Žuvininkystės turto valdymas Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Pastangos atkuriant Lietuvoje vertingų žuvų išteklius ir juos gausinant tenkina tiek žvejus verslininkus, tiek mėgėjus. Taip pat Lietuva jau patraukli net išrankiems užsienio šalių meškeriotojams. Tai - didelis ichtiologų, aplinkosaugininkų ir žuvininkystės specialistų nuopelnas.

Gaila, su žuvininkystės valdymu Lietuvoje blaškomasi, ieškoma naujovių, pertvarkoma, naikinama, reorganizuojama. Kiekviena nauja valdžia stengiasi pasireikšti paneigdama tai, kas pirmtakų buvo sukurta, ir įvesti savąją, girdi, geresnę tvarką.

Žuvininkystės tarnybos pertvarkos

Iki 2010 m. žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo darbus atliko Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras (LVŽŽTC). 2010 m. balandį, prie tada buvusio Žuvininkystės departamento prijungus LVŽŽTC bei Laukystos žuvų veislyną, įkurta Žuvininkystės tarnyba (ŽT) prie LR žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Nors Europos Komisija jokių priekaištų šiai institucijai neturi, ją ruošiamasi pertvarkyti, nors eiliniai darbuotojai, ant kurių pečių gula sunkiausi ir atsakingi darbai, šią numatytą pertvarką vadina ŽT naikinimu.

ŽT pertvarkos pristatymui vadovavo jo kuratorius žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas ir žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas. Klausantis tapo aišku, jog ŽT pertvarka bus vykdoma todėl, kad pertvarkos, vadovaujantis LR valstybės Viešojo sektoriaus įstaigų veiklos efektyvumo didinimo gairėmis 2018-2020 metams, vykdomos visose ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose. Tuo tikslu siekta įvertinti, ar ŽT veikla tebėra aktuali ir reikalinga, ar priskirtos ŽT funkcijos atliekamos efektyviai.

Daug abejonių susirinkusiems žuvininkystės ir žuvivaisos specialistams kėlė siūlymas atsisakyti komercinių paslaugų, jei tokios teikiamos rinkoje veikiančių subjektų. Kol kas šie subjektai augina tik verslui paklausias žuvų rūšis ir niekas neveisia bei paaugina reikalingų valstybiniams vandens telkiniams įveisti retų ir nykstančių žuvų rūšių: Vištyčio ir Platelių sykų, seliavų, lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, aštriašnipių eršketų, peledžių, vėgėlių, paprastųjų (europinių) šamų, netiria upinių nėgių ir neveisia plačiažnyplių vėžių.

Daug metų dirbantys žuvivaisos specialistai įsitikinę, kad rinkoje veikiantys subjektai vargu ar užsiims daug pasiaukojančio darbo reikalinga Lietuvai veikla, kurią atlieka ŽT specialistai. Jų nuomone, remiantis atlikta ŽT valdomos infrastruktūros analize, sprendimas dabar sėkmingai žuvis veisiančius visus septynis poskyrius ir ligas tiriančią laboratoriją iki 2018-01-01 sustambinti, padarant tris žuvivaisos grupes, bei nuo 2018-04-01 perduoti jas naujai uždarai akcinei bendrovei, o gal viešai įstaigai, yra nepamatuota ir neteisinga. Manoma, jog toks poelgis yra ne kas kita, kaip Lietuvos žuvininkystės žlugdymas ir paruošimas sėkmingai dirbančių objektų privatizavimui.

Vienas iš specialistų pasamprotavo bei teiravosi: „Jeigu mes tampame UAB ir imam pinigus iš bankų, veikiam kaip komercinis padalinys, tai ar aš privalau auginti tai, kas man liepiama? Ar tas, kas man naudinga? Jei man ministerija sako, kad reikia žuvų auginti daugiau, tai aš su visais einu į konkursą ir, jei man naudinga, jas auginu.

