Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ugdyti paklusnumą ir kokią įtaką tai daro vaiko regėjimui, psichikai ir emocinei būklei. Taip pat pateiksime patarimus tėvams, kaip ugdyti sąmoningumą ir pasitikėjimą vaikais.
Regėjimas ir emocinė vaiko būklė
Regėjimas tiesiogiai priklauso nuo psichologinio fono ir emocinės vaiko būklės. Sutrikusį vaiko regėjimą galima pagerinti ne uždedant akinius, o kuriant su juo darnius santykius ir atliepiant vaiko emocinius poreikius. Vienas žymiausių oftalmologų Viljamas Beitsas sako: „Uždėjus akinius vaikui, angelai pravirksta.“ Jeigu vaikas iki dvylikos metų nenešios akinių (nekalbant apie patologijas), įmanoma, kad regėjimas grįš iki tobulos būklės.
Beitso teigimu, regėjimo funkcija sutrinka tik dėl vienos priežasties - įtampos ir streso, kurie patiriami vaikui vystantis artimiausioje aplinkoje, dažniausiai - šeimoje. Pasak jo, nėra jokios kitos priežasties. Tačiau pašalinus psichinę įtampą, vaiko regėjimas pradeda gerėti. Kartais prireikia vienos ar dviejų savaičių, kartais - mėnesio, kartais - pusės metų. Tačiau, Beitso teigimu, per metus beveik visi geba susigrąžinti gerą regėjimą.
O kas vaikams dažniausiai sukelia įtampą? Tai ne visada iš karto akivaizdu. Atrodo, juk tėvai vaiką myli, daro viską, ką gali, tam, kad jis būtų laimingas, jam nieko netrūktų. Tačiau kartais įtampa neišvengiama ir gali kilti, pavyzdžiui, šeimoje atsiradus kitam vaikui, nutraukus maitinimą krūtimi, pradėjus lankyti darželį…
Mokyklose labai dažnai sutrinka regėjimas, tačiau neverta išsigąsti ir uždėti vaikui akinių. Iš pradžių pabandykite vaiką pasodinti į pirmą suolą. Jeigu vaikams diagnozuojama trumparegystė, iškart rekomenduoju nebespausti jų geriau mokytis, nuimti šitą krūvį nuo jų pečių. Jeigu vaikas jau nešioja akinius, regėjimo atstatymas užtrunka ilgiau. Jo akys, dėvint akinius, pripranta kitaip žiūrėti.
Svarbu: uždėjus akinius vaikui, angelai pravirksta. Jeigu vaikas iki dvylikos metų nenešios akinių (nekalbant apie patologijas), įmanoma, kad regėjimas grįš iki tobulos būklės.
Ekranų įtaka vaikų vystymuisi
Ekranų autizmas - nauja plintanti tendencija. Yra mamų, kurios savo vienerių ar dvejų-trejų metų vaikams leidžia žiūrėti į telefonus neribotai. Ir pačios vėliau pastebi, kad vaikų vystymasis sustoja: jie nebeatsiliepia į savo vardą, mažiau domisi aplinka. Sąmoningi tėvai tikrai neleistų vaikams žiūrėti į jokius ekranus bent iki dvylikos metų. Animaciniai filmukai, filmai, be abejo, nėra draudžiami, svarbu ką vaikas žiūri ir kiek laiko.
Ši rekomendacija - ne tik sveikam regėjimui, bet ir vaiko psichikai, emociniam pagrindui, kuris skleisis paauglystėje ir taps svarbus suaugusiojo gyvenimui. Dabartiniai tėvai mobiliaisiais telefonais pradėjo naudotis būdami dešimties - vienuolikos metų amžiaus ir sunkiau suvokia, kad ekranai kenkia ne tik kūdikio regėjimui, bet ir visam jo vystymuisi. Visiškai natūralūs ir anksčiau daugumai suprantami dalykai: kuo daugiau būti lauke, žaisti su vaiku, miegoti kartu ir pan., dabartinei tėvų kartai, deja, jau nebėra tokie akivaizdūs.
Kokybiškas miegas
Itin svarbu - kokybiškas vaiko miegas. Vaikai žadinami tada, kai tėvams reikia eiti į darbą, o vaikams - į darželį ar mokyklą, o miegoti eina nežinia kada, dažniausiai - pernelyg vėlai. Tačiau net ir atsigulus laiku, jautresnių vaikų psichikos atsistatymo procesai trunka ilgiau, todėl jiems reikia daugiau miego.
Kai vaikai pabunda patys, gerai išsimiegoję, jų psichika būna pailsėjusi, todėl išorės, aplinkos poveikis jai - ne toks stiprus. Jeigu jautresnis vaikas atsibunda per anksti prikeltas į darželį ar mokyklą, jis tampa dirglus ir jautriau reaguoja į aplinką. Tai taip pat kenkia jo regėjimui.
