Pastaraisiais metais Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje sparčiai auga dviaukščių butų paklausa.
Remiantis NT rinkos apžvalgomis, prieš trejus metus dviaukščių butų rinkoje buvo vos vienetai. Dabar situacija gerokai pasikeitė: rinkoje atsirado daugiau dviaukščius butus siūlančių projektų, tokių kaip „Bendorėlių kotedžai“, „Bitėnų Oazė“, „Tower“ ar „Naujoji Anglija“.
Nekilnojamojo turto vystytojai dviaukščių butų bumą aiškina pakitusiomis pirkėjų preferencijomis: žmonės ieško komforto, bet nenori nutolti nuo miesto centro ir svarbiausių objektų - darželių, mokyklų, darbo.
Dviaukščio buto paprastai dairosi tie pirkėjai, kurie standartiniuose vieno aukšto butų kvartaluose pasigenda privatumo ir nori funkcionaliau išnaudoti įsigyjamo būsto erdves.
Dviaukščių butų kategorijos
Nekilnojamojo turto specialistai skiria kelias dviaukščių butų kategorijas. Pagal populiarumą pirmauja angliško „town house“ tipo butai su pilnaverčiu dviejų aukštų išplanavimu. Pirmajame tokio buto aukšte dažniausiai formuojama virtuvė ir svetainė, o antrasis aukštas tampa poilsio zona, kurioje įrengiami miegamieji.
Jei privatumas, nuosavas kiemas ar automobilio parkavimo vieta nėra svarbiausi būsto kriterijai, pirkėjų akys dažnai krypsta į lofto kategorijos butus.
Juose įsirengti antresolę ir taip padidinti bendrą gyvenamąjį plotą leidžia aukštos 4-5 metrų lubos. Lofto tipo dviaukščiai butai dažniau vilioja jaunesnio amžiaus pirkėjus, kuriems aktualu už kuo mažesnę galutinę kainą įsikurti pačiame miesto centre.
Dar vienas būdas, kaip padidinti būsto erdvių funkcionalumą, - įsirengti antrą buto aukštą pastato palėpėje.
Dviaukščių butų išplanavimas gali padėti taupyti erdvę, nes leidžia išvengti didelių prieškambarių ir koridorių, paprastai būdingų vieno aukšto butams.
Galiausiai tai, kiek papildomo komforto suteiks dviaukštis butas, priklauso ne tik nuo išplanavimo ir realaus gyvenamojo ploto pirmajame ir antrajame aukšte, bet visų pirma - nuo atsakymų, ar dviaukštis butas yra kokybiškos statybos name, ar užtikrinta reali būsto gyventojų autonomija bei kokia yra dviaukščio buto kaimynystė.
„Naujoji Anglija“ - pirmasis butų su kiemeliais projektas Vilniuje
Būtent „Naujoji Anglija“ buvo pirmasis butų su kiemeliais ir atskirais įėjimais projektas Vilniuje. Gamta, nuosavas kiemas, privatumas, uždara teritorija, įdomi architektūra - tai tik keli privalumai, nulėmę pasirinkimą čia persikelti.
Tačiau pats svarbiausias faktorius buvo patogi lokacija, iš kurios miesto centrą automobiliu galima pasiekti vos per 15 minučių.
Aplinka čia labai proporcinga. Gyvename mieste, bet gamta mums lengvai pasiekiama - keli žingsniai ir tu jau miške, dar keli - ir jau prie tvenkinių. Bet užvis labiausiai patinka patogi lokacija, geras susisiekimas. Prie pat Vilniaus vakarinis aplinkkelis, taigi galima greitai nuvažiuoti į bet kurią miesto dalį.
Infrastruktūra ir toliau vystoma, šiuo metu vyksta darbai Helsinkio gatvėje, kuriuos užbaigus bus galima tiesiog pėsčiomis pasiekti Justiniškes. Parduotuvių ir pramogų taip pat toli ieškoti nereikia - viską galima rasti neseniai atsidariusiame didžiausiame Šiaurės Europoje prekybos ir laisvalaikio centre „Vilnius Outlet“.
Analogiškos naudos ir dar daugiau siūlomos „MO Garden“ kvartale, kuris dygsta tarp „Naujosios Anglijos“ ir „Town House“ kvartalų. Būstai „MO Garden“ parduodami su pilna daline apdaila, vidinėmis pertvaromis, įrengtais laiptais, išvedžiotu grindiniu šildymu, aeroterminio šildymo katilu, rekuperacijos sistema, terasomis.
Taip pat galima įsigyti sandėliuką, pavyzdžiui, rečiau naudojamai laisvalaikio įrangai laikyti bei automobilių parkavimo vietą, esančią šalia buto. Beje, kitaip nei ankstesniuose projektuose „MO Garden“ būstai parduodami jau pilnai pastatyti, ne „iš brėžinių“, taigi pirkėjai prieš priimdami sprendimą gali pasivaikščioti po turtą.