Čia ministro patarėjo samprotavimus pataisė projekto valdymo darbo grupės vadovė: „Ne savo, bet valstybinėje UAB jūs negalėsite auginti nei gėlių, nei žirgų. Tik turėdamas nuosavą UAB, investuodamas į ją ir visa kita, jūs galėsite auginti ir gėles, ir žirgus. Čia bus steigiama valstybinė UAB arba viešoji įstaiga, kuriose už ar prieš strateguoja arba akcininkas, arba savininkas. Kaip tik tam, įvardijant projekto rizikas, tarp jų minima naujos UAB arba VšĮ pelningos veiklos užtikrinimas, nutraukus finansavimą iš biudžeto, ir vangus verslo dalyvavimas Žuvų įveisimo į valstybinius telkinius programoje.

Vykdant ŽT pertvarką ir stiprinant regionų svarbą dalį institucijos atliekamų funkcijų numatyta perkelti į Klaipėdą. Kilo aštri diskusija: ar tikslinga dėl paslaugų priartinimo prie galutinio vartotojo administraciją ir kontrolės funkcijas koncentruoti Klaipėdoje, o Vilniuje vykdyti tik žuvininkystės stebėsenos ir reguliavimo funkcijas.

Darbuotojai, manantys pertvarkos arba institucijos naikinimo metu neprarasti darbo, kalbėjo sunkiai suprantantys gyvenimą Vilniuje, o darbą Klaipėdoje. Nepaisant to, akcentuota, jog visi ŽT darbuotojai nuo sausio 1 d. turi atitikti pareigybes ir pradėti vykdyti funkcijas Klaipėdoje, nes jiems niekas netrukdo pretenduoti į naują darinį Klaipėdoje, o ŽT pavadinimas gali būti pakeistas nuo 2018 m.

Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija Kopgalyje

Dar taip neseniai buvo džiaugiamasi ŽT Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus modernia, įrengta panaudojant ES paramos lėšas, vienintele Rytų Baltijos šalyse Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 29). Dabar, vykdant ŽT pertvarką, aiškėja, jog tai tik didelis kliuvinys pertvarkos sumanytojams, nes nei šis skyrius, su visu mokslinių tyrimų laivu „Darius“, nei žuvininkystės mokslui reikalinga laboratorija, pertvarkos sumanytojų netenkina.

Skyrių likviduoti trukdo įsipareigojimai ES Komisijai, o naujus šeimininkus atrasti sunku ir jų dar ieškoma. Aplinkos ministerija šiuo padaliniu nesusigundė, tai ŽT Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus valdoma infrastruktūrą (Kopgalio laboratorija, laivas „Darius“) ir funkcijas, susijusias su biologinių duomenų kaupimo programa bei biudžetu, numatyta perduoti mokslo institucijoms. Laukiama Klaipėdos universiteto (KU) vizijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimo. Planuojama, kad iki 2018 m. balandžio 1 d. ŽT pertvarką vykdyti užsimota kuo skubiau.

Jos pristatyme žadėta: „RUGSĖJO mėn. bus parengtas visų Žuvivaisos skyriaus poskyrių ir Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus Šilavoto poskyrio 2018-2020 m. veiklos optimizavimo planas. LAPKRIČIO mėn. „Kam yra reikalingi žuvų ligų ir vandens tyrimai? - klausė ministro patarėjas ir pats atsakė, - išauginti gerą produkciją. Jeigu tai naujai struktūrai (UAB ar VšĮ) tikslas bus užauginti gerą, sveiką produkciją, tuo turės rūpintis ir spręsti pati UAB / VšĮ.

Su šia nuomone žuvininkystės specialistai kategoriškai nesutiko ir pateikė svarius argumentus, jog ŽT sava laboratorija („Žaliasis pasaulis“ 2012 m. Nr.6 ir 2013 m. Nr. 37) gyvybiškai reikalinga. Nuogąstaujama, jog skubios pertvarkos organizatoriai ir vykdytojai, nesuprasdami šios laboratorijos specifikos ir nutarę atsisakyti laboratorijoje atliekamų tyrimų, kartoja 2010 m. padarytą klaidą.