Dar vienas svarbus aspektas - vaikai turėtų miegoti visiškoje tamsoje. Jeigu nakčiai kambaryje paliekama šviesa, optinis akies nervas nepailsi, todėl kokybiškai nepailsi ir centrinė nervų sistema.
Tėvų vaidmuo
Taip, ankstyvame amžiuje vaiko vystymosi kokybė labai priklauso nuo tėvų. Seminarus vedu būtent tėvams, kurių vaikų regėjimas sutriko. Vaikai problemų neturi, problemų turi tik tėvai, kurios vienu ar kitu pavidalu atsispindi vaiko akių sveikatoje. Nėra idealių tėvų ir nebus, nereikia savęs plakti, kad mes, tėvai, kažko nemokame ar nežinome. Užtenka noro mokytis, išmokti kantriai spręsti kylančius iššūkius keičiant savo mąstymo ir elgesio šablonus, ieškoti pagalbos, alternatyvų.
Svarbu: Vaikai problemų neturi, problemų turi tik tėvai, kurios vienu ar kitu pavidalu atsispindi vaiko akių sveikatoje.
Pastebėjau, kad gana dažnai mamos gyvena aukos būsenoje - jos visą laiką nelaimingos, joms vis kas nors negerai. Vaikai, o ypač berniukai nori mamą gelbėti, paversti ją laiminga ir labai jaudinasi, kai nepavyksta. Tai - dar viena svarbi vaikų psichinės įtampos priežastis - jie negali, nėra pajėgūs sugerti suaugusiųjų emocijų. Todėl tėvai neturėtų nevaldomai lieti savo emocijų vaikams. Suaugusiųjų pareiga priimti, sugerti vaikų emocijas ir paversti jas į meilės kalbą, o ne atvirkščiai.
Būna, bendraujant su tėvais, sunerimusiais dėl vaiko regėjimo, atrodo, kad viskas jo gyvenime puiku: daug laiko leidžia lauke, žaidžia, jaučiasi puikiai, kol paaiškėja, kad mama serga depresija, važiuoja į ligonines ir daug apie tai kalba su vaiku. Istorijų - daugybė. Tačiau, jeigu nekeičiame savo mąstymo ir elgsenos šeimoje, niekas ir neįvyksta, vaiko regėjimas nepagerėja.
Viena mama, išgirdusi savo dviejų metų dukrytei diagnozuotą žvairumą visam gyvenimui, visiškai susitelkė į ją ir per porą mėnesių padėjo pagerinti regėjimą - žvairumo nebeliko. Dabar mergaitė jau paauglė - jos akys žvelgia tiesiai ir gražiai. Ką, išgirdusi diagnozę, darė jos mama? Paprašiusi mėnesio atostogų, išvažiavo su dukra prie jūros. Kasdien darė specialius akių pratimus - žiūrėdavo į tolį, skaičiuodavo laivus, paukščius danguje, žiūrėjo į debesis, masažuodavo dukrą, daug būdavo gamtoje…
Vėliau mama pastebėjo, kad dukra žvairuoja tik tada, kai viskas vyksta ne taip, kaip ji nori. Siekdama suteikti dukrai galimybę tobulumo reikalauti ne iš kitų, o iš savęs, mama ją užrašė į meninės gimnastikos būrelį.
Tačiau kartais tėvai sako, kad viską išbandė, bet niekas nepadėjo. Tada prašau jų surašyti punktais viską, ką darė, siekdami pagerinti vaiko regėjimą, ir ką tame procese suprato apie save. Dažniausiai tada paaiškėja, kad iš tikrųjų nieko nebuvo padaryta. Negalime tikėtis rezultato, jeigu nieko nekeičiame. Regėjimo gerinimas - savęs ir savo vaikų pažinimo kelias.
Natūralu, kad tėvai, išgirdę diagnozę, labai išsigąsta dėl gydytojo susiprūpinimo: „Ką jūs darote? Jūsų vaikas nemato, uždėkite jam akinius!“ Žinoma, būna visokių atvejų ir skirtingų jų sprendimo būdų. Mano mokytojas Meir Schneider, kuris gimė aklas, sakė, kad vaikai velkasi megztinius tada, kai mamoms šalta. Kai tėvai bijo, kad jų vaikai ko nors nepamatys, nepažiūrės - jie liepia nešioti akinius ar vengti kokių nors veiklų. Mūsų baimės stipriai apriboja vaiką ir sukuria jam aibę kompleksų, baimių. Su atsipalaidavusiais tėvais vaikai jaučiasi visai kitaip. Daugybė dalykų vaikams perduodami ne verbaliai, o kitais, subtilesniais būdais.
