Šiame straipsnyje apžvelgiami svarbiausi 1901 metų įvykiai Ukmergėje, atskleidžiantys to meto gyvenimo aktualijas, problemas ir visuomenės nuotaikas.

Ukmergės miesto planas 1882 m.
Kriminaliniai įvykiai
1901 metais Ukmergėje buvo užfiksuota nemažai vagysčių, kurios rodo to meto socialinę padėtį ir teisėsaugos iššūkius.
- Sausio 22 d. iš Antano Navicko buto pavogtas paltas ir skarelė, nuostolis siekė 35 rublius. Dėl vagystės buvo kaltinamas Hiršas Menkinas.
- Vasario 9 d. pavogti bajoro Grigorijaus Ivanovskio ir miestiečio Motiejaus Mažeikos arkliai, kurių vertė - 95 rubliai.
- Vasario 15 d. Ukmergės turgavietėje pavogtas valstiečio Tomo Voitaičio arklys, kuris vėliau buvo surastas ir grąžintas šeimininkui. Vagyste apkaltinti Jegoras Gurjevas ir Ivanas Žukovskis.
- Kovo 10 d. pas Ukmergės stačiatikių kapinių sargą Andriejų Minčenką rasti įvairūs vogti daiktai ir maisto produktai.
- Kovo 21 d. iš Kazimiero Koryznos buto, išlaužus langą, pavogti 30 rublių vertės maisto produktai. Vagyste apkaltinti Anelė Broneizer ir Jegoras Gurjevas.
Visais šiais atvejais tyrimai buvo perduoti teismo tardytojui.
Miesto Dūmos svarstymai dėl dviračių
1901 metais Ukmergės miesto dūma svarstė važiavimo dviračiais tvarką mieste. Šis klausimas parodė, kaip sparčiai besikeičiantis pasaulis ir naujos technologijos įsiliejo į to meto gyvenimą, sukeldamos poreikį reguliuoti naujas sritis.

Dviratis XIX a.
Kovo 14 d. Ukmergės miesto valdyba svarstė Ukmergės miesto dūmos nario Kleopo Celestinovičiaus Prokopovičiaus pasiūlymą dėl medinių šaligatvių Dvinsko [dab. Vytauto] gatvėje, kuriais važinėjama dviračiais. Dūmos narys Prokopovičius prašė išleisti privalomą nutarimą, draudžiantį važinėti dviračiais šaligatviais, nes tai kelia pavojų praeiviams ir pėstiesiems.
Kovo 19 d. Ukmergės miesto dūma patvirtino važiavimo dviračiais Ukmergės mieste tvarkos taisykles. Taisyklės numatė, jog dviračiais važinėtis bus galima tik sulaukus 15 metų ir išlaikius „sugebėjimo gerai važiuoti dviračiu išbandymą“. Asmuo, išlaikęs išbandymą, gautų knygelės pavidalo vardinį leidimą, už kurį reiktų sumokėti 1,50 rub., o kasmet mokėti dar po 1 rub. Važinėjant miesto gatvėmis kiekvienas dviratininkas privalėtų turėti leidimą, numerį, skambutį ar signalinį ragelį, o sutemus - uždegtą žibintą su dviračio numeriu ant stiklo.
Taisyklėmis uždrausta dviratininkams važinėti šaligatviais, pėsčiųjų takeliais, miesto skvere ir gaisrinės sode, o taip pat turgaus aikštėje prekiavimo dienomis. Uždrausta važiuoti greitai ir lenktyniauti, „piktnaudžiauti skambučiu ar signaliniu rageliu“.
Miesto valdybą pareiškė atskirą nuomonę dėl važiavimo dviračiais Ukmergės mieste tvarkos taisyklių patvirtinimo Miesto dūmos posėdyje, teigdama, kad nustatinėti 1 rub. 50 kap. dydžio rinkliavą gaisrininkų draugijos naudai galima tik įstatyminiu būdu, o ne pagal Miesto Dūmos nutarimą.
Balandžio 30 d. Kauno gubernijos miestų reikalų įstaiga, apsvarsčiusi Ukmergės miesto dūmos patvirtintas važinėjimo dviračiais taisykles, nustatė, kad šis nutarimas pažeidžia galiojančius įstatymus bei privalomų nutarimų priėmimo taisykles.
Šis epizodas atskleidžia vietos valdžios pastangas reguliuoti naujas transporto priemones ir užtikrinti gyventojų saugumą, tačiau kartu susiduriant su teisiniais ir praktiniais iššūkiais.
Religinės įtampos ir mokinių pasipriešinimas
1901 metais Ukmergėje taip pat buvo jaučiamos religinės įtampos, kurios atsispindėjo mokinių pasipriešinime stačiatikių apeigoms. Šis konfliktas atskleidžia to meto visuomenės susipriešinimą ir skirtingų religinių grupių nesutarimus.
