.

2020 m. birželio mėn. 5 d. duomenys

Nuo 2018 metų pradžios Įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP), neprofesionaliems investuotojams tapo neprieinami daugelis svarbių ETF fondų. Prekyba tomis priemonėmis, kurioms nėra parengtas KID (pagrindinės informacijos dokumentas - key information document), tapo neprieinama per Europos tarpininkus, kuriems galioja PRIIPs (angl. the packaged retail & insurance - based investment products) reglamentas.

KID - tai dokumentas kuris yra skirtas padėti investuotojams suprasti investicinio produkto elgseną bei palyginti instrumentą su kitais investiciniais produktais.

Investuotojams iš Europos lieka rinktis iš Europos akcijų biržose (Vokietijos, Italijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos) kotiruojamų fondų, kuriems reikalingi dokumentai yra paruošti. Verta atkreipti dėmesį, kad didžioji tokio tipo investicinių fondų rinkos dalis Europoje taip pat priklauso didžiausioms investicijų valdymo kompanijoms kaip ir JAV, t.y. Vanguard, iShares by BlackRock ir kt. Tiesa, europietiški ETF mažesni valdomo turtu atžvilgiu, nepasižymi tokiu dideliu likvidumu.

2020 m. birželio mėn. 5 d. duomenys

Investicijos į metalą išgaunančių ar perdirbančių bendrovių akcijas

Kitas populiarus investavimo į auką būdas yra investicijos į metalą išgaunančių ar perdirbančių bendrovių akcijas. Tai netiesioginė investiciją į auksą, kuomet yra investuojama į aukso kasyklų ar kitų su šią pramone susijusių kompanijų vertybinių popierius. Tokį investicinį sprendimą logiška ir lengva pagrįsti, pvz. aukso kasyklas valdančios kompanijos kasa auksą ir jį parduoda. Kasyklos kaštai pastovūs ir stipriai nesikeičia, todėl įmonės pelnas labiausiai priklauso nuo aukso kainos pokyčių.

Tiesa, akcijos kaina nebūtinai priklausys nuo aukso kainos pokyčio ilguoju laikotarpiu. Renkantis aukso kasyklos kompanijos akcijas svarbu įvertinti ir toje kasykloje skaičiuojamas aukso atsargas, kurie ilgainiui gali baigtis.

Kaip pagrindinį tokio tipo investicijos privalumą galima įvardint tai, jog papildomai yra sukuriamas pajamų srautas iš bendrovių mokamų dividendų. Akcijas taip pat galima laikyti mažiau rizikingomis nei ateities sandoriai.

Investuotojams iš Europos aktualu ir tai, jog yra išties nemenkas aukso bendrovių akcijų pasirinkimas, kuomet daugelis populiariausių aukso kainų pokyčius sekančių biržoje prekiaujamų investicinių fondų yra listinguoti JAV akcijų biržose ir neprieinami europiečiams. Tiesa, taip pat galima rinktis ir ETF fondus, kurie seka iš žaliavų įmonių akcijų sudarytus indeksus.

Apibendrinimas

Į fizinį auksą turėtų būti investuojama tada, kai numatytas ilgesnis investavimo laikotarpis. Perkant aukso luitus ar monetas svarbu juos įsigyti naudojantis patikimų tarpininkų paslaugomis, taip pat pasirūpinti įsigyto turto apsauga.

Ateities sandoriai tinkamiausi trumpesnio pobūdžio investicijoms, spekuliacijoms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas kontraktas turi tam tikrą galiojimą trukmę. Kadangi tai yra svertinis instrumentas, susiduriama su didesne rizika prarasti visus savo pinigus, tiesa, taip pat galima padidinti ir grąžą.

Galintiems skirti mažesnės sumas, bet taip pat norintys investuoti į aukso finansinius instrumentus, ko gero geriausias pasirinkimas - investiciniai aukso fondai. Jų vienetas prekiaujama akcijų biržose, kaip ir įmonių akcijomis. Minimali investavimo suma - fondo vieneto kaina ir tarpininko komisiniai.

Renkantis šiuos instrumentus, svarbu išsiaiškinti kaip investicinis fondas seka aukso kainos pokyčius. Patikimiausi fondai tokie, kurie patys perka fizinį auksą ir laiko jį saugyklose. Tokiu atveju fondo investuotojui priklauso dalis fizinio aukso.

Investavimas į su auksu glaudžiai susijusias kompanijų akcijas ne tik suteiks galimybę uždirbti iš kainos prieaugio, bet ir bendrovių mokamų dividendų. Tai netiesioginė investicija į auksą, todėl identiškų akcijos ir aukso kainos pokyčių tikėtis nereikėtų.

Priėmus sprendimą investuoti į Europos biržose listinguotus aukso investicinius fondus ar aukso kompanijų akcijas, reikės maklerio paslaugų.

tags: #turto #saugojimo #fondo #mokesciai