Kalbant apie gydytojus, žinoma, svarbu su jais pasitarti, tačiau nereikia išsigąsti jų žodžių, nereikia veikti iš baimės. Rekomenduoju sužinoti apie savo vaikų situaciją viską, kas įmanoma, dar daugiau ir plačiau nei gydytojai ir tik tada priimti sprendimus, kurie bus taikomi vaikui. Išgirdę diagnozę, neskubėkite nei dėti akinių, nei atlikti daugybės vaiką gąsdinančių procedūrų, nei intervencijų.
Akių sveikatos patarimai dirbant su kompiuteriu.
Patarimai tėvams
Štai keletas patarimų tėvams, kaip padėti vaikams būti paklusniems ir pagerinti jų emocinę būklę:
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Kurkite darnius santykius su vaiku.
- Atliepkite vaiko emocinius poreikius.
- Apribokite laiką, kurį vaikas praleidžia prie ekranų.
- Užtikrinkite kokybišką vaiko miegą.
- Būkite atsipalaidavę ir pasitikintys savimi.
- Nekeiskite savo mąstymo ir elgsenos šeimoje.
- Suteikite vaikui galimybę tobulumo reikalauti ne iš kitų, o iš savęs.
Sąmoninga visuomenė
Sąmoningos visuomenės samprata pagrįsta geraširdiškumo kūrimu, savimonės, gerųjų savybių skatinimu žmonėse. Meilė, atsakingumas, draugystė ir pagalba vienas kitam yra esminės sąlygos sąmoningumu grįstos visuomenės kūrimui. Todėl palaipsniui turėtume pereiti nuo bausmių už pažeidimus, iki rekomendacijų, lavinimo, bendravimo.
Pasitikėjimas, labai daug reiškia žmogui psichologiškai. Juk ir vaikai, kuriais jų tėvai pasitiki, auklėjami pasitikėjimo principais, gana anksti išmoksta patys save prižiūrėti. O tie, kurie vis baudžiami, mokosi kaip bausmės išvengti. Bet ne kaip mokintis savarankiškumo. Baudžiamojo ir baudžiančiojo rolė vėl.
Meilė, kaip ir dėkingumas, atjauta, yra aukštos vibracijos energija. Žmogus būdamas šiose būsenoje visų pirma jausis laimingas. Taigi sumažėja šansas, kad bus įlinkęs į alkoholį, azartinius lošimus. Save žalotis taip pat daug kam bus atgrasu. Meilės bangoje yra daug įdomesnių, džiugesį teikiančių užsiėmimų. Aukšta vibracija savaime transformuoja negatyviasias. Draudimai padėti gali tik pradžioje (nelaužyk medžio, neužvožk žmogui), bet kai esi aukštoje vibracijoje, nebelieka prasmės drausti. Nes nebėra kas nori nusikalsti. Klaidas žinoma darome visi.
Svarbu kad kiekvienas visuomenės dalyvis savarankiškai gebėtų atskirti aukštas vibracijas nuo žemų - tiesą nuo melo, darną nuo destrukcijos ir t.t. Intuiciją turime kiekvienas, ją vystyti ir ugdyti galime nuo mažens. Tuo pačiu ir suaugęs puikiai gali ja pasinaudoti.
Kelio ženklai ir pasitikėjimas
Net tokie kasdieniai dalykai kaip kelio ženklai, eismo taisyklės turi ženklią įtaką visuomenės nuomonei kaip jai elgtis. Pavyzdžiui vietoje “70. Toks greitis ribojamas vyriausybės, jeigu kas jį viršys - bus baudžiamas”, geriausia pakeisti kitu - “60 - šioje kelio atkarpoje greitis REKOMENDUOJAMAS iki 60. Bet jeigu ir trupučiuką viršysite, tarkime 20kmh, nieko tokio, svarbu savo pasirinkimu nesukelti pavojaus kitiems. Mes pasitikime jumis”.
Pasitikėjimas, labai daug reiškia žmogui psichologiškai. Juk ir vaikai, kuriais tėvai pasitiki, auklėjami pasitikėjimo principais, gana anksti išmoksta patys save prižiūrėti. O tie, kurie vis baudžiami, mokosi kaip bausmės išvengti. Bet ne kaip mokintis savarankiškumo.
Pėdsekių įstatymas
Pėdsekio įstatymas man:
- Pradėti dieną nuo maldos ir Biblijos skaitymo.
- Sąžiningai atlikti tai, kas man priklauso.
- Rūpintis savo kūnu.
- Išlaikyti žvilgsnį (Nemeluoti, neveidmainiauti, išpildyti tai, kas pažadėta).
- Būti mandagiu ir paklusniu.
- Pagarbiai elgtis maldos namuose.
- Gyventi su giesme širdyje.
Aukščiausias kiekvieno adventisto jaunio tikslas yra atlikti Dievo darbą. Vaikai gali būti mažaisiais misionieriais tiek namuose, tiek bažnyčioje. Dievas trokšta, kad jie būtų mokomi to, jog jiems duotas gyvenimas ne tik žaidimui, bet ir naudingam tarnavimui.
tags: #kaip #buti #paklusniai