Ši žuvų ligų ir vandens tyrimų laboratorija priklausė LVŽŽTC. ŽT sumanytojai, samprotaudami, jog ji nereikalinga, laboratoriją likvidavo. Vėliau, susizgribus, jog veisiant ir auginant žuvis, specifinė, tirianti žuvų ligas ir vandenį, laboratorija būtina, ji buvo atkurta.

Operatyviai atlikti žuvų ir kitų hidrobiontų parazitologinius, biocheminius, hidrocheminius ir hidrobiologinius tyrimus ir teikti konsultacijas žuvų augintojams kitos laboratorijos negali. Tuo ŽT laboratorijos galimybės skiriasi nuo NMVRVI teikiamų paslaugų.

ŽT laboratorijos specialistai gali tirti ir vertinti vandens telkinio pirminę produkciją, natūralią pašarinę bazę, jos rūšinę sudėtį, teikti pasiūlymus jos gausinimui. Cheminiai tyrimai svarbūs nustatant vandens kokybę, kuri gali lemti neršto, žuvų auginimo, laikymo sėkmę. Ichtiopatologiniai tyrimai svarbūs vykdant žuvų ligų prevenciją, konsultuojant žuvininkystės specialistus ir privačius žuvų augintojus žuvų ligų gydymo klausimais.

Nerimas tarp ŽT darbuotojų suprantamas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. jie visi gaus atleidimo lapelius ir kiekvieno jų taps neaiški tolimesnio darbo perspektyva.

Lietuvos žūklės museline meškere XXXII čempionato metu, paleidžiant kiršliukus į Merkio sraunumas („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 31), pakalbinau ŽT Žuvivaisos skyriaus vyriausiąjį specialistą Eugenijų Stachovą: „Eugenijau, mudu pažįstami ne vienus metus. Daug kartų rašiau apie sunkų, visiškai neponišką žuvininkystės specialistų darbą, važiavau kartu paleist žuvų. „Keistai ji man atrodo. Šioje srityje dirbu seniai. Buvo sunku ir mes dirbome iš idėjos. Nebuvo transporto, tai aš žuvis veždavau sava mašina. Dabar mus iš tikro galima vadinti ponais. Turime puikiai įrengtus, modernia technika aprūpintus žuvų veislynus, juose dirba aukščiausios klasės specialistai. Nevargina transporto rūpesčiai. Vykdome ir net viršijame visus žuvų įveisimo planus. Man keista, kad pristatant ŽT pertvarką kalbama apie žuvų įveisimo į valstybinius telkinius programos 2018-2020 m. apimties mažinimą. Mane gąsdina, kad po pertvarkos Lietuvos žuvininkystė praras tai, ką dabar mes turime. Nesuprantu, kodėl prie to einama.

P.Kindurys žino, kad Lietuvos jūrų muziejus ketina plėsti delfinariumą ir apleistame baseine po atviru dangumi įrengti visus metus veikiančias maudyklas su geoterminiu bei pašiltintu jūros vandeniu. „Vykstant globaliam atšilimui, sparčiai nyksta laukinės lašišos. Jos savo maistinėmis savybėmis žymiai pralenkia auginamas specialiose fermose prie Suomijos, Norvegijos pakrančių“, - teigė P.Kindurys.

Fermose auginamomis lašišomis užverstos parduotuvės. Žuvininkams rūpi išsaugoti laukinę natūraliai gamtoje augančių lašišų rūšį. Tuo suinteresuoti ne tik lietuviai, bet ir lenkai, danai, norvegai. Laukinių lašišų beveik neberandama prie Danijos, Švedijos. Kiek daugiau šių žuvų likę tik rytinėje Baltijos dalyje, prie Estijos, Latvijos, Lietuvos pakrančių.

Į Lietuvos upes neršti plaukiančias lašišas ketinama gaudyti prie uosto vartų. Žuvys specialiuose inkubatoriuose išnerštų ikrus, o iš jų išsiritusios lervutės būtų auginamos Kopgalio baseine. Iki tam tikro amžiaus paaugintos žuvys būtų ne pardavinėjamos, o išleidžiamos į laisvę, kad pratęstų giminę.

