Naujų Volvo Sunkvežimių Nuomos Sąlygos ir Rinkos Tendencijos Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvos transporto sektorius išgyvena įdomų laikotarpį, kupiną iššūkių ir galimybių. Nors tradiciškai tokiuose renginiuose žarstomi komplimentai vežėjams, žongliruojama statistika apie augantį sektorių, sukuriamą BVP, džiūgaujama dėl tvirtų pozicijų tarptautinių pervežimų rinkoje ir t. t., šiais metais naujų sunkvežimių pardavėjai forumo organizatorių patosą vertino itin santūriai.

Tarptautinė transporto ir logistikos paroda „TransBaltica“ vyko sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose ir jų prieigose. Keletą pastarųjų metų retas vežėjų susiėjimas apsieidavo be dejonių dėl profesionalių vairuotojų deficito, sparčiai brangstančių degalų ir lėtai atnaujinamo vilkikų parko. Tačiau šiais metais situacija pasikeitė.

Daugiausia naujų vilkikų nupirkta praėjusiais metais. Statistika rodo, kad mūsų šalyje vilkikų buvo nupirkta daugiau nei Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus, taip pat daugiau nei Graikijoje, Islandijoje, Slovėnijoje.

„Deja, reikia pripažinti, kad dvejus metus vykęs drastiškas rinkos augimas padarė meškos paslaugą tiek vežėjams, tiek sunkvežimių pardavėjams. Bėda ta, kad krovinių srautai ir jų kiekis per tą laiką pakito labai nedaug, o po dar vienos ES plėtros bangos konkurencija gerokai išaugo.

Rinkos Nuosmukio Veiksniai

Pasak bendrovės „Volvo Lietuva“ pardavimo vadovo, kai kurie nauji vežėjai jau po keleto mėnesių pradėjo dejuoti negaunantys 30-40 proc. Beje, skirtingai nei lengvųjų automobilių rinkoje, naudotų sunkvežimių pardavimo apimtys gerokai mažesnės nei naujų. Tai lemia griežti ES aplinkosaugos reikalavimai ir lig šiol buvusios palankios naujų vilkikų įsigijimo sąlygos.

Jo teigimu, rinkos nuosmukį lemia keletas veiksnių: „JAV vertybinių popierių ir bankų rinkos krizė visus gerokai išgąsdino, todėl net turintys laisvų pinigų neskuba jų investuoti, laukia, kas bus. Transportas su tuo tiesiogiai susijęs, nes tarptautiniai krovinių srautai pastebimai sumažėjo. Vežėjų optimizmo, dar praėjusių metų viduryje tryškusio per kraštus, neliko, todėl mes taip pat buvome priversti pakoreguoti savo planus.

P.Kraučiūnas teigė, kad panašiai situacija klostosi ir vidaus pervežimų rinkoje. „Jei prasta padėtimi pasiskundė viena transporto įmonė, tai pakartojo trečia ketvirta bendrovė, ir penkta taip pat pradės dejuoti, nors jos reikalai klostosi kuo puikiausiai. Teko girdėti kurioziškų atvejų, kai atsiskaitymus su išperkamosios nuomos bendrovėmis užsimojo stabdyti net tos įmonės, kurių pajamos nė truputėlio nesumažėjo. Atseit kodėl turėtume mokėti mes, jei kiti vežėjai nemoka.

Naujas „Volvo Trucks" Sunkvežimių Centras Klaipėdoje

Klaipėdos rajone oficialiai atidarytas naujas „Volvo Trucks" sunkvežimių centras. „Klaipėdoje „Volvo Trucks" veiklą vykdo nuo 1996 metų. Per kelis dešimtmečius šio regiono vežėjai sukūrė, išlaikė ir sėkmingai vysto gabenimų verslą, o uostamiestyje yra įsikūrusios vienos stambiausių Lietuvos pervežimų kompanijų. Atidarydami naują sunkvežimių centrą siekiame ir toliau būti patikimu vežėjų partneriu, dar patogesnėje vietoje siūlydami aukščiausios kokybės sunkvežimius, finansinį lizingą, draudimą ir serviso paslaugas", - centro atidarymo metu sakė „Volvo Trucks" generalinis direktorius Baltijos šalims Are Knoph.

Naujasis „Volvo Trucks" sunkvežimių centras pastatytas laikantis tarptautinių „Volvo" standartų, taikomų sunkvežimių techninei priežiūrai bei remontui. Moderniame 1.200 kv. m ploto pastate, pastatytame 2,6 hektarų ploto sklype, įrengtas keturių remonto linijų servisas su jėgos agregatų remonto, tachografų patikros vietomis, taip pat detalių sandėlis. Naujasis centras Klaipėdos rajone yra svarbi europinio „Volvo Trucks" serviso centrų tinklo plėtros plano dalis ir nuoseklios plėtros Lietuvoje rezultatas.

