Lietuvos dvarai - tai ne tik praeities liudininkai, bet ir svarbi šalies kultūros paveldo dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime dviejų dvarų - Krivėnų ir Raudondvario - istoriją, architektūrą ir jų reikšmę Lietuvos kultūrai.
Krivėnų dvaras
Krivėnų dvaras - buvusio dvaro sodyba, esanti Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Krivėnų kaime. Jis įsikūręs 0,7 km į pietvakarius nuo magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Krivėnų tvenkinio kairiajame krante.

Krivėnų dvaro fragmentai
Dvaras buvo statytas XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. XX a. pirmoje pusėje jis priklausė vieno iš Lietuvos Apeliacinių Rūmų teismo teisėjų Mečislovo Rašinsko šeimai. Dvare buvo vystoma žemės ūkio veikla, o 1940 m. Rašinskams priklausė 150 ha žemės.
Apie 1940 m. rūmai perstatyti. Sodyboje stovėjo: gyvenamasis namas, didelė arklidė, karvidė, kiaulidė, ledainė, daržinė, kluonas. Sodyboje buvo pasodintos topolių alėjos, telkšojo didelis tvenkinys.
1941 m. Rašinskų šeima buvo ištremta. 1987 m. buvo užfiksuota Krivėnų dvaro pastatų būklė. Minimi rūmai, klėtis ir tvartas. Rūmai dviaukščiai (nuo pašlaitės pusės), stačiakampio plano, su akmens mūro pamatais, tinkuotomis plytų sienomis, dengti dvišlaičiu šiferio stogu.
Pastaraisiais metais dvarą valdo ūkininkai G. ir A. Galminai.
Krivėnų dvaro sodybos fragmentai:
- Rūmai
- Klėtis
- Tvartas
Kurtuvėnų dvaras
Kurtuvėnų dvaras - vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų. Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 m. Bajorų sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 metų buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras.

Kurtuvėnų dvaras žiemą
Žemaitijos kryžkelėje esantį dvarą įvairiais laikotarpiais valdė garsios Lietuvos didikų giminės: Kęsgailos, Skačevskiai, Nagurskiai, Tiškevičiai, Karpiai, Pliateriai.
Autentiškai atkurtą dvaro sodybos kompleksą sudaro parkas su tvenkiniais, oficina, ratinė, Gyvojo žirgo muziejaus arklidės, kumetynai, sodininko namas, tvartai, kalvės ir kt. Kompleksą papildo šalia esantis Kurtuvėnų piliakalnis, mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia su senaisiais parapijos pastatais. Vertingiausias pastatas yra unikalus XVIII a. barokinis medinis svirnas. Dvaro sode veikia kempingas "Kurtuvėnai", įrengtos tinklinio, kroketo, vaikų žaidimų aikštelės.
Dvaro sode veikia kempingas "Kurtuvėnai", įrengtos tinklinio, kroketo, vaikų žaidimų aikštelės. Arklidėse veikia jojimo paslaugų centras, o dvaro oficinos pastate įsikūrusi regioninio parko direkcija.
1717 m. Kurtuvėnus įsigijo ir pavertė juos svarbiausia giminės rezidencija Pranciškus Vladislovas Nagurskis. Ypač miestelį išpuoselėjo jo sūnus Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 - m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose).
Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių, kuriuose iki šiol auginami karpiai. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.
Kurtuvėnų dvaro komplekso dalys:
- Parkas su tvenkiniais
- Oficina
- Ratinė
- Gyvojo žirgo muziejaus arklidės
- Kumetynai
- Sodininko namas
- Tvartai
- Kalvės
Raudondvario dvaras
Raudondvario dvaras įsikūręs Kauno rajone, šalia kelio Kaunas-Jurbarkas, prie Nevėžio upės. Dvarvietė - paminklinė paveldo vertybė. Tai viena seniausių dvarviečių Lietuvoje, žinoma nuo XV amžiaus.

Raudondvario dvaras
Dronai ir arkos | Raudondvario apleistas dvaras
Dvaro atsiradimas šioje vietovėje siejamas su kryžiuočių ekspansija į Žemaitiją. Jie čia dar 1392 m. pasistatė pilį, netekusią savo reikšmės po Žalgirio mūšio (1410 m.), kai Žemaitija buvo grąžinta Lietuvai ir siena su Ordinu nukelta į vakarus. Nuo tada Raudondvaris - nemažas didžiojo kunigaikščio dvaras.
1549 m. karalius Žygimantas Augustas jį padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei. Taip vietovė atiteko Radviloms. Vėliau dvaras tapo Kauno pakamario V. Dziavaltausko nuosavybe. Viršutinėje Nevėžio terasoje 1615 m. jis pasistatė naujus raudonų plytų rūmus.
Nors rūmai vadinti pilimi ir turėjo jos bruožų (bokštai, šaudymo angos), tačiau gynybinės paskirties jie nebeatliko. Raudondvaris buvo didikų reprezentaciniai rūmai, pagal tradiciją vadinami pilimi. Tuo metu Lietuvos architektūroje plito renesansas, veikiamas iki tol vyravusios gotikos. Šių stilių bruožai atsispindėjo ir tuometinių Raudondavario rūmų-pilies architektūroje.
Per ilgus amžius rūmų savininkai ne kartą keitėsi, kiekvienas jų norėjo rezidenciją įsirengti savaip, todėl rūmai ne kartą rekonstruoti, perstatyti. 1652 m. Raudondvarį įsigijo J. Radvila, 1662 m. iš jo dvarą nupirko Vorlovskiai, o XVIII a. antrojoje pusėje jis perėjo Zabielų nuosavybėn. Nuo XIX a. pr. iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė grafų Tiškevičių giminei.
Rūmai gerokai apdegė per 1831 m. sukilimą. 1832-1840 m. grafas Benediktas Tiškevičius juos atstatė, rekonstravo. 1840-1847 m. pas B. Tiškevičių dirbo Prūsijos architektas Jokūbas Voleris (Jakob Woller). Pagal braižą jam priskiriami du vienodi dvaro svirnai - stačiakampiai, su aukštais cokoliais ir antresolėmis. Tokio stiliaus pastatai tuomet buvo labai populiarūs Rytprūsių, Mažosios Lietuvos bei Užnemunės regionuose. Svirnų prieangiai - su dvišlaičiais stogeliais, juos rėmė augalinio piešinio lieto ketaus konsolės.
J. Voleris veikiausiai perstatė ir dvaro oranžeriją, iškeldamas centrinę rotondą, sudalytą aukštais pusapskričių arkų langais. Rūmai smarkiai pasikeitė po 1855 m. rekonstrukcijos: jie tapo puošnesni, įgijo neogotikos bruožų. Darbams vadovavo žinomas to meto italų architektas L. C. Anikinis (1787-1861). Pastatui didingumo teikė bokštas, viršuje puoštas kuorais. Rūmuose buvo sukaupta didelė Tiškevičių biblioteka, vidų puošė brangūs meno kūriniai, žymių dailininkų paveikslai. Ypač įspūdingas buvo rūmų salės ir valgomojo interjeras.
Tokia pilis išliko iki 1944-ųjų, kuomet naciai traukdamiesi ją sudegino. Tarpukario metais dvaras nusavintas ir išparceliuotas, rūmuose įkurta prieglauda, mokykla. Po 1944-ųjų gaisro iš pilies teliko aptrupėjusios sienos ir bokštas. Tokia ji stovėjo du dešimtmečius. 1967-1975 m. pilis atstatyta pagal archit. S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą, paryškinant statinio renesansinius bruožus. Rūmai stačiakampio formos, raudonų plytų, kaip ir anksčiau, juos puošia apvalus bokštas, tik jo viršuje - ne kuorai, o smailėjantis stogelis. Rūmuose buvo įsikūręs kompozitoriaus Juozo Naujalio memorialinis muziejus (Raudondvaris - kompozitoriaus gimtinė).
Savo architektūra įdomūs ir kiti dvaro pastatai. Dviejų oficinų (archit. J. Margevičius) formos griežtai simetriškos, jas puošia smailiaarkiai langai. Pagal J. Volerio projektą statyta U raidės formos neogotikinė arklidė (yra trys jos korpusai - arklidė, maniežas ir ratinė). Raudonų plytų pastatų fasadai gausiai dekoruoti.
Žaliuoja dvaro parkas, kartu su šlaituose esančiu miško parku užimantis 13,1 ha plotą. Jis įkurtas 1832 m. B. Tiškevičiaus iniciatyva. Pokario metais, vadovaujant architektei T. Šešelgienei, pasodinta naujų želdinių, nutiesta pasivaikščiojimo takų. 1975 m. archit. A. Knyva parengė parko rekonstrukcijos projektą, kuriuo vadovaujamasi ir šiandien. Parką puošia seni medžiai, ypač įspūdingi ąžuolai. 1958 m. jis paskelbtas saugomu valstybės, 1986 m. - respublikinės reikšmės gamtos paminklu.
Šiuo metu vykdoma viso dvaro sodybos komplekso rekonstrukcija finansuojama iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Po rekonstrukcijos Raudondvario dvaro pilies patalpas ketinama pritaikyti ekspozicinei, reprezentacinei ir konferencijų veiklai bei jose teikti maitinimo, apgyvendinimo ir kitas lankytojų aptarnavimą užtikrinančias paslaugas. Buvusioje Ledainėje įsikurs Kauno rajono Turizmo informacinis centras. Buvęs žirgynas taps Menų inkubatoriumi.
Dvarų palyginimas
Ši lentelė apibendrina pagrindinius Krivėnų, Kurtuvėnų ir Raudondvario dvarų bruožus:
| Dvaras | Įkūrimo data | Architektūrinis stilius | Pagrindiniai savininkai | Šiuolaikinė paskirtis |
|---|---|---|---|---|
| Krivėnų dvaras | XIX a. pabaiga - XX a. pradžia | Mišrus | Mečislovas Rašinskas | Ūkininkų valda |
| Kurtuvėnų dvaras | XV a. | Barokas, mūriniai statiniai | Kęsgailos, Nagurskiai, Tiškevičiai, Pliateriai | Turizmas, kultūriniai renginiai |
| Raudondvario dvaras | XV a. | Renesansas, neogotika | Radvilos, Tiškevičiai | Ekspozicijos, konferencijos, turizmas |