Gegužę iš Aukmergės kalėjimo paleistas Lionginas Stanionis, kuris buvo areštuotas už „buntavimą“ Aukmergės mokintinius, įkalbinėjęs jiems neiti ant gudų [rusų, stačiatikių] maldų, nebučiuoti popo kryžiaus. Jis taip pat buvo kaltinamas dėl lietuviškų atsišaukimų platinimo, kuriuose raginta tėvus neatiduoti savo vaikų į rankas tokių budelių maskolpalaikių, kaip Paniutič‘as, perdėtinis [vedėjas?] Aukmergės mokyklos, kuris iki kraujų sumušė kelis lietuvius - mokintinius už tai, kad jie nėjo ant gudų maldos.
Po vakacijų keletas mokintinių - lietuvių pasipriešino - nėjo ant popo mišios. Perdėtinis mokyklos Paniutič‘as baisiai įniršo ant tų „buntininkų“, ėmė taip skaldyt jiems žandus, kad keli net apsvaigo... Negana da to: juos išvarė iš mokyklos ir pas visus padarė kratas.
Ši istorija atskleidžia, kaip religiniai nesutarimai galėjo paveikti mokinių gyvenimą ir sukelti konfliktus su mokyklos administracija.
Senovės Uruko miestas // Mesopotamijos dokumentinis filmas
Kiti svarbūs įvykiai
Be minėtų įvykių, 1901 metais Ukmergėje vyko ir kitos svarbios veiklos:
- Birželio 5 d. Rusijos Karinės ministerijos Vyriausio štabo Karinių susisiekimų valdyba svarstė galimą geležinkelio atšakos iš Kauno į Kreicburgą per Ukmergę tiesimą.
- Birželio 21 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija patvirtino Paramos vargšams moksleiviams besimokantiems Ukmergės m. vyrų ir moterų mokymo įstaigose draugijos įstatus.
- Birželio 22 d. Rusijos vidaus reikalų ministerija patvirtino Ukmergės m. žydų prieglaudos statutą.
Bažnyčios atnaujinimas
1901 metais Ukmergės bažnyčia buvo atnaujinta, o tai rodo bendruomenės rūpestį savo dvasiniais namais. Vienas iš to meto aprašymų atskleidžia, kaip pasikeitė bažnyčios išvaizda:
Pravažiuodamas šasieju [plentu] prie miesto nuo Vidiškių, matydavau jau nuo seno laiko po dešinei pusei už kokio varsto didelius kapus, aptvertus akmenio tvora, daug vietose visai išversta, kitur tik smagiai apyrusią ir niekur nepridengta nė menkiausia lentele. Tvora buvo visai pataisyta, lygiai visur išmūryta ir visa, kaip stovi ilga ir plati, apdengta lentomis, raudonai nudažytomis.
Bažnyčia viduje buvo visai atnaujinta. Lubos buvo nudažytos melsva aliejine varsa, sienos gi išbaldytos gelsvais dažylais, altoriai atnaujinti, paauksuoti, nors dar ne visai užbaigti. Šventųjų paveikslai taipogi atnaujinti ar tiktai apkuopti. Vienu žodžiu, rodėsi, jog tai visai nebe ta bažnyčia. Kaip seniau buvo tamsi, nelinksma, taip dabar buvo šviesi, gryna, linksminanti ir nekaipo raginanti prie karštesnės maldos ir tikros Dievo garbės.
Šis atnaujinimas simbolizavo ne tik fizinį atsinaujinimą, bet ir dvasinį pakilimą bendruomenėje.
Nekilnojamojo turto areštas 1901 m. sausį
1901 m. sausį Ukmergėje ir jos apylinkėse buvo areštuojamas nekilnojamasis turtas dėl įvairių priežasčių. Štai keletas pavyzdžių:
| Data | Objektas | Vieta |
|---|---|---|
| Sausio 30 d. | Žemės sklypas su pastatu | Klaipėdos pl. |
| Sausio 25 d. | 2 kambarių butas | Kovo 11-osios g. |
| Sausio 23 d. | Gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais ir žemės sklypu | Dragonių g. 52, Panevėžio r. |
| Sausio 18 d. | Garažas (boksas) su žemės sklypo dalimi | Tilto g. |
| Sausio 11 d. | Garažas su žemės sklypo dalimi | Žemaitės g. 64A, Gargždai, Klaipėdos r. |
| Sausio 10 d. | Administraciniai pastatai su žemės sklypu | Ugniagesių g. |
Šie duomenys leidžia susidaryti vaizdą apie to meto ekonominę situaciją ir nekilnojamojo turto rinką regione.
tags: #butu #isvarzytines #vidiskes