Finansavimo Galimybės ir Bankų Perspektyvos

Atsižvelgdami į palankias tendencijas transporto sektoriuje, bankų analitikai palankiai brėžia krovinius tarptautiniais reisais gabenančių bendrovių perspektyvas. Pasak jų, netolima ateitis bus šviesi tiems, kurie planuoja savo veiklą, vykdo pamatuotą plėtrą, kaupia rezervus neišvengiamiems ateities nuosmukiams ir niūrios tiems, kurie planuoja agresyvią plėtrą vien skolintomis lėšomis.

„Mūsų vertinimu, „sveiką“ Lietuvos vežėjų transporto parką galėtų sudaryti apie 25 tūkst. komplektų, iš kurių 20 tūkst. važinėjančių tarptautiniais maršrutais,o 5 tūkst. - vietiniais maršrutais“, - analizuoja Einoras Čiagus, „Swedbank“ Ilgalaikio finansavimo skyriaus vadovas.

Pagal Lietuvos bankų asociacijai pateiktus duomenis, šių metų I ketvirčio transporto sektoriaus finansavimo augimas, jei lygintume jį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra tris kartus didesnis. „2010 m. I ketvirtį finansuota už 51,7mln. Lt, o šiemet - už 177 mln. Lt“, - apibendrina E. Čiagus.

Pasak ilgalaikio finansavimo eksperto, naujai sudarytų lizingo sutarčių didėjimą lemia transporto įmonių investicijos į turimo parko atnaujinimą ir plėtrą. „Investicijos naujoms transporto priemonėms rinkoje visus 2009 m. ir pirmąjį 2010 m. pusmetį buvo labai mažos. Įmonės sunkmečiu neturėjo galimybės atnaujinti savo parkų, tačiau paslaugas teikė, taigi, natūralu, kad dabar, kai gabenimų rinkoje pakilimas, parkų atnaujinimas yra neišvengimas“, - dėsto E. Čiagus.

Pasak AB DnB NORD banko pardavimų palaikymo padalinio vadovės Gitos Juozaponytės, jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirmąjį šių metų ketvirtį komercinio transporto rinkoje buvo matomas pastebimas pagyvėjimas ir pagal sudaromų sutarčių skaičių, ir pagal banko suteikiamo lizingo apimtis.

„Pagal lizingo sutartis DnB NORD lizingas šiame segmente 2011 m. I ketvirtį suteikė 3 kartus daugiau paskolų nei 2010 pirmąjį ketvirtį, o pagal sumas - apie keturis kartus daugiau“, - kalba G. Juozaponytė.

DnB NORD banko analitikų pastebėjimu, pernai krovinių pervežimo keliais apimtys (aut. pastaba - per pirmus tris 2010 m. ketvirčius) buvo 9 proc. didesnės nei per atitinkamą ankstesnių metų laikotarpį ir visai ne daug atsiliko nuo aukščiausių prieš krizę pasiektų apimčių ir nors vežėjų pelnai vis dar tesudarė 60 proc. 2007 m. lygio, krizės metu labai paveiktas transporto sektorius pernai taip pat buvo tarp sparčiausiai atsigaunančių ūkio veiklų.

„Tai, suprantama, sumažino ir finansavimo riziką ir leido pasiūlyti vežėjams patrauklias palūkanas ir finansavimo sąlygas. Mūsų siūloma pradinė įmoka nuo 15 proc., finansavimo terminas - iki 5 m.“, - pristato G. Juozaponytė.

Bankų atstovai sako, kad išperkamosios nuomos sąlygose didelių pokyčių nėra. „Klientas turi atitikti mokumo vertinimo kriterijus, o jo veiklos perspektyvos užtikrinti sėkmingą prisiimamų įsipareigojimų dengimą ateityje. Įprastai įmonė, norinti gauti paskolą, turi sumokėti 15-20 proc. įsigyjamos transporto priemonės vertės, tačiau kiekvienu atveju pradinės įmokos dydį vertiname individualiai“, - informuoja P. Jankauskas.

E, Čiagus, kalbėdamas apie vežėjų galimybes pasirašyti lizingo sutartį transporto priemonei pirkti, mini šiuo pagrindinius dalykus: kuo ilgesnė transporto įmonės veiklos istorija, tuo geriau; taip pat turi būti gerai diversifikuotas klientų ratas bei atitinkamas nuosavybės lygis.

„Finansavimo sąlygų griežtumas priklauso nuo kiekvieno individualaus kliento rizikos laipsnio. Savaime suprantama, atsižvelgiama ir į rinkos kontekstą, tačiau galutines sąlygas nulemia konkrečios įmonės situacija. Mūsų siekis - kad klientas išlaikytų tinkamą savo nuosavybės lygį - ne mažiau kaip 30 proc.“, - dėsto E. Čiagus.

