Kaip apšiltinti namo sienas renovuojant?

Renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų.

Šiame straipsnyje smulkiau aptarsime senų namų renovavimą ir sienų apšiltinimo ypatumus. Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus.

Dažnai į seną namą įsikeliama esant pirmai galimybei. Tą dažnai įtakoja finansinės aplinkybės, tačiau iš sienų plyšių pučiantis vėjas, nuo grindų kylantis šaltis ar drėgmė gali pasirodyti tik atėjus pirmai žiemai ar pavasariui ir atnešti netikėtų nemalonumų. Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai.

Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt. Dėl tokių pavojų renovavimo darbai gali ilgai užtrukti ir reikalauti daug didesnių ir netikėtų išlaidų.

Kodėl verta šiltinti sienas?

Sienos sudaro didelę dalį viso pastato atitvarų ploto, tad jų šiluminės savybės lemia bendrą šilumos nuostolių kiekį. Tinkamai apšiltinus sienas:

• 🏠 Padidėja šilumos sulaikymas šaltuoju metų laiku
• 💧 Sumažinama kondensato ir pelėsio susidarymo rizika
• 💸 Žymiai mažėja šildymo ir vėsinimo sąnaudos
• 🔇 Pagerėja garso izoliacija nuo išorės triukšmo
• 🌱 Didėja pastato energinio efektyvumo klasė

Svarbiausi etapai renovuojant seną namą

Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui. Jeigu stogas yra nekokybiškas, gali būti pažeistos gegnės bei lubos, o ignoruojant problemą gali atsirasti ir sienų bei grindų pažeidimai.

Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos.

Pamatų renovacija

Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą.

Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai tai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų.

Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė.

Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm.

Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus.

Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį, jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti.

To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką.

Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų.

Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną.

Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis.

Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama.

Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.

Stogo remontas

Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui.

Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas).

Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats.

Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas.

Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą.

Ir vielomis sutempiame iki galo. Aišku, virves paskui nuimame, ir po spaliais lieka tik vielos atatampa. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas.

Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.

Fasado renovacija

Fasado renovavimas turi keletą tikslų. Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga. Galima atstatyti ir esamus rąstus. Restauruojant rąstinį namą pirmiausia reikia apžiūrėti apatinius rąstų vainikus, kurie dažniausiai būna labiausiai pažeisti.

Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.

Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo.

Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius...

Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti. Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas.

Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.

Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.

Fasado apdailos pasirinkimai

Iš tiesų ir man porą metų skaudėjo galvą: kokią sienų apdailą padaryti mano namui? Galvojau apie įvairias medžiagas, kurios parduodamos Lietuvos ir užsienio prekybos centruose. Bet aš taip nenorėjau „širpotrebo“, mane pykino nuo apdailos būdo, kuriuo „papuoštas“ kone kas antras namas.

Savo namui norėjosi ko nors originalaus ir šilto. Kadangi nieko panašaus nusipirkti negalėjau, tai teko pasigaminti pačiam. Teko važinėti po miškus ir lentpjūves, kad gaučiau specialios medienos. Atradau būdą tą medieną susendinti. Ir mano mūrinis namukas tapo rąstiniu. Tokia apdaila skleidžia jaukumą ir šilumą. Be to, sendintos lentos trijų centimetrų storio, jos turi puikias termoizoliacines savybes.

Plastikas: Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus.

Pusrąsčių lentelės: Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams.

Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.

Norvegiškos lentos: Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.

Apmūrijimas: Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jei jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.

Klinkeris: Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.

Grindų atnaujinimas

Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą.

Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti. Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė. Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų.

Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.

Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos.

Jei restauruojamo namo grindys - asla? Jei medinės? Ką daryti? Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas s...

Sienų atnaujinimas

Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų.

Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.

Lubų šiltinimas

Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.

Vonios ir virtuvės lubos turi būti įrengiamos kitaip. Virtuvės lubas ir sienas rekomenduojama dažyti plaunamais, lengvai blizgiais dažais. Matiniai dažai ypač pritraukia nešvarumus, suodžius ir riebalus, kurių paprastai yra virtuvės ore, todėl sienos ir lubos bus sunkiai valomos.

Vonioje dėl didelės drėgmės reikėtų naudoti patvarius dažus.