Veisiamos lašišos, anot pareigūno, nei delfinariumo plėtimui, nei maudynėms baseinuose su pašiltintu jūros vandeniu netrukdytų. Priešingai, pramogų mėgėjai po vandens procedūrų kitoje baseino dalyje galėtų pasigrožėti ir šiomis įspūdingomis žuvimis.

Kopgalio laboratorijos perdavimas Klaipėdos universitetui

Praėjo dveji metai, kai Žuvininkystės tarnyba dėl reorganizacijos buvo priversta atsisakyti Kopgalyje rekonstruotos ir moderniai įrengtos jūrinės žuvininkystės laboratorijos, kainavusios 2,2 mln. eurų. Ji buvo perduota Klaipėdos universitetui (KU). Šiuo metu laboratorija toliau vykdo ankstesnes funkcijas, jau turi ir naujų, o ateityje ją ketinama plėsti. Tiesa, garsiųjų mezokosmų, kurie nebuvo įrengti taip, kaip reikėjo, įveiklinti per ketverius metus nepavyko, tačiau dirbama ir šioje srityje.

Kapitališkai rekonstruota laboratorija Kopgalyje buvo atidaryta 2016 metų birželį. Kurdama laboratorijos infrastruktūrą Žuvininkystės tarnyba (ŽT) prie Žemės ūkio ministerijos į pagalbą kvietėsi KU mokslininkus, tarp kurių buvo ir dabartinis KU žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas ichtiologas Nerijus Nika, jai vadovaujantis jau metus. "Mes džiaugėmės, kad mus tada pakvietė konsultuoti. Kai naujoji valdžia ėmėsi reorganizuoti ŽT, kai ji buvo iš Vilniaus perkelta į Klaipėdą, laboratorija kaip mokslinis padalinys, įrengtas naudojant ir europinius pinigus, buvo perduota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Ši 2018 m. rugsėjį laboratoriją su visa įranga ir personalu perdavė KU Jūros tyrimų institutui. N. Nikos manymu, ji perduota ministerijai siekiant konsoliduoti žuvininkystės mokslą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsisakė perimti anksčiau laboratorijos turėtą mokslinių tyrimų laivą "Darius", nes jis jau buvo gana senas ir jo išlaikymas brangiai kainavo. Vis dėlto KU teko priimti tam tikrų sprendimų siekiant sumažinti laboratorijos išlaikymo kaštus, nors, pasak N. Suprantama, mokslininkai savo lėšomis tyrimų atlikti negali. Joje šiuo metu dirba iki 11 žmonių, atliekami tyrimai finansuojami iš įvairių šaltinių.

Iki perdavimo KU laboratorijos pagrindinė funkcija buvo nacionalinės svarbos žuvininkystės duomenų rinkimas ir jų teikimas atsakingoms Europos Sąjungos (ES) arba tarptautinėms institucijoms, vertinančioms išteklių būklę, nustatančioms saugius žvejybos limitus ir skirstančioms žvejybos kvotas. Ji vykdė valstybės įsipareigojimą Europos Komisijai.

Vienoje laboratorijos patalpoje, kurioje oro temperatūra - 28 laipsniai šilumos, 9 baseinuose auginama tropikinių žuvų rūšis Nilo tilapijos. Vandens temperatūra baseinuose - apie 30 laipsnių šilumos. Atliekamas tarptautinio projekto "AquaVIP" eksperimentas norint įsitikinti, ar skirtingas vandens druskingumas turi įtakos šių žuvų augimui, jų savijautai. Šiaip šios žuvys yra gėlavandenės, tačiau žinoma, kad nedidelis vandens druskingumas daro teigiamą įtaką augimui, mėsos kokybei.

"Mūsų tikslas - parengti metodiką. Jeigu būtų plečiamas tokių žuvų auginimas, galbūt verslininkams apsimokėtų silpnai sūdyti vandenį. Vertinsime ir biologinį, ir ekonominį potencialą. Ar druskos pridėjimas į sistemą atsipirks per produkcijos prieaugį, ar ne ir pan.", - sakė N. Kitas žingsnis bus kaip druskos šaltinį vietoje jūros naudoti geoterminį vandenį.

"Vienas iš ilgalaikių mūsų tikslų - panaudoti geoterminio vandens potencialą. Tilapijoms reikalingas šiltas vanduo, mūsų auginamoms krevetėms taip pat. Nilo tilapijos auga gana greitai, yra atsparios, gera jų mėsos kokybė. Pasak G. Narvilo, Amerikoje šitos žuvys labai mėgstamos ir yra vienos iš dažniausiai vartojamų.

Tilapijų labai įdomi reprodukcinė elgsena - jos apvaisintus ikrus ir jauniklius nešiojasi ir saugo burnoje. Pastaruoju metu įvairios šalys stengiasi riboti žvejybos Baltijos jūroje pajėgumus, tačiau žuvų kaip maisto poreikis išlieka toks pats. "Dažnai sakoma: "Uždrauskime natūralių išteklių žvejybą, žuvų užsiauginsime patys." Tačiau kol kas akvakultūros pajėgumai nėra tokie, kad būtų daug žuvų užauginama, akvakultūros sektorius dar nėra pasiekęs tam reikiamo lygio", - sako N.

Pasak laboratorijos vadovo, akvakultūra Lietuvoje dar yra nesuprastas dalykas, nors daugelyje ES dokumentų ji yra įvardijama kaip viena prioritetinių ekonomikos sričių.

Universitetui perėmus laboratoriją, joje atsirado ir nauja unikali sritis - jūrinė recirkuliacinė akvakultūra, nors joje kol kas dirba nedaug mokslininkų: buvo du specialistai, o šiuo metu pradeda dirbti keli studentai. Pasak N. Nikos, Lietuvoje po truputį, ne tokiais tempais kaip kitose šalyse, bet vystosi gėlavandenių žuvų recirkuliacinė akvakultūra. KU mokslininkų išskirtinumas tas, kad jie daugiausia naudoja jūros vandenį.

Šiuo metu laboratorijoje atliekamas eksperimentas, kurio metu žuvys auginamos jūros, gėlame ir truputį skiestame jūros vandenyje. "Mūsų unikalumas tas, kad vystome technologijas naudodami jūros, geoterminį, pavyzdžiui, krevetėms auginti, vandenį.

Pasak N. Nikos, mokslinė įranga tuo metu, kai laboratorija priklausė ŽT, nebuvo naudojama tam, kam buvo numatyta, nes jos funkcijos visai kitokios. Ji įgyvendina išteklių atkūrimo programą, veisia žuvis, taiko jau parengtas metodikas, bet neatlieka unikalių tyrimų. KU bando kurti metodikas.

"Mes savo tyrimus traktuojame kaip inovatyvios akvakultūros tyrimus, testuojame technologijas arba jų pritaikymą mūsų sąlygomis. Tikimės, kad mūsų įdirbis ir žinios bus panaudoti akvakultūrai vystyti pajūrio regione, tam turinčiame vieną didžiausių potencialų. Mūsų siekis - pajūrio regioną paversti akvakultūros lyderiu šalyje", - sakė N.

Recirkuliacinėje sistemoje vanduo filtruojamas. Jis prasideda pirminiu mechaniniu valymu, kai mechaninis filtras išvalo visas stambias kietąsias daleles, tada vanduo keliauja į biologinį filtrą (kempinytės, pilnos dviejų rūšių bakterijų, kurios "suvalgo" žuvų išskiriamus pavojingus junginius), o nitratai pašalinami skiedžiant vandenį 10-15 proc. per parą arba naudojant denitrifikacijos filtrą, tad jie virsta azoto dujomis, kurios išsiskiria į patalpą, o rekuperacinė sistema jas iš patalpos pašalina.

Pasak N. "Tokia recirkuliacinė sistema turi didžiausią potencialą norint auginti žuvis. Dabar apie 4 proc. Dalis Lietuvos gyventojų mano, kad valgyti dirbtiniu būdu užaugintas žuvis yra nesveika, geriau jau natūraliai užaugusias.

"Yra tokia susiformavusi nuomonė, kad dirbtiniu būdu žuvys auginamos "ant chemijos", šeriamos antibiotikais, tačiau vis tiek visi žmonės jas valgo. Turbūt nėra Lietuvoje nė vieno žmogaus, kuris nebūtų valgęs Norvegijos žuvininkystės ūkiuose užaugintų lašišų. Manau, jeigu šalia viena kitos būtų padėtos Baltijos jūroje sugauta šviežia lašiša ir norvegiška, visi rinktųsi pastarąją, manydami, kad natūrali galbūt yra sugedusi.

Kalbant apie recirkuliacinę akvakultūrą, čia daug dėmesio skiriama biosaugai, sudaromos beveik laboratorinės sąlygos, taikomi griežti higienos reikalavimai, naudojama apsaugos priemonės, kad iš išorės negalėtų patekti ligų, todėl nėra poreikio naudoti cheminių antibiotinių medžiagų žuvims gydyti. Japonijos ar kitos kokios nors tikros jūrinės valstybės gyventojų supratimas apie žuvis kitoks nei Lietuvoje. Šiuo metu akvakultūra pasaulyje yra laikoma sparčiausiai augančiu maisto gamybos sektoriumi", - sakė N.

Biologijos mokslų daktarė Jelena Fedotova, į šią laboratoriją įžengusi dar būdama trečio kurso studente, dirba su strimelių otolitais. Pagal žuvų kauliukus, žiūrint pro mikroskopą ir skaičiuojant rieves, nustatomas kiekvienos žuvies amžius. Akvakultūros specialistas G. Narvilas, jūrinės žuvininkystės laboratorijoje dirbantis nuo pat jos atidarymo, paklaustas, kuo dabar skiriasi laboratorijos darbas, atsakė: "Gal ir visoje Lietuvoje akvakultūra pradėjo sparčiau vystytis, bet ir mes šiuo metu atliekame daugiau tyrimų, susijusių su akvakultūra, plėtojame auginimo technologijas. Ir anksčiau laboratorija bendradarbiavo su universitetu, ŽT tada labiau domėjosi starkių įžuvinimu, o daugiau tyrimų nebuvo numačiusi.

Pasak N. Nikos, lašišų akvakultūros sritis yra viena pelningiausių. Pavyzdžiui, norvegai per metus iš lašišų auginimo uždirba 7 milijardus eurų. Jie norėtų ją plėtoti toliau, nes tai yra antra po naftos pagal gaunamų pajamų dydį sritis, tačiau tolesnė plėtra jau negalima, jūrinė akvakultūra fiorduose jau ribojama dėl poveikio aplinkai. "Yra tendencijų lašišų auginimą perkelti iš jūros į krantą. Kartais žmonėms atrodo, kad lašišų auginimas yra paprastas dalykas: pasidarei baseiniuką ir augini. Bet kartais net tokios smulkmenos, kaip, pavyzdžiui, vamzdžio kampas arba srauto dydis, sukelia nemažai pasikeitimų, kurie galiausia daro įtaką žuvų augimo greičiui ir pan. Pirma nesėkmė stabdo verslininkus. Mūsų tikslas - vystyti technologijas, kaupti žinias, padėti verslui ir skatinti akvakultūros plėtrą. Klaipėdos mėlynojo proveržio strategijoje akvakultūra yra viena iš prioritetinių sričių", - aiškino N.

Kopgalio laboratorijoje yra įrengta dvylikos mezokosmų sistema. N. Nikos teigimu, mezokosmai buvo bandomi, testuojami, vis derinami ir šalinami maži trūkumai. Mezokosmas - tai vidutinio dydžio kolonos formos 4 metrų aukščio talpykla, kurioje dirbtinai galima palaikyti aplinkos sąlygas, reguliuoti vandens druskingumą, temperatūrą, sluoksniuoti vandenį ir tirti, kaip vandens organizmai, daugiausia bakterijos, dumbliai ir vėžiagyviai, reaguoja į aplinkos pokyčius. Mezokosmas turi tris skirtingus lygius, kurių kiekvienas gali būti atskirai šildomas, šaldomas, sukuriamos unikalios sąlygos.

"Tai unikalūs technologijos atžvilgiu sudėtingi įