Palėvenė - nemažas miestelis, įsikūręs dešiniajame Lėvens krante, Noriūnų seniūnijoje. Jo panorama su baltuojančia ant kalno bažnyčia visu gražumu atsiveria važiuojantiems pro šalį plentu iš Kupiškio į Panevėžį, ties Noriūnais. Čia yra parapijos centras.
Palėvenės dominikonų vienuolynas. Šaltinis: Wikipedia
Istorija ir Kultūros Paveldas
Leidinyje „Palėvenės link“ (2005 m.) pateikiami duomenys, kad pirmą kartą Palėvenės vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1586 metais. Tolimesnė Palėvenės istorija glaudžiai siejasi su Lauryno Mykolo Počobuto-Odlianickio ir jo žmonos Marijonos, kilusios iš Siesikų Daumantų giminės, vardais.
Apie vienuolyno ir bažnyčios atsiradimą yra išlikęs įdomus padavimas. Esą švedų invazijos metu L. M. Počobutas po nelaimingo mūšio pasislėpęs miško koplyčioje. Matydamas savo beviltišką būklę, pažadėjęs - jei išliksiąs gyvas, pastatysiąs bažnyčią. Švedai įsibrovė į koplyčią, tačiau L. M. Počobuto nepastebėjo. Išsigelbėjęs L. M.
„Kupiškėnų enciklopedijoje“ Vidmantas Jankauskas rašo, kad XVIII a. išaugus Palėvenės bažnyčios ir vienuolyno kompleksui, šalia pradėjo formuotis ir bažnytkaimis. 1775 metais bažnytkaimyje buvo 6 dūmai (ūkiai). Karalius Stanislovas Augustas Palėvenei suteikė miestelio titulą ir leido trečiadieniais rengti turgus. 1830 metais Palėvenės miestelyje, vienuolyne ir Karališkio palivarke buvo 5 dūmai, 854 gyventojai.
1859 metais miestelyje buvo 7 sodybos ir karčema. 1869-1915 metais Palėvenė priklausė Subačiaus valsčiaus Palėvenės seniūnijai. 1903 metais čia buvo 80 gyventojų. XX a. pradžioje bažnytkaimis su keliomis krautuvėmis pasižymėjo slapta svaigalų prekyba. Nuo XIX a. vidurio Palėvenėje minima parapinė mokykla. XX a. pradžioje buvo įkurta iš iždo išlaikoma liaudies mokykla, kuriai paskirtas valdiškos žemės sklypas su buvusios karčemos griuvėsiais. 1907 metais mokykla veikė M. Čepelės namuose. 1923 metais Palėvenėje buvo 17 ūkių ir 116 gyventojų. Juozas Alekna iš Terpeikių kaimo bažnyčioje dirbančioms moterims savo lėšomis pastatė namą, pramintą Kregždynu.
Nuo 1928 metų Palėvenėje veikė pašto agentūra. Gyveno 3 žydų šeimos. 1931 metais buvo 3 krautuvės - 2 žydų ir M. Šilinio. 1941 metais bolševikai nukankino vargonininką ir pašto agentūros vedėją Povilą Grakauską, amatininką Bronių Tumonį.
Maloniai kviečiame į tradicinę šventę-sąskrydį, kuri šiemet vyks liepos 18-19 d.d. tradicinėjė vietoje - Palėvenės dvare ir parke (Stirniškių km. Kupiškio raj. Subačiaus sen. Kviečiame atvykti 2015 liepos mėn. 18 d., pradžia -15 val. Taip pat būtų malonu, jei paruoštumėte ar pasiūlytumėte žaidimą, viktoriną ar konkursą. Bus organizuojamos žvejybos varžybos.
Palėvenės Dominikonų Vienuolynas
Restauruotame buvusio Palėvenės dominikonų vienuolyno svirne Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centras siūlo aplankyti edukacines programas, kurių metu galima susipažinti su vienuolyno istorija, vienuolių gyvenimo būdu ir virtuve, paragauti vienuolių patiekalų. Vienuolyne galima užsisakyti vietinių bičių augintojų medaus degustaciją. O vietinis aludaris Jonas Goštautas patraukliai ir linksmai praves edukacinę programą apie aludarystės tradicijas Kupiškio krašte, papasakos apie alaus gamybos procesą. Čia galėsite įsigyti ką tik į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukto kupiškėnų alaus.
Vienoje iš vienuolyno salių autentiškoje aplinkoje Kupiškio viešosios bibliotekos edukatoriai pristato edukacinę programą „Scriptorium dominicani“, kurios metu lankytojai susipažįsta su švietėjiška vienuolių veikla, išbando rankų miklumą rašydami žąsies plunksna. Vaikai vienuolyne gali išsikepti „baronką“, ar rūsiuose paieškoti vienuolių paliktų daiktų.
Adomynės Dvaras
Adomynės dvaras turistus pasitinka atsinaujindamas ir „apkibęs“ restauratorių pastoliais. Bet tai netrukdo susipažinti su jo išskirtine autentika, mėgautis dvaro virtuvės paslaugomis, kur siūlomi ir „Pono Adomo pietūs“, ir „Dvaro ponios arbatėlė“, ir litvakų maistas, ir, aišku, senosios tik čia kepamos „Pagrabinės“ bandelės. Keliautojai kviečiami dalyvauti edukacinėse programose, įdomiuose kultūriniuose renginiuose, dvaro salėse grožėtis menininkų kūrybinių darbų parodomis. Jaukiai sutvarkytas parkas su funkcionaliomis skulptūromis ir magiškąja Meilės alėja viliote vilioja neskubėti ir pasimėgauti jaukumu ir ramybe. Čia gerai jausis ir nuo šurmulio norintis pasislėpti senjoras, ir veiklos bei judesio trokštantis jaunuolis.
Atraskite Gamtos Grožį ir Aktyvų Laisvalaikį
Palėvenė ir jos apylinkės siūlo įvairias galimybes aktyviam poilsiui ir gamtos pažinimui. Čia galite mėgautis plaukimu baidarėmis Lėvens upe, žvejyba, stovyklavimu ir kitomis pramogomis. Kupiškio marios, esančios netoliese, yra puiki vieta vandens sportui ir poilsiui prie vandens.
Plaukimas baidarėmis Lėvens upe. Šaltinis: grazitumano.lt
Kupiškio kraštas išsiskiria savo gražiosiomis Kupiškio mariomis. Tai yra ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, kuris traukia vietinius ir svečius poilsiauti ir pramogauti. Jau eilę metų Kupiškio mariose vyksta profesionalaus sporto renginiai: triatlono, irklavimo varžybos, vandens formulių Europos ir pasaulio čempionatai. Šiais metais rugpjūčio 13-14 d. visus kviečiame į dar vienas F2 pasaulio čempionato varžybas, kurias papuoš muzikinė programa ir garsūs atlikėjai.
Baidarių Nuoma Palėvenėje
Jaunimas (ir ne tik jaunimas) galės dalyvauti plaukime baidarėmis Lėvens upe (jei bus pakankamai norinčių). Maršrutas - nuo Kupiškio marių iki Palėvenės dvaro. Plaukiantys baidarėmis turėtų atvykti į dvarą 10 val. ryto. 10.30 val. vykstame į starto vietą. Dvivietės baidarės kaina - 17-18 Eur. (Informacija - t. BAIDARIŲ NUOMANuomojamos baidarės VISTA (2013 m.) - pripažintos Lietuvoje ir Europoje. Gamintoja „Perception“ - visame pasaulyje pelnė išskirtinę reputaciją dėl aukštos gaminamų baidarių kokybės.
Patarimas: Bendrą irkluotojų ir daiktų svorį reikia paskirstyti taip, kad priekinė baidarės dalis nebūtų sunkesnė už galinę. Taip pat pramogos metu siūlomas dažasvydis. Turi tam reikalingą aprangą ir priemones.
Siūlome ir neužmirštamas, pažintines keliones baidarėmis Kupiškio mariomis, Lėvens upe, kurių metu turėsite galimybę susipažinti su Palėvenės etnokultūriniu paveldu, taip pat aplankysite istorines vietas - buvusį Palėvenės dominikonų vienuolyną, barokinę, neoklasicizmo bruožų turinčią Palėvenės Šv. Domininko (Dominyko) bažnyčią, Noriūnų dvarą, Palėvenės (Komarų) dvarą.
Lėvens Upės Maršrutas
Lėvens vandens turizmo maršrutas. Upės žemėlapiai, Google maps. Lietuva, Panevėžio apskritis, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonai, Kupiškio, Noriūnų, Subačiaus, Karsakiškio, Panevėžio, Pušaloto, Pumpėnų, Pasvalio apylinkių seniūnijos. Upė teka pro; plaukiant baidarėmis krantuose (ir apylinkėse): Kupiškio tvenkinys, Paketuriai, Aukštupėnai, Kupiškis, ežeras Žiūra, Svideniai, Palėvėnė, Mitkūnai, Vaideginės miškas, Suvainiškis, Vaideginė, Vasalava, Noriūnai, Noriūnų tvenkinys, Aokštaičiai, Karaliūnai, Pasuosiai, Radžiūnai, Stirniškių tvenkinys, Bajoriškiai, Stirniškiai, Baronai, Skverbai, Aukštaičių miškas, miškas Girelė, Lukonys, Ilgučiai, Šiaudiniai, Kunčiai, Akmeniai, Stračnių miškas, Titagaliai, Bygailiai, miškas Apušotas, Apušoto miškas, Breiviškiai, Galiniškis, miškas Melnikapievis, Karsakiškis, Daniliškis, Startai, Pelėdiškis, Pažambė, Kakūnai, Pagiegala, Žalioji giria, Linkė, Naujikai, Paežerio miškas, Vilkapjūviai, Bernotai, Paliūniškis Pinigėliai kaimas, Tutiškiai, Paliūniškio miškas, Pamarliškiai, Tičkūnai, Maksvytiškiai, Skynimai, Piniava, Piniavos miškas, Šeškai, Ūta, Rėkliai, Ūtos miškas, Šeškai, Gasparai, Bernatoniai, Gasparėliai, Pakuodžiupėliai, Kiūčiai, Daukniškiai, Šiaudinė, Janališkiai, Kupstai, Skaistgiriai, Varakiškiai, Teberešiškiai, miškas Juodlieknis, Pišios miškas, Senalaukis, Naujalaukis, Palėvenis, Dikonėliai, Adomava, Birželiai, Dičiūnai, Lavėnai, Papiškiai, Palėvėniai, Virbiniai, Toliūnų miškas, Toliūnai, Gegabrasta, Budrioniai, Auriliškiai, Katinai, Levaniškis, Levaniškio miškas, Ližai, Palėvenė, Naujikai, Talačkoniai, Pagojis, Dvareliškiai, Skėriai, Pasvalio Vienkiemiai, Pasvalio tvenkinys, Pasvalys, Paberžėliai, Šilo ežeras, Maliupiai.
Intakai (upių pavadinimai): Kupa (upė), Šiekštė upelis, Rakštupis, Dumblė, Ožkalaukis, Mituva, Nadžiupis, Bočiupis, Brėškinas, Valka, Lazdynupis, Aukštupys, Švento Jono upelis, Velniauskupis, Žvirblupis, Šarkupis, Dublė, Aukštuoliupis, Naktakė, Krioklys, Suosa, Gorpys, Pilpis, Marnaka, Gastomas, Viešinta, Marnakėlė, Šonas, Baršis, Rūdupys, Sausinė, Žambas, Pietupis, Gieglaitis, Geležtė, Ramunis, Kanavas, Liekupis, Basliupis, Viktupis, Kodžiupis, Aglonė, Sanžilė, Vėbrupė, Pišia, Svirnupis, Amata, Valka, Robata, Dusa, Guobuva, Žąsa, Latuva, Pavadavas, Įstras, Svalia, Mūša.
Įdomios, saugomos, lankytinos vietos: Stirniškio piliakalnis, Palėvėnės dvaras, Lėvens kraštovaizdžio draustinis, Žaliosios girios botaninis zoologinis draustinis, Pamūšių kraštovaizdžio draustinis.
Stovyklavietės ir Poilsis Gamtoje
Stovyklavietė netoli upės kranto, puiki vieta maudytis upėje, plaukioti baidarėmis, žvejoti. Iki stovyklavietės galima privažiuoti su automobiliu. Puiki pieva statyti palapines. Nakvynės vieta.
Taip pat galima rezervuoti kaimo sodyba ramiam poilsiui vienkiemyje šalia upės, tai naujas rąstinis statinys, buvusio generolo Jono Černiaus sodybvietėje. Aplink daug erdvės pasivaikščiojimams, sportui, žvejybai. Kaina - nuo 130 Eur.
Populiariausios sodybos Kupiškio rajone:
- Sodybos
- Namelių nuoma
- Namų, vilų ir kotedžų nuoma
- Apartamentų ir butų nuoma
- Kambarių nuoma
- Pirtys
- Svečių namai
Į veidrodinius ežerus – 3 dienų plaukimas baidarėmis Suomijos dykynėje
Vietinių Gyventojų Prisiminimai
Kalbantis su Žalnieriūnų sodybos šeimininke paaiškėjo, kad ji esanti to kryžiaus autorė. „Nieko ten nėra. Kalsi ir iškalsi. Mano tėtė buvo nagingas meistras. Gal ir aš esu tuos gabumus iš jo perėmusi. Man to kryžiaus reikėjo ir tiek. Kai 1995 metais į pensiją su vyru išėjau, tai lyg ta proga ir sumaniau šį kryžių. Vyras rūpinosi mediena. Nuvažiavo pas eigulį. Gero būta to žmogaus. Sužinojęs, kad ąžuolo reikia kryžiui, davė. Jį pastatyti padėjo ir vaikai. Per gyvenimą jai teko nešti nelengvą savo kryželį. Mama Stasei nieko apie tai nebuvo užsiminusi. Nežino, nei kas šaudė, nei už ką.
Ji iš mamos pasakojimų žinanti, kad prieš karą Palėvenėje gyveno trys žydų šeimos. Tai Kaimukas ir Mindelis, trečio vardo nebeatmenanti. Prekybininkas Mindelis gyvenęs netoli jos tėvų namų. Mama sakydavusi, kad buvęs labai geras žmogus. Stasė prisiminė, kad vėlesniais jaunystės metais ji labai mėgusi šokti. Palėvenėje buvo susibūręs šokių kolektyvas, devynios poros. Vadovės pavardės nebepamenanti. Ji nuomojo kambarį pas Vaškevičių. Didžiausia pramoga palėveniečiams pokario metais buvo vienuolyno kieme rodomi kino filmai. Atvažiuodavo kilnojamasis kinas.
Pasak Broniaus, blogai, kad Palėvenėje šiuo metu nebėra parduotuvės. Palėvenėje jam patinka graži gamta. Smagu, kad kelias asfaltuotas. Anksčiau pro čia ėjo žvyrkelis iš Kupiškio, nuo Zuntės, į Panevėžį. Palėvenėje jis jaučiasi tarsi gimtinėje. „Vienuolyne kurį laiką buvo kolūkio kontora, pieno surinkimo punktas. Čia pat ir mašinų garažai. Vienuolyne įrengtuose butuose gyveno šeimos. Buvo įsikūręs felčeris Rapnikas, gydytoja Lida Petrauskienė, pacientus priimdavusi Noriūnuose, buhalteris Edvardas Jankauskas, vairuotojai Jonas Stakonis, Vytautas Papučka, kolūkio pirmininkas Adolfas Špigelskis. Vėliau vieni vienuolyno gyventojai pasistatė namus miestelyje, antri persikėlė gyventi į kitas vietoves. Tada ir nebeliko butų vienuolyno pastatuose. Gerai, kad šiuo metu bandoma šią vietą atgaivinti, pritaikyti turizmui.
Mokytoja Zina Petrulytė - taip pat tikra palėvenietė. Jos sodybą iš kitų išskiria originalus gyvenamasis namas. Aplinkiniai jį vadina dolomitiniu namu. Jos tėvelis buvo labai fiziškai stiprus žmogus. Dirbo su penkiais mokiniais padėjėjais. Statyboms naudojo akmenį. „Šį namą labai sunku buvo pasistatyti. Stigo plytų. Leidimą joms nusipirkti buvo galima gauti pardavus tam tikrą kiekį bulvių. Jų supirkimo punktas buvo Paulionkoje. Miestelyje žemės visi nedaug turėjo. Taigi bulvių reikėjo pirkti iš daugiau žemės turinčių ir jas auginančių ir parduoti savo vardu. Taip buvo gautas statybos leidimas. Tėtė dolomitą Buivėnuose kasė. Abu su mama tuos dolomito gabaliukus prie namo sienų lipdė su cementu lyg kregždės lizdą. Į šį namą persikraustėme 1956 metais. Sklypas labai buvo akmenuotas. Tėvai ilgai vargo, kol jį galėjo dirbti.
Jos mama Emilija Petrulienė kartu su kita šio kaimo gyventoja Ona Petrauskiene buvo garsios šių apylinkių siuvėjos. Buvau labai tėvų mylima ir lepinama. Vaikystė buvo labai šviesi, nors prabėgo karo, pokario metais. Nei patyčių, nei žeminimų patirti neteko. Smagiai visas pulkas vaikų traukdavome į Noriūnų mokyklą. Baigusi Kupiškio vidurinę, mokiausi Šiaulių mokytojų institute, o vėliau baigiau ir tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Čia įgijau geografijos, biologijos ir chemijos mokytojos specialybę. Mano pedagoginio darbo stažas keturiasdešimt metų. Ilgiausiai dirbau Maksvyčių aštuonmetėje mokykloje. Šios mokyklos jau nebėra. Metus mokytojavau Kupiškyje, tiek pat dirbau rajono švietimo skyriaus buhalterijoje. Trylika metu buvau Noriūnų pagrindinės mokyklos mokytoja. Galėjau išvykti dirbti ir į didesnį miestą, bet 1990 metais mamą paralyžiavo ir turėjau ją slaugyti. Meilė kaimui mane irgi laikė čia. Iki mamos mirties trylika metų gyvenau ūkiškai. Taip ir praėjo gyvenimas. Nenusivyliau juo.