Medžiai - neįkainojama gamtos dovana žmogui. Tačiau, ar visada tinkamai įvertiname jų svarbą? Pasitaiko atvejų, kai dėl neatsargumo ar nežinojimo padaroma žala gamtai, o medžiai nukenčia. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Lietuvoje vertinama medžio vertė, kokie kriterijai lemia miško kainą ir ką daryti, jei medis buvo sužalotas.
Žala gamtai: kai technika niokoja medžius
Javapjūtė baigėsi, tačiau per patį darbymetį pasitaiko atvejų, kai kaimo keliais laviruodama milžiniška žemės ūkio technika pakelėse išlaužo brandžius medžius ar apdrasko juos privačiuose sklypuose.
Anykščių rajone gyvenantis Ignas pasakojo: „Radau ties posūkiu išlaužtas tris pušis, kurias sodinau prieš penkerius metus, ir ant šono gulinčią kone trijų metrų aukščio eglę. Skaudu. Matyt, varomas atbuline eiga koks nors traktorius išlaužė medžius“.
Utenos rajone gyvenanti moteris vylėsi, kad ūkininkas, kuris „nuskynė“ jos pakelėje apsodintas egles, atlėgus darbymečiui jas atsodins. Ji pasakojo: „Pakelę esu apsodinusi eglėmis. Užspaudė širdį, kai radau vieną jų nulaužtą, o dar tris apdraskytais kamienais. Javapjūtė buvo ką tik prasidėjusi, ir jas „nuskynė“ vieškeliu dardėjusi sunkiasvorė žemės ūkio technika."
Avarija sužalojo medį? Tai - eismo įvykis
Pasak draudimo bendrovės Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, eismo įvykiai nutinka ne tik kelyje, bet ir viešose arba privačiose teritorijose.
Jei transporto priemonė atsitrenkė į medį, tai traktuojama kaip eismo įvykis. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad eismo įvykiu laikoma ir tai, kai apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas jo vietoje buvęs turtas.
Jei automobilis draustas kasko draudimu, atlyginami nuostoliai ir tada, kai jis atsitrenkė į medį. Trečiųjų asmenų žala atlyginama pagal privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą: patirti nuostoliai padengiami turto savininkui, kuriam priklauso medis ar kitas želdinys.
Tokiu atveju medį užkliudęs vairuotojas turėtų kviesti policijos pareigūnus ir registruoti eismo įvykį, o nukentėjusieji vėliau turi kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, miško, kuriame per eismo įvykį padaryta žala augalijai, savininku gali būti valstybė, savivaldybė ar privatūs ir juridiniai asmenys.
Žalos atlyginimas: kas ir kiek moka?
Vis dėlto teismuose netrūksta bylų, kuriose nagrinėjami atvejai, kai per avariją, nulaužus vieną ar kelis medžius, avarijos kaltininkams buvo priskaičiuojama gamtai padaryta žala, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.
Draudimo bendrovių Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sakė: „Tokiais atvejais žala skaičiuojama vertinant, kiek kainuoja atitaisyti eismo įvykio sukeltus padarinius“.
Jis priminė, kad yra atlyginama ir žala, kuri per eismo įvykius padaroma valstybės turtui. Tačiau paprastai valstybės institucijos nesikreipia dėl žalos atlyginimo, kai nulaužiamas medis. To jos imasi, kai padaroma didesnė žala gamtai, pavyzdžiui, išsilieja vilkiko vežami degalai ar cheminės medžiagos.
Pasak eksperto, vidutinė žala, kai automobilis atsitrenkia į medį, siekia apie 1,7 tūkst. eurų, o didžiausia kada nors išmokėta siekė net 16,7 tūkst. eurų. Deja, tokia žala buvo padengta vertinant kliento automobiliui padarytą žalą, tačiau ne gamtai.
Medžio vertė: kaip ją nustatyti?
Pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjo Vidmanto Bezaro, visa bėda, kad žmonės labai dažnai gamtoje ieško materialinės naudos sau, o medžius laiko „niekieno turtu“, su kuriuo gali daryti ką panorėję.
Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų poskyrio vadovės Giedrės Čeponytės teigimu, apskaičiuojant miesto medžių vertę naudojamasi Aplinkos ministerijos sukurta metodika. Svarbiausias kriterijus - gamtai padaryta žala skaičiuojama vertinant išpjautų medžių rūšis ir matuojant kelmų skersmenį.
Radę per avarijas sužalotus medžius juos tvarkome, jei to nebeįmanoma padaryti - šaliname. Tokiais atvejais, kai įvykis būna užfiksuotas, apskaičiuojame žalą ir duomenis perduodame policijai. Ją kompensuoti turi avarijos kaltininkas.
Jei žmogus nuniokoja medžius, baudžiama pagal viešosios tvarkos pažeidimą - svetimo turto suniokojimą. Visa bėda, kad kaltininkai labai retai surandami.
Apmaudu, kad medžio vertė, kai tenka kompensuoti gamtai padarytą žalą, Lietuvoje kol kas matuojama tik kamieno skersmens centimetrais. Tačiau medžiai turi neįkainojamą aplinkosaugos vertę, jie yra ekologinės sistemos dalis. Niekas, vertindamas žalą, juk neskaičiuoja, kiek medžiai pagamino deguonies ar sulaikė dulkių.
Galų gale yra istoriniai sentimentai, pavyzdžiui, senelių pasodintos medžių alėjos pakelėse. O anūkai mato, kad ne tik per avarijas tie augalai sužalojami, bet ir kelininkai be jokio leidimo juos iškerta.
Miško vertė: kas lemia kainą?
Privatūs miškai gali būti laisvai perkami ir parduodami. Galutinė kaina nustatoma susitariant sandorio dalyviams. Sutartinę kainą lemia daug veiksnių: medienos sortimentų kainos, medienos ruošos išlaidos, paskolų procentai, ribojimai teisės aktuose, sandorio dalyvių ekonominis išprusimas, sąžiningumas ir pan.
Miško vertė priklauso nuo keleto pagrindinių veiksnių:
- Medžių rūšis ir amžius. Vertingiausia mediena laikoma pušų, eglių, ąžuolų ar uosių, ypač jei jie pasiekę brandos amžių. Jauni medynai paprastai vertinami mažiau, nes jų ekonominė vertė atsiskleidžia tik po daugelio metų.
- Miško sklypo plotas ir forma. Didesni, vientisi sklypai yra patrauklesni pirkėjams, nes lengviau vykdyti kirtimus, tvarkyti mišką ir mažiau išlaidų logistikai. Maži arba išbarstyti sklypai, priešingai, gali būti vertinami šiek tiek mažiau.
- Dirvožemio derlingumas ir našumas. Miškas, augantis derlingame dirvožemyje, greičiau auga, todėl jo mediena yra kokybiškesnė ir vertingesnė rinkoje. Miškai, esantys nederlingose ar drėgnose vietovėse, turi mažesnę rinkos vertę.
- Teisiniai apribojimai ir miško grupė. Draustiniai, saugomos teritorijos, Natura 2000 plotai turi reikšmingų apribojimų, kurie mažina ekonominę naudą ir tuo pačiu - rinkos kainą.
- Susisiekimas ir logistika. Miškai, turintys gerą privažiavimą, yra daug patrauklesni pirkėjams, todėl jų rinkos vertė automatiškai didesnė. Sudėtingas privažiavimas ir atokumas mažina kainą dėl didesnių medienos išvežimo kaštų.
Tinkamiausia privačių miškų vertinimui būtų medienos nenukirsto miško rinkos kaina. Tačiau jokios šių kainų statistikos Lietuvoje nėra.
Miško savininkui naudingiausia yra parduoti medieną ar mišką, kai medienos kaina yra didžiausia. Jos sumažėjimo periodais galima ir palaukti.