Savo laisvalaikį čia galima planuoti uždaroje vidinėje teritorijoje arba iš jo vedančiais takais nukeliauti iki miško bei tvenkinių. Erdvus vidinis parkas leidžia užtikrinti ne tik jaukų laiką su šeima privačioje erdvėje, bet ir vaikams saugiai žaisti lauke, čia įrengtose integruotose žaidimų aikštelėse.
„Kiekvienas mūsų mažaaukštės statybos projektas yra vis kitoks, su savita aura. Antai „MO Garden“ išsiskiria dideliais, nuo lubų iki grindų siekiančiais langais, pro kuriuos atsiveria jaukus miško vaizdas.
Kotedžas ar butas?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus" investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis atkreipia dėmesį, kad terminas, kaip kotedžas, formaliai išvis neegzistuoja. Nei statybų įstatyme, nei statybos techniniame reglamente tokio būsto tipo nėra.
Dažniausiai tai - dvibutis ar keliabutis namas, turintis bendrą sieną su kaimynais (sublokuotas per buto sieną, garažą ar stoginę), atskirą įėjimą, kiemelį. "Dažnu atveju tai yra butai, tačiau dėl minėtų išskirtinumų rinkoje susiformavo tradicija juos laikyti ir vadinti kotedžais. Užsienyje tokio tipo būstai vadinami „town house“ arba „terraced house“. Šie būstai populiarūs Vakarų Europoje, ypač Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, taip pat Jungtinėse Valstijose bei Kanadoje", - aiškino jis.
Įprastai kotedžo ieškantys žmonės pirmenybę teikia erdvei, privačiam kiemui, didesniam privatumui. Ši būsto kategorija aktualiausia šeimoms, turinčioms vaikų ir sutinkančioms už didesnį plotą papildomai susimokėti - arba pinigais įsigyjant patį kotedžą, arba ilgesniu sugaištu laiku kelyje iš namų į darbą ir atgal.
Kotedžų pirkėjams labai svarbu įvertinti, iš kokio statytojo jie įsigyja būstą, kokia gyvenvietės formavimosi perspektyva, kokie atstumai iki artimiausių švietimo, sveikatos ir kt. įstaigų. Taip pat reikia nusimatyti, jog namų aplinkos priežiūra beveik neabejotinai pareikalaus daugiau laiko ir piniginių sąnaudų nei įsikuriant bute.
Žmonės vertina kotedžus, nes vis dažniau tai būstas miesto ribose, tačiau siūlantis daugiau privatumo ir lankstumo įsirengiant. Kotedžai paprastai turi individualų įėjimą, nuosavą kiemelį, terasą, gali turėti ir balkoną. „Tai - nuosavo namo privalumai.
Taip pat dažnai kotedžo gyventojai turės mažiau kaimynų nei jų būtų bute. Iš kitos pusės, kotedžai būna dviejų, o dabar kartais - net trijų aukštų. Tai priimtina ne visiems, nes lengviau suplanuoti erdves viename lygyje, nereikia dviejų san. mazgų, erdvės „neatima“ laiptai ir panašiai.
Pagrindinis buto pirkėjų prioritetas - išvystyta infrastruktūra ir galimybė įsikurti centriniuose miesto rajonuose. Butas, išpildantis šiuos abu kriterijus, tampa pačia likvidžiausia nekilnojamojo turto klase, metai iš metų pritraukiančia didžiausią visuomenės susidomėjimą praktiškai visuose segmentuose.
Nepanašu, kad artimiausiais metais situacija galėtų pasikeisti. Tai, kaip vilniečiai vertina gyvenimo mieste privalumus, atskleidžia ir šiandieninės butų kainos. Populiariausiuose centrinėse miesto zonose jos siekia, o kai kuriais atvejais ir akivaizdžiai pranoksta erdvesnių priemiesčio kotedžų kainas.
Kas perka kotedžus?
Kotedžų pirkėjus dėl išskirtinių pačių kotedžų bruožų šiek tiek paprasčiau segmentuoti. Dažniausiai tai yra šeimos arba poros, planuojančios šeimą. Jiems dažniausiai aktualu ramybė ir privatumas, gamtos kaimynystė ir nėra poreikio gyventi centre. Po vieną gyvenantys žmonės kotedžus renkasi retai.
Anksčiau galiojo toks primityvus stereotipas: jei gyveni nuosavame bute, gyvenime tau sekasi neblogai. Jei kotedže - esi sėkmingas. Na, o jei gali vadintis „turčiumi“, privalai gyventi nuosavame name. Šiandien šis stereotipas neturi prasmės, nes kotedžų galima rasti visose miesto vietose, plėtotojai siūlo labai skirtingų plotų būstus, todėl kotedžus renkasi žmonės, gerai įvertinę jų privalumus.
Kadangi neretai kotedžai yra didesnio ploto, juos gali rinktis šeimos, kurioms reikia erdvės. Taip pat, pastatyti 50-ties mažaaukščių būstų projektą reikia gerokai didesnio ploto nei 50 ar net 100 butų daugiaaukščiam daugiabučiam namui. Todėl kotedžai dažniau statomi toliau nuo miesto centro; iš kitos pusės, ten dažniau galima rasti lopinėlį gamtos, vandens telkinį, daugiau erdvės kieme.
