AB "Elnias" Bankrotas ir Turto Pardavimas: Istorija ir Likvidavimas

Šiame straipsnyje aptariama vienos seniausių ir didžiausių Lietuvos odos ir avalynės įmonių, AB "Elnias", istorija, privatizavimas, bankrotas ir likvidavimo procesas. Įmonės ištakos siekia 1879 metus, kai Šiauliuose odos pramonininkas Chaimas Frenkelis įsteigė odos dirbtuvę.

Šiauliai - miestas, kuriame įsikūrė AB "Elnias".

Privatizacija ir Pirmieji Pokyčiai

Odos ir avalynės susivienijimo „Elnias“ privatizacija įvyko 1990 m. Tais pačiais metais „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo Mažeikių filialas tapo savarankišku fabriku. 1990 m. odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ pagamino beveik tris milijonus porų avalynės.

1991 m. „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo 26-ajame ceche pradėjo veikti iš Vokietijos gautas įrengimų vaikiškai avalynei gaminti kompleksas, kurį sudarė trylika „Šion“ firmos mašinų bei pusautomačių, penkios džiovyklos, kita technika. Dar buvo sumontuota 20 „Pfaf“ markės mašinų, kuriomis siuvami batviršiai. Dalis gautų naujųjų įrengimų buvo panaudota kuriant moteriškos avalynės gamybos liniją. Tai leido vartotojoms pateikti gražių ilgaaulių batų, taip pat pusbačių ir laivelių.

1991 m. „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo įmonėse daug dėmesio buvo skiriama technikai ir technologijai, žaliavoms ir medžiagoms. Nors odą „Elnias“ odos ir avalynės susivienijimas gamino pats, tačiau kad ji būtų gera, buvo reikalingi geri chemikalai ir dažai. Taip labai buvo svarbi furnitūra, siūlai, tekstilės, padai ir kurpaliai.

Siekiant, kad avalynė atrodytų gražesnė, įvairesnė, elniečiai stengėsi panaudoti dirbtinę odą, tekstilę, boloninę medžiagą, bendradarbiavo su Vilniaus modelių namais, kurdami naują avalynės siluetą bei formą. Nuo 1991 m. lapkričio mėn. „Elnio“ gamybinio susivienijimo generaliniu direktoriumi buvo B. Gedvilas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 707 Ekonomikos ministerijos pramonės įmonės buvo perduotos Pramonės ir prekybos ministerijai. Viena iš jų buvo Valstybinė odos ir avalynės įmonė „Elnias“, kurio valstybinis kapitalas buvo 230,2 mln. rb, akcinis kapitalas - 113 mln.

Akcinė Bendrovė "Elnias" ir Dukterinės Įmonės

1994 m. akcinės bendrovės „Elnias“, kurios įstatinis kapitalas siekė 1,6 mln. Lt, grynasis pelnas dar sudarė apie 4 mln. Lt, 1995 m. sumažėjo iki 0,9 mln. Lt, bet skolos sudarė Valstybinei mokesčių inspekcijai - 2,6 mln., „Sodrai“ - 1,4 mln.

1996 m. kovo 29 d. įvykusiame AB „Elnias“ visuotiniame akcininkų susirinkime stambiausių akcininkų balsais įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 15,4 mln. Lt, nes kaip paaiškino tuometinis akcinės bendrovės „Elnias“ generalinis direktorius Petras Obrikis, būtina buvo grąžinti 3 mln. Lt paskolą kelioms kreditinėms institucijoms. Grąžinimo terminai buvo grėsmingai arti: balandį ir gegužę; dar pusės milijono reikia apyvartinėms lėšoms.

1996 m. akcinė bendrovė „Elnio“ suskilo į penkias dukterines įmones. Akcinė bendrovė „Elnias“, remdamasi Pasaulio banko konsultanto ir tikrosios ūkinės bendrijos „Investicija“ rekomendacijomis, įsteigė 5 dukterines įmones: „Elnio oda“, „Elnio batas“, „Elnio autotransportas“, „Elnio staliai“ ir „Elnio energomechanika“.

Šios „Elnio“ dukterinės įmonės nebuvo visiškai savarankiškos, savo turto neturėjo ir įrengimus, pastatus nuomojo iš pagrindinės (motininės) bendrovės, kuriai priklausė visos „Elnio bato“ ir „Elnio odos“ akcijos, o kitose dukterinėse įmonės ji valdė apie 70 proc. akcijų (likusios akcijos priklausė darbuotojams). Turto dukterinėms įmonėms „Elnias“ neperdavė.

Kelių fizinių asmenų grupei priklausė 40 proc. „Elnio“ akcijų. Pagrindinė įmonė vykdė turto apskaitą ir apsaugą, rūpinosi žaliavų tiekimu ir dalies produkcijos realizavimu, dukterinių įmonių veiklos koordinavimu, joje dirbo apie 70 žmonių, o visoje „Elnio“ bendrovėje, įskaitant ir dukterines įmones, jų buvo daugiau kaip 920 darbuotojų (iš jų 141 buvo vaiko priežiūros atostogose).

Nedidelė grupė asmenų valdė daugiau kaip 40 procentų paties „Elnio“ akcijų paketo. „Elnio“ centre dirbo 78 žmonės, iš kurių 45 darbininkai (energetikai ir sargai). Drauge su dukterinėmis įmonėmis, 1993 metų pradžioje sąraše buvo 854 darbuotojai, bet iš jų net 128 darbuotojos buvo atostogose vaikui iki 3 metų prižiūrėti. Didžiausioje UAB „Elnio batai“ buvo 410 darbininkų bei 49 vadovai ir specialistai. Tais metais AB „Elnias“ buvo viena iš didžiausių Šiaulių miesto įmonių.

Kaip nurodė tuometinis „Elnio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kačiuška, įvykdyta akcinės bendrovės „Elnias“ reforma turėjo daugiau teigiamų negu neigiamų dalykų. Įmonė buvo didelė, teritorija milžiniška, gamybos dvi, informacijos srautai gausūs, tad valdyti ir tvarkyti akcinės bendrovės „Elnias“ apskaitą buvo sudėtinga. Po reformos sumažėjo bendras valdymo darbuotojų skaičius, sugriežtėjo atsakomybė už odos ir avalynės gamybą, jų aptarnavimą.

„Elnio oda“ buvo suskirstyta į du padalinius - šlapių operacijų ir gatavos odos. Per metus buvo perdirbta daugiau kaip 3 tūkstančiai tonų odų žaliavos, per mėnesį vidutiniškai pagaminta apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų odos. Daugiausia savo produkcijos „Elnio oda“ pardavė UAB „Elnio batui“, likusi buvo realizuota Skandinavijos šalyse bei Rytuose. Odininkai sako, kad geriausias batas - parduotas batas. UAB „Elnio batas“ per metus pagamino apie 500 tūkstančių porų vyriškos ir moteriškos avalynės. Daugiausia avalynės buvo parduodama Anglijai, Italijai, šiek tiek Latvijai ir Estijai, Rusijai. Lietuvoje likdavo mažoji dalis.

Bankrotas ir Likvidavimas

1995-aisiais akcinė bendrovė „Elnias“ turėjo skolų valstybei per du milijonus litų, 2,5 lito nebuvo sumokėjęs mokesčių už tuos metus. Akcinė bendrovė nuo 1996 m. spalio 1 d. nebevykdė jokios gamybos.

Viena stambesnių „Elnio“ kreditorių - Vokietijos įmonė „Mabre Handels kontor GmbH“ 1996 m. lapkritį pardavė akcinei bendrovei „Elnias“ du rauginimo būgnus už 50 tūkstančių dolerių. Skola už būgnus bendrovei „Mabre“ turėjo būti grąžinta iki 1997 m. gruodžio 1 d. Sutartyje buvo numatyta: jeigu „Elnias“ per metus neatsiskaito, vėliau moka po 5 procentus delspinigių kiekvieną dieną. Ir įmonei, sutrikus atsiskaitymams, skola užaugo iki 7,3 milijono litų.

„Mabre Handels kontor GmbH“, matydama, jog akcinės bendrovės „Elnio“ skolos viršija įmonės turtą, 1998 m. inicijavo bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo „Mabre Handels kontor GmbH“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Elnias“ dėl bankroto bylos iškėlimo, 1998 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei „Elnias“ (įmonės kodas 4467558, adresas: Vilniaus g. 72, Šiaulių miestas). Šio teismo teisėjos nutartyje nurodyta, kad 1998 m. liepos 7 d. iš pateiktų 1996 m. lapkričio 1 d. ir 1996 m. lapkričio 12 d. sutarčių Nr. E12-19 ir E12-19/1 bei atsakovo įsiskolinimo matyti, kad akcinė bendrovė „Elnias“ ieškovui liko už įrengimus skolinga ir negali užmokėti už gautas prekes 7 320 000 Lt. Tai ir buvo pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 3 p.).

Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1998 m. spalio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas sąrašas pareigybių darbuotojų su kuriais gali būti nutraukta darbo sutartis DSĮ 29 str. 1 d. 1 p. pagrindu, pateiktą prie 1998 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teismo teisėja 1999 m. vasario 18 d. išnagrinėjo 1998 m. spalio 20 d. AB „Elnias“ kreditorių susirinkime svarstytą kreditorinių reikalavimų priėmimo klausimą, suregistruotus kreditorinius reikalavimus, kurie pateikti tvirtinti teismui. Šiaulių apygardos teismas 1998 m. vasario 18 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1999 m. birželio 3 d. Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1999 m. birželio 25 d. Šiaulių apygardos teismas 1999 m. liepos 1 d.

Šiaulių apygardos teismas, 1999 m. gruodžio 2 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 27-57/1999 bankroto procedūroje dėl AB „Elnias“ administratoriaus pakeitimo, dėl AB „Elnias“ likvidavimo, dėl likvidacinės komisijos sudarymo, nurodė, kad AB „Elnias“ įstatinis kapitalas yra 17 039 400 Lt, kurį sudaro 17 039 400 Lt paprastų akcijų. Įmonė nuo 1996 m. AB „Elnias“ bankroto eigoje egzistavo ir pajamas gavo iš gamybinių pastatų ir įrengimų nuomos. Per 1998 metus gauta 1 322 511 Lt nuomos mokesčių, o 1998 metų veiklos sąnaudos sudarė 3 645 468 Lt, t. y. sąnaudos viršija pajamas. Įmonė neišsilaiko. Balanse apskaitytas 1998 metams nuostolis sudaro 1 007 171 Lt. Įmonėje dirbo 61 asmuo. Įteikti įspėjimai dėl jų atleidimo iš darbo. 1998 m. bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių, todėl paskolinės sutartys buvo nutrauktos.

Esant tokiai situacijai, Šiaulių apygardos teismas 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu nusprendė AB „Elnias“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Buvo sudaryta likvidacinė komisija, pakeistas AB „Elnias“ administratorius. To paties teismo teisėjos 2000 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtinta likvidacinė komisija iš vienuolikos asmenų, pirmininkas UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo J.

Šiaulių apygardos teismo teisėjos 2001 m. vasario 2 d. nutartimi buvo panaikintas areštas likviduojamos dėl bankroto AB „Elnias“ nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus g. administraciniam gamybiniam pastatui; sandėliavimo sandėliui, sandėliui 32F 1 g; sandėliui 33F 1 g; sandėliui 34F 1 g; valgyklai 35M 1 g, kontrolės punktui 36H 1 p; sandėliui 38F 1b; garažui 39G 1b; sandėliui 40F 1b; lentpjūvei 41P 1 m sandėliui 42F 1 m; garažui 43G 1p.

Šiaulių apygardos teismo teisėja, 2003 m. spalio 8 d. išnagrinėjusi civilinėje byloje Nr. 2-122-7/03 likviduojamos dėl bankroto AB „Elnias“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą dėl įmonės išregistravimo, nustatė, jog įmonė bankroto procedūras pilnai užbaigė, todėl yra pagrindas įmonę išregistruoti iš rejestro. To paties teismo teisėjos 2003 m. spalio 8 d. nutartimi pripažinta, jog likviduojama dėl bankroto AB „Elnias“ savo veiklą pabaigė.

Taip savo veiklą baigė viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje odos ir avalynės įmonių, kurios ištakos siekia 1879 metus, kai odos pramonininkas Chaimas Frenkelis Šiauliuose įsteigė odos dirbtuvę. Ji išaugo į vieną stambiausių šios šakos įmonių Šiauliuose ir ilgą laiką užėmė dominuojančią padėtį Lietuvos odų pramonėje. Ši didžiausia miesto įmonė ir viena iš stambiausių Lietuvos lengvosios pramonės įmonių buvo įsikūrusi Vilniaus gatvėje, tarp Talkšos ežero ir Prūdelio.

Būtina pastebėti, kad „Elnio“ kombinatas dar 1960 m. išleido 73,8 proc. visos lengvosios ir 26,7 proc. visos miesto pramonės bendrosios produkcijos. Tais pačiais metais „Elnio“ kombinate dirbo 62,2 proc. viso Šiaulių miesto lengvosios pramonės ir 24 proc. visos miesto pramonės darbininkų skaičiaus.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ (nuo 1992 m. Tenka apgailestauti, kad atsakingi asmenys nesiėmė visų finansinių ir organizacinių priemonių, kad būtų išvengta vienos seniausių įmonių Šiauliuose akcinės bendrovės „Elnias“ bankroto ir likvidacijos.

Buvusios akcinės bendrovės „Elnias“ emblema.

Kiti Turto Pardavimo Pavyzdžiai ir "Valeksa" Veikla

Nagrinėjant turto pardavimą bankroto atvejais, galima paminėti ir kitus pavyzdžius, kuriuose dalyvavo įmonė "Valeksa".

Pavyzdžiui, Klaipėdoje, butus naujai pastatytame daugiabutyje įsigijusių klaipėdiečių pečius užgulė krūva rūpesčių - bankrutavusio statytojo nebaigtus darbus žmonėms teks atlikti savomis lėšomis. Pačiame bute didelių problemų neaptikome, bet pastato išorė jau kelia klausimų. Sienų tinkas įtrūkinėjo, nuo kai kurių balkonų lupasi dažai, o liūčių metu rūsyje iki kulniukų telkšo vanduo.

Iš viso priskaičiuota 12 810 eurų suma. Kiekvieno buto savininkui tektų mokėti po 10,9 euro už kvadratinį metrą. Butui išeina apie 500-600 eurų. Tačiau kodėl mes turime mokėti už šiuos darbus, jei yra neparduoto statytojo turto? Name dar yra keli neparduoti butai, priklausę įmonei "Termionas". Tegul bankroto administratorius parduoda bent vieną butą ir padengia būtinas išlaidas.

Minėtos bendrovės bankroto procedūrą vykdo pagarsėjusi Vilniaus įmonė "Valeksa". Įmonei priklauso penki butai. Pastato baigtumas - 72 proc. Todėl butų pardavimo atveju gautos lėšos būtų panaudojamos tik kreditorių reikalavimų tenkinimui. Toks įstatymas. Tikiuosi, gyventojai tai suvokia. Jiems yra kelias, jie gali kreiptis į teismą ir taip pat stoti į kreditorių sąrašą.

Kitas pavyzdys - „Vievio paukštyno“ bankroto administratorius bendrovės „Valeksa“ direktorius Stasys Poškus 15min sakė, kad turtas parduodamas kaip bendras kompleksas. Į parduodamų objektų sąrašą įeina tiek nekilnojamasis turtas, tiek paukštyne naudota įvairi įranga. „Parduodama viskas kartu, bendras kompleksas. Šiuo metu didžiąją patalpų nuomoja „Vičiūnų“ grupės įmonės.

Turto pardavimo sąlygose rašoma, kad varžytynių laimėtojui turtas bus atlaisvintas iki 2017 metų liepos pabaigos. Bankrotą prižiūrinčios bendrovės direktoriaus teigimu, „Vievio paukštynas“ kreditoriams, bendrovėms „KG Group“, „Imlitex“, „Linas Agro“, „Litagros grūdai“ir „Malsena plius“, skolingas 16 mln.

Dar vienas atvejis - Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tanagra“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Administratore paskirta UAB „Valeksa“.

UAB "Valeksa" Veiklos Apžvalga

UAB "Valeksa" yra įmonė, teikianti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Įmonės specializacija - pardavimai telefonu. Tai mūsų išskirtinumas. Esame pardavimo specialistai ir puoselėjame pardavimo kultūrą įmonėje, nepriimame įeinančių skambučių. Žvelgiame užsakovo akimis: netaikome jokio minučių apmokestinimo, mokate tik už pasiektus rezultatus.

Juridinis administratorius: Uždaroji akcinė bendrovė "VALEKSA", adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. A. Jakšto g. 5.

Asmuo, kuriam pavesta administruoti įmonę: Darius Daubaras, adresas Kuosų g. 20-124, Klaipėda.

Susijęs vaizdo įrašas:

UAB "Valeksa" logotipas.

tags: #valeksa #parduodamas #turtas