Pradelsti Įsipareigojimai ir Rizikos Vertinimas

2011 m. I ketvirtį transporto įmonių pradelsti įsipareigojimai padidėjo 10 proc., jei lygintume su 2010 m. pabaiga, tačiau sektoriaus santykinė pradelstų įsipareigojimų dalis išliko nepakitusi. Turto areštų I šių metų ketvirtį buvau mažiau nei pernai ir jie sudarė 9 proc. bendrame areštuoto turto portfelyje.

„Bankrutuojančių transporto įmonių skaičius 2011 m. I ketvirtį sudarė 11 proc. visų atvejų. Palyginkime: 2009 m. minėtasis rodiklis siekė 12 proc. Įmonių apyvartų duomenys pernai rodė teigiamas tendencijas visuose ketvirčiuose, fiksuotas 18 proc. metinis pokytis, jei lygintume su 2009 m.“, - analizuoja UAB „Creditinfo Lietuva“ Rizikos vertinimo projekto vadovė Alina Buemann.

Rizikos ekspertės pateiktais duomenimis, pernai transporto sektorius, pagal pajamų augimo tempus, buvo antras tarp visų ūkio šakų ir nusileido tik pramonės sektoriui. Sparčiausiai išaugusiomis apyvartomis praėjusiais metais išsiskyrė sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veikla užsiimančios įmonės, kurių metinis pajamų pokytis viršijo 52 proc. Tarp sausumos transporto įmonių šis rodiklis siekė 30 proc., o mažėjusios apyvartos - 1,8 proc. - užfiksuotos tik vieninteliame oro transporto segmente.

„Įmonių skaičius ir pelningų įmonių dalis pernai didėjo. Likvidumo, pelningumo, apyvartumo ir kiti finansiniai rodikliai rodė teigiamas tendencijas, jei lygintume su 2009 m. Didžioji jų dalis net viršijo 2008 m. lygį. Šių metų I ketvirtį pradelstų įsipareigojimų, turto areštų bei bankrotų statistika rodo gerėjančią situaciją, tačiau didesnei įmonių daliai (56 proc.) mokumo problema išlieka, o oro transporto segmentas priskiriamas prie aukščiausios vėlavimo atsiskaityti rizikos“, - apibendrina A. Buemann.

Europos Rinkos Apžvalga

Pasak Vokietijos automobilių pramonės sąjungos VDA valdybos nario Kay Lindemann'o, 2010 m. bendras sunkvežimių gamybos ir realizavimo poreikis išaugo 16 proc., sunkiųjų sunkvežimių, kurių bendroji masė per 16 t, poreikis metų pabaigoje padidėjo net iki 21 proc.

Pasak K. Lindemann'o, nereikėtų pamiršti, jog iki krizės net šešerius metus pasaulinėje rinkoje buvo bumas, t.y. neįprasta situacija, kurią dėl ES rinkos plėtros galima būtų pavadinti itin palankiomis krovinių vežėjų neribotų poreikių galimybėmis. Dabar, atsigaunant rinkoms, turi praeiti tam tikras laikotarpis, kol bus pasiekta atitinkamo lygio gamybos apimtis, kurią diktuoja krovinių vežėjų poreikis ir, žinoma, jų galimybės įvairiose valstybėse.

Šiemet, VDA duomenimis, Vokietijoje bus pagaminta ir realizuota savo ir kitų šalių rinkose 85 -90 tūkst. sunkvežimių. Tarp atskirų Vakarų ir Rytų Europos šalių pastebima žymi asimetrija - labai netolygi transporto priemonių poreikio plėtra, kuri vis dėlto dabar itin stipriai sumažėjo Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje. Transporto gamintojai tikisi, jog situacija šiose valstybėse tikrai gerės išsprendus vežėjų įmonių finansavimo problemas.

Perspektyviausias sunkvežimių poreikio didėjančio potencialo regionas - Azijos, tiksliau - BRIC (aut. pastaba - Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) šalys ir Pietų Amerikos regiono valstybės.

2010 m. rinkos lyderiu Europoje buvo „Mercedes -Benz“- 35,6 proc., MAN - 26,5 proc., DAF - 11,2 proc. , „Scania“ - 8,5 proc., „Volvo Trucks“- 7,3 proc., „Iveco“ - 4,3 proc., „Renault Trucks“ - 2,5 proc., kiti - 4,1 proc.

Prikabinamosios technikos priemonių paklausa, net ir ekonominės krizės sąlygomis, didžiausia buvo Vokietijoje ir Rusijoje. Kol kas pirmauja viena iš prikabinamosios technikos lyderių - „Krone“ - užimanti daugiau nei trečdalį savo segmento rinkos. „Koegel“ Europoje tenka trečioji vieta, antroje vietoje - „Schmitz Cargobull“, kuriam dažniausiai su „Koegel“ arba „Krone“ daugelyje Europos valstybėse tenka lyderio pozicijos.

Sunkvežimių rinkos lyderiai Europoje 2010 m.

tags: #nauju #volvo #sunkviazimiu #nuoma