Na, o infrastruktūra yra svarbi visiems. Todėl tada, kai kotedžus imta statyti nebe užmiestyje, o pačiame mieste, greta išvystytos infrastruktūros, jie tapo tokie patrauklūs ir geidžiami.
Nors viešumoje buvo pasirodę teiginių apie karantino paskatintus procesus, kuomet žmonės ieško vis didesnio būsto užmiestyje, faktai rodo, kad butai Vilniuje ir toliau išgyvena aukso amžių. Pirmąjį šių metų ketvirtį butų pirminėje rinkoje buvo pasiektas dešimtmečio sandorių skaičiaus rekordas. Tiesa, pamažu keičiasi suvokimas ir požiūris į patį butą. Dėl karantino priversti didelę dalį laiko praleisti savo namuose, žmonės labiau nei bet kada įsitikino, koks svarbus gali būti kiekvienas papildomas kvadratinis metras bei teisingas buto išplanavimas.
Anot "Rewo" NT projektų vadovės Ilmos Stasiulytės, "Kai renkamės tarp buto, kotedžo ir lofto, mes renkamės ne tarp blogesnio ir geresnio, o tarp skirtingų gyvenimo modelių".
Pagrindiniai skirtumai tarp butų, kotedžų ir loftų:
| Savybė | Butas | Kotedžas | Loftas |
|---|---|---|---|
| Vieta | Dažniausiai miesto centras | Miesto pakraštys arba priemiestis | Dažniausiai pramoniniai rajonai |
| Privatumas | Mažiausiai privatumo | Daugiau privatumo nei bute | Vidutinis privatumas |
| Erdvė | Ribota erdvė | Daugiau erdvės nei bute | Aukštos lubos, atvira erdvė |
| Kaina | Priklauso nuo vietos ir dydžio | Paprastai brangesnis nei butas | Gali būti pigesnis nei butas |
| Pritaikymas | Tinka įvairiems pirkėjams | Šeimoms arba poroms | Jauniems žmonėms, kūrybingiems asmenims |
Brangiau - kotedžas ar butas? Nuo ko priklauso kotedžo kaina?
Anksčiau, kai didžiausią paklausą turėjo didelio bendro ploto kotedžai (90-140 kv. m), jų buvo didelė suminė kaina. Pastaruoju metu, stebint mažėjančio bendro būsto ploto tendenciją, mažėja ir kotedžai. Paskutiniais metais siūlomi ir 65-75 kv. m ploto kotedžai. Todėl ir jų suminė kaina sumažėjo.
Kvadratinio metro kaina tarp buto ir kotedžo iš esmės nesiskiria. Nors kotedžą pastatyti yra lengviau nei daugiabutį (reikia daugiau inžinerinių mazgų, papildomą vietą užima bendros erdvės), kotedžai turi kiemelius, taip pat juose, paliekant daugiau erdvės būsimų gyventojų kūrybai ir saviraiškai, siūlomas mažesnis apdailos lygis.
Iš kitos pusės, kotedžas nelygu kotedžui - tas pats ir su butais. Kotedžai gali būti maži ir dideli, arti miesto centro ir miesto pakraštyje, su apdaila ir be jos, prestižinio segmento projekte ar ekonominiame. Taigi ir kaina priklausys nuo gausybės faktorių.
Loftai - nestandartiniams žmonėms
Loftus visų pirma renkasi nestandartinių idėjų nebijantys žmonės, kurie siekia už patrauklią kainą susikurti autentiškus namus. Pavyzdžiui, šiuo metu atrasti mini loftą Vilniuje galima ir vos už keliolika tūkstančių eurų.
Labai dažnai loftas yra jauno savarankiško žmogaus, metančio iššūkį standartiniam gyvenimo modeliui tipinio miegamojo sostinės rajono daugiabutyje, pasirinkimas.
Jau galima drąsiai kalbėti apie loftų kultūros brandą sostinėje. Dar prieš keliolika metų, kai vilniečiams Naujamiestyje buvo pasiūlyti pirmieji loftų projektai, tai atrodė kaip kažkas neįprasto, o gal ir rizikingo.
Tačiau jaunų ir veržlių miestiečių segmente ši naujiena sulaukė ypač didelio populiarumo. O šiandien loftų kultūra vis drąsiau persikelia į naujus, dar neatrastus sostinės pramoninius rajonus, tokius kaip Aukštieji Paneriai, kuriuose šiuo metu įrenginėjami „Bauhaus Mini loftai“. Tokio pobūdžio projektai suteikia galimybę įsigyti autentišką būstą už gerokai mažesnę kainą, palyginti su standartiniais būstais.
Apibendrinant, galima teigti, kad kotedžai „Naujoji Anglija“ ir panašūs projektai Vilniuje sėkmingai įsitvirtino nekilnojamojo turto rinkoje, siūlydami gyventojams alternatyvą tarp buto ir nuosavo namo. Šie būstai patrauklūs šeimoms, vertinančioms gamtą, privatumą ir patogų susisiekimą su miesto centru.