Ar dažnai susimąstome, kas iš tikrųjų yra išmintis ir ar ji prieinama tik vyresnio amžiaus žmonėms? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip jaunimas suvokia išmintį, ką apie tai sako tyrimai ir kokie veiksniai daro įtaką išminties formavimuisi.
Išmintis Žodynuose ir Jaunimo Akimis
Pirmiausia, pažvelkime, kaip išmintis apibrėžiama žodynuose. Dabartiniuose lietuvių kalbos leksikografijos šaltiniuose, išmintis apibrėžiama kaip:
- gebėjimas giliai suvokti tikrovę ir remiantis tuo priimti teisingus sprendimus;
- žmogaus proto brandumas, paremtas patirtimi ir žiniomis;
- filosofinis supratimas apie gyvenimą.
Taigi, žodynuose išmintis - viena iš žmogaus įgyjamų savybių. DLKŽ teikiama žodžio reikšmė glaustai, bet aiškiai apibrėžia tiriamąjį konceptą, tačiau matyti, kad LKŽ reikšmių aiškinimuose iš esmės pasitelkiami tik sinonimai.
Siekiant išsiaiškinti, kaip išmintį suvokia jaunimas, atliktos įvairių Lietuvos universitetų bakalauro programos studentų apklausos. Visų pirma, respondentų buvo prašoma pateikti savo nuomonę apie išmintį plačiąja prasme - „Parašykite, kas Jums iškyla galvoje, kai išgirstate žodį išmintis.“
Apklausų analizė parodė, kad pagrindinis ir išryškėjęs kaip svarbiausias išminties deskriptorius yra patirtis - sukaupta per ilgą laiką ar per visą gyvenimą, pamokanti ir praverčianti ateityje, pakeičianti požiūrį ar leidžianti geriau vertinti situacijas.
Jaunimas išmintį taip pat sieja su vyresniu amžiumi: tai ir įvairūs šaknies sen- vediniai, ir neretai pasitaikę teiginiai, kad išmintis kaupiama visą gyvenimą, bėgant laikui ir kt. Konkretus amžius varijuoja - su išmintimi siejami ir galbūt prieš daugelį amžių gyvenę (protėviai), ir šiuo metu dar darbingo amžiaus asmenys (vidutinio amžiaus vyras (apie 40 metų)).
Išmintis ir Amžius: Ar Tikrai Vyresni Yra Išmintingesni?
Su laime esame įpratę sieti nerūpestingą vaikystę. Tačiau tyrimai rodo, kad su amžiumi žmonės jaučiasi laimingesni. Bręstant ateina išmintis, kuri praverčia bet kurioje srityje. Jaunas žmogus dažnai jaučiasi neužtikrintas, patiria nerimą, blaškosi tarp skirtingų įtakų, papuola į keblias situacijas.
Tačiau sukaupęs gyvenimiškos patirties jaučiasi tvirčiau stovintis ant kojų, turi savo nuomonę, žino atsakymus į daugybę klausimų, jau moka atpažinti kitus ir jų kėslus. Kartu su išmintimi ateina ir protingi sprendimai, kurie palaiko stabilumą: mokama išmintingai elgtis su pinigais, planuoti laiką, rūpintis sveikata ir gera savijauta, atskirti prasmingus dalykus, nesistengti įtikti aplinkiniams, paklūsti primetamiems standartams, įrodinėti savo vertę ir kt.
Amerikiečių geriatrijos neuropsichiatro Dilipo V. Jeste‘o inicijuotame tyrime paaiškėjo, kad 20-30 m. žmonės jaučiasi mažiau laimingi, palyginus su vyresniais. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 1500 įvairaus amžiaus žmonių siekiant surinkti duomenis apie jų fizinę, pažintinę ir psichinę sveikatą. Mokslininkai išsiaiškino, kad vyresni asmenys laimingesni, nes gali lengviau nepaisyti kasdienių dirgiklių.
