Seime buvo priimtos Teisingumo ministerijos parengtos Civilinio kodekso ir lydimųjų įstatymų pataisos, susijusios su turto įkeitimu. Naujas teisinis reguliavimas leis sumažinti biurokratinę ir finansinę naštą tiek gyventojams, tiek ir verslui.
Ateityje nekilnojamojo turto įkeitimą (jei tarp šalių nekyla ginčo dėl įsipareigojimų įvykdymo) verslui ir privatiems asmenims bus galima išregistruoti be notaro pagalbos - tik elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, kai asmuo atsiskaitys su banku už būsto kreditą, jis pateiks elektroninį prašymą Registrų centrui išregistruoti hipoteką.
Pasak teisingumo viceministro Žydrūno Plytniko, bus skaitmenizuotas kilnojamojo turto, pavyzdžiui, automobilių ar kitų vertingų daiktų ir medžiagų, įkeitimo sandorių registravimas. Mažiau notaro paslaugų reikės tvarkant nekilnojamojo turto - hipotekos sandorius.
Nebeliks prievolės kreiptis į notarą ir tvirtinti kilnojamojo turto įkeitimo ir nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos) išregistravimo sandorių.
Istorinis kontekstas ir nuosavybės teisės reglamentavimas
Šiuo laikotarpiu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK 149 straipsnis) nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1 dalis). Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu (2 dalis).
Priėmus 2000 m. CK šios srities teisinis reguliavimas pasikeitė taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento.
Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams, tačiau 2000 m. CK taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. Civilinio kodekso, tiek dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (Civilinio kodekso 4 straipsnis).
Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai.
2000 m. 3 dalyje nustatyta išimtis numato, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Ši teisės norma skirta būtent tokioms faktinėms situacijoms t.y. sutartims, kurioms pagal sudarymo metu galiojusį 1964 m.
2018 m. iš viso buvo išregistruoti 22,7 tūkst.
Seimo priimtos pataisos įsigalios nuo 2022 m.
tags: #civilinis #kodeksas #nekilnojamas #turtas