Ekovata - modernus ir ekologiškas pasirinkimas

Ekovata - tai biri šilumos izoliacijos medžiaga, gaminama iš perdirbto celiuliozės pluošto ir impregnuojama specialiomis medžiagomis, kurios suteikia atsparumo ugniai, pelėsiui, graužikams. Ji puikiai tinka tiek senų, tiek naujų pastatų sienų šiltinimui, ypač ten, kur reikia sandariai užpildyti netaisyklingas ertmes.

Ekovatos privalumai sienų šiltinimui:

• ✅ Sandariai užpildo tuštumas be šilumos tiltų
• ✅ Kvėpuoja - leidžia sienoms „dirbti“ ir neleidžia kauptis drėgmei
• ✅ Atspari pelėsiui ir ugniai
• ✅ Ilgaamžė - nekeičia savybių dešimtmečius
• ✅ Ekologiška - draugiška žmogui ir gamtai

Kaip vyksta sienų šiltinimo procesas?

1. Pirminė apžiūra ir konsultacija - įvertinamos sienos, konstrukcijos, jų būklė.
2. Izoliacijos sluoksnio planavimas - pagal pastato tipą parenkamas optimalus šiltinimo būdas.
3. Ertmių paruošimas - jei šiltinamos karkasinės ar dvigubo mūro sienos, paruošiami užpildymo kanalai.
4. Ekovatos pūtimas - medžiaga pučiama specialia įranga, užpildant visą sienos tūrį be tarpų.
5. Sandarinimas ir apdaila - užsandarinamos angos, sienos paruošiamos tolimesniems darbams.

Galimi sienų šiltinimo tipai:

• Sienų šiltinimas iš vidaus - aktualu renovuojant pastatus, kai nėra galimybės ar leidimų šiltinti fasado.
• Sienų šiltinimas iš išorės - populiariausias būdas gerai apšiltinti sienas, kartu pagerinant pastato estetiką.
• Oro tarpo šiltinimas - ekovata idealiai tinka užpildyti oro tarpus tarp mūro sienų. Būtinas prieš darant fasadą.

Trumpai apžvelkime dažniausiai naudojamus sienų šiltinimo būdus

Jie šiek tiek skiriasi pagal pasirinktą konstrukciją.

Trisluoksnio mūro sienos

Tai dažnas sprendimas naujai statomiems mažaaukščiams pastatams šiltinti. Sienos laikančioji dalis gali būti mūrijama iš įvairių plytų ar blokelių. Šilumos izoliacijos storis priklauso ir nuo mūrinės dalies šiluminės varžos, tačiau dažniausiai yra ne mažiau kaip 15 cm. Šilumos izoliacija gali būti įrengta vienu sluoksniu, t.y. speciali trisluoksnio mūro sienoms šiltinti plokštė, kuriai nereikalinga papildoma apsauga nuo vėjo.

Šis būdas tinka, kai iš karto mūrijami vidinis ir išorinis mūro sluoksniai, tačiau jis gali būti naudojamas ir tais atvejais, kai apdailos mūro sluoksnis įrengiamas vėliau. Kitu atveju šilumos izoliacija gali būti įrengiama iš dviejų skirtingų t.y. universalių, ir apsaugos nuo vėjo plokščių. Šį būdą rekomenduojame taikyti tik tada, kai iš pradžių mūrijamas vidinis sluoksnis, tada siena šiltinama, po to įrengiamas apdailos mūras.

Labai svarbu nepamiršti įrengti vėdinamą 30-40 mm pločio oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame, t.y. sienos apačioje reikia įrengti angas orui patekti, o viršuje - angas jam išeiti.

Mūro arba gelžbetonio sieną šiltinant iš išorės

Reiktų atskirti du pagrindinius sienų tipus: vėdinamas ir nevėdinamas sienas. Abu sprendimai naudojami tiek renovuojant senus pastatus, tiek statant naujus.

Vėdinamos sienos

Sienai šiltinti naudojamos specialios vėdinamoms sienoms šiltinti skirtos plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos tvirtinimo elementais, o fasado apdailos plokštės tvirtinamos prie karkaso. Dedamas vienas mineralinės vatos plokštės sluoksnis, papildoma apsauga nuo vėjo nereikalinga.

Kitas sienos įrengimo variantas, kai mineralinės vatos universalios šilumos izoliacijos plokštės montuojamos metaliniame karkase, o ant viršaus įrengiama apsauga nuo vėjo iš specialių mineralinės vatos plokščių, kurios tvirtinamos ant karkaso. Taip sumažinami šilumos nuostoliai per metalines jungtis. Individualiems mūriniams namams šiltinti naudojamas kartais naudojamas medinis karkasas.

Nevėdinamos sienos

Ypač populiarus sienų šiltinimo būdas. Jis plačiai naudojamas tiek šiltinant naujus, tiek renovuojant senus pastatus. Šiuo atveju šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama mechaniškai, įrengiamas armavimo ir apdailos sluoksnis iš tinko. Labai svarbu pasirinkti tinkamą sistemą.

Šios sistemos ženklinamos CE ženklu ir parduodamas visos sistemos kompleksas. Lietuvoje ypač trūksta kompleksinio požiūrio: dėl neišmanymo ar taupumo dažnai perkame vienos sistemos klijus, kitos - tinklelius ir armavimo sluoksnį, o trečios - apdailos sluoksnį. Tačiau visi sistemos komponentai turi būti kruopščiai derinami tarpusavyje.

Į vieną šiltinimo sistemą sudėję įvairių sistemų elementus, veikiau patirsime nuostolių nei sutaupysime.

Sienų šiltinimo medžiagos

Sienų šiltinimui iš vidaus ir išorės galima naudoti tas pačias medžiagas. Jos skiriasi reikiamu storiu, funkcinėmis ypatybėmis, kaina.

• Stiklo (mineralinė) arba akmens vata. Šios vatos sukaupia orą tarpeliuose ir sumažina šilumos laidumą tarp paviršių. Jos laikomos mažai degiomis. Tačiau vata sukaupia ne tik orą, bet ir drėgmę, be to, ilgainiui vata „sėda“ - kristalizuojasi.
• Putų polistirolas. Ši medžiaga gana nebrangi, saugi sveikatai. Be to, ji nesugeria drėgmės, puikiai išlaiko formą.
• Poliuretano putos. Kitaip nei alternatyvų, šios sienų šiltinimo medžiagos nereikia pjaustyti, formuoti, tad gaunamas vientisas, tolygus paviršius. Ji idealiai padengia net neparuoštą paviršių, sustiprina konstrukciją ir pasižymi išskirtine garso izoliacija. Tai viena moderniausių ir ilgaamžiškiausių medžiagų.

Kad ir kokios sienų šiltinimo medžiagos ar būdai pasirenkami, rekomenduojame atidžiai įvertinti ne tik juos, bet ir paslaugos teikėjus. Tik griežtai laikantis technologijos taisyklių, naudojant sertifikuotus gaminius galima užtikrintai pagerinti termoizoliacinę patalpų būklę.

Svarbūs patarimai renovuojant seną namą

Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Jau nekalbant apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės dūmyti židinys, rasoti langai.

Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“.

Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla. Pirma, užsandarinus namą, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę šilumos, kurios išskirdavo anksčiau. Natūralu, ugniai reikia oro... Taigi dusdamas židinys „kosti“ ir dūmina. Ne kaitina, o tik „ėste ėda“ malkas. Taigi sezonui reikia dvigubai, jei ne trigubai malkų.

Antra, kadangi namas tampa beprotiškai sandarus, tai viduje susidaro mini vakuumas. Kamino trauka, temperatūrų skirtumai viduje ir išorėje, plius aukščio skirtumai sudaro natūralią trauką, bet jei apačioj sandaru, kaminas dėl slėgių skirtumų vis vien traukia, ir taip susiformuoja vidinis vakuumas.

O blogiausia, kad tas vakuumas iš išorės įtraukia drėgmę į namo sienas. Namo sienos varža dėl pakitusio „rasos taško“ pasidaro dvigubai mažesnė. O dar nevėdinama patalpa viduje, taigi žmogus kvėpuoja 100 proc. drėgme. Ir prikvėpuoja per parą labai daug kubų oro, o kur dar visokios laistomos gėlės su vazonais, ten irgi drėgmė garuoja, tad viduje irgi drėgna, taigi ir sienos gauna drėgmės iš vidaus, tai sumažina sienų ir lubų šiluminę varžą iš vidaus.

Ką daryti s...

Pasak ekspertų:

tags: #kuo #siltinamos #namo #sienos #renovuojant