Tačiau tenka pripažinti, kad šiuolaikiniai jauni žmonės susiduria su daugiau sunkumų darbo rinkoje, siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą, puoselėjant stabilius santykius, kuriant įvaizdį socialiniuose tinkluose ir kt. Daug pasirinkimų, blaškymosi, informacijos pertekliaus ir per mažai gebėjimų atsirinkti. Būtent todėl net sparčiai besikeičiančioje kasdienybėje lengviau brandžiam žmogui, kuris turi daugiau išminties, tvirtus įsitikinimus, aiškias pamatines vertybes.
Emocinis Intelektas ir Išmintis
Knygos „Mokymasis mylėti vidutinį amžių: 12 priežasčių, kodėl su amžiumi gyvenimas gerėja“ autorius Chipas Conley teigia, kad gyvenimas nuo 50-ies yra kokybiškesnis dėl padidėjusio emocinio intelekto. Pasak rašytojo, gebėjimas suprasti ir kontroliuoti savo emocijas, būti jautriam kitų jausmams stiprina santykius ir empatiją, o tai padeda gyventi laimingiau.
Psichologai antrina, kad senstant socialiniai ryšiai tampa dar svarbesni gerai savijautai, nes skatina fizinį aktyvumą, proto aštrumą. Su amžiumi žmonės ima jausti daugiau užuojautos kitiems, gilėja empatija. Sumažėjęs emocinis reaktyvumas išmoko nesureikšminti smulkmenų, todėl kiekviena aštresnė diskusija netampa priežastimi nutraukti santykių. Brandžių asmenybių ego būna sumažėjęs, mažiau išreikštas, todėl nustojama viską priimti asmeniškai, kasdienybė tampa taikesnė, ramesnė.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius skirtumus tarp jaunų ir brandžių žmonių emocinio intelekto aspektų:
| Aspektas | Jauni žmonės | Brandūs žmonės |
|---|---|---|
| Pasitikėjimas savimi | Mažesnis, priklausomas nuo aplinkinių nuomonės | Aukštesnis, stabilesnis |
| Emocijų valdymas | Sunkiau valdyti emocijas, didesnis reaktyvumas | Lengviau valdyti emocijas, mažesnis reaktyvumas |
| Empatija | Didelė, bet gali būti ribota patirties | Gilesnė, paremta patirtimi ir supratimu |
| Socialiniai ryšiai | Platus ratas, bet gali būti paviršutiniški | Siauresnis ratas, bet tvirtesni ryšiai |
Kaip Ugdyti Išmintį Jauname Amžiuje?
Nors patirtis ir amžius yra svarbūs, yra būdų, kaip jaunas žmogus gali ugdyti išmintį:
- Meditacija: Meditacija nėra koncentracija ir nekontroliuokite savo minčių. Tiesiog apkabinkite kiekvieną ateinančią mintį. Pamatysite, jos tiesiog išnyks. Mintys bijo jūsų, tačiau, jei jas apkabinate, kviečiate jas - jos visos išnyks.
- Pranajamos: Su pranajamomis išnyksta ir neigiamos mintys.
- Fiziniai pratimai: Fiziniai pratimai labai gerai veikia kūną ir protą. Tai pagerina kraujotaką, ir neigiamos mintys pasitraukia.
- Satsangas: Satsangas, gera kompanija, lengvas maistas - visa tai teigiamai veikia mūsų mintis. Jei atlikus visa tai, vis tiek kyla neigiamos mintys, tiesiog būkite šių minčių liudininkais.
Taip pat svarbu: Praktikuokite dėkingumą. Kas vakarą skirkite kelias minutes peržvelgti dieną ir padėkoti už tai, kas nutiko gero (švietė saulė, laiku nuvykau į sutartą vietą, skaniai valgiau, vyras ar vaikai nustebino, paskambino draugė ir t. t.).
KAIP RASTI TIKRĄJĮ AŠ? - Priėmimo ir dėkingumo meditacija lietuviškai