Kitas svarbus miškų ekonominio vertinimo veiksnys yra medienos ruošos išlaidos. Jų rinkos kaina formuojasi rangovams ruošiant medieną valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
Medienos ar miško pardavimo pajamas įtakoja ir mokesčiai. Gyventojams taikomas 15 proc.
Kaip vyksta pats miško vertinimo procesas?
Profesionalus miško vertinimas paprastai susideda iš kelių etapų:
- Dokumentų analizė. Pirmiausia išanalizuojami dokumentai - miškotvarkos projektas, kadastriniai duomenys, žemės sklypo ribų planai. Tai leidžia vertintojui susidaryti bendrą vaizdą apie miško būklę, ribas ir galimus apribojimus.
- Sklypo apžiūra vietoje. Vertintojas atlieka detalią sklypo apžiūrą ir matavimus, nustato vyraujančias medžių rūšis, jų tankumą, kokybę, amžių, o taip pat ir infrastruktūrą - privažiavimo kelių būklę.
- Medienos tūrio nustatymas. Pagal matavimus apskaičiuojamas miške esančios medienos tūris. Tai vienas svarbiausių rodiklių, tiesiogiai veikiantis miško kainą.
- Rinkos analizė ir galutinio vertinimo ataskaita. Remiantis surinktais duomenimis atliekamas rinkos vertės nustatymas, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias rinkos kainas bei parduotų panašių miškų palyginamąsias kainas.
Vertinimo pabaigoje gausite išsamią miško vertinimo ataskaitą, kuri leis aiškiai suprasti, kokia yra tikroji jūsų turimo miško rinkos vertė.
Kodėl svarbu tiksliai žinoti savo miško vertę?
Žinodami tikslią miško vertę galėsite realistiškai įvertinti potencialius pasiūlymus iš supirkėjų, o taip pat išvengsite situacijų, kai miškas parduodamas per pigiai ar nepagrįstai ilgai laukiamas nerealiai aukštos kainos pasiūlymas.
1 lentelė. Medžių rūšies įvertinimas
| Medžių rūšis | Įvertinimas |
|---|---|
| Pušis | Aukštas |
| Eglė | Aukštas |
| Beržas | Vidutinis |
| Ąžuolas | Labai aukštas |
Tarptautiniame apskaitos standarte IAS-41 (Žemės ūkis) nurodoma, kad biologinis turtas turėtų būti vertinamas teisinga verte (fair value). Jei egzistuoja biologinio turto aktyvi rinka, tai šios rinkos turto kaina parodo jos teisingą (tikrąją) vertę.
Lietuvoje miško pirkimo bei pardavimo sandorių kainos fiksuojamos Valstybės registro įmonėje. Tačiau perkant bei parduodant mišką deklaruojamos kainos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti sumažintos.
Vidutinė miško kaina 2005-2010 m. buvo 3,6-8,3 tūkst. Lt/ha.
Tad, diskontuotų grynųjų pinigų srautų skaičiavimas yra bene vienintelis būdas bandyti nustatyti teisingą miško vertę.
Svarbu konsultuoti privačių miškų savininkus taip, kad jie parduodami medieną kirtimui, žinotų kertamą tūrį, jo sortimentinę struktūrą, apvalios medienos sortimentų bei medienos ruošos kainas.
Parduodant brandų medyną su žeme, jo kaina gali būti mažesnė nei parduodant tik medieną, nes mišką atkurti jau teks pirkėjui. Miško savininkui vertėtų skirti iš gautos už parduotą medieną sumos reikalingas lėšas miško atkūrimui ir taip išsaugoti miško nuosavybę.
Vertinant medynus su žeme pagal pateiktą formulę, daroma prielaida, kad iškirtus brandų medyną, bus atkuriama ta pati medžių rūšis. Be to, vertinant įvairaus amžiaus medynus, čia neatsižvelgta į tarpinį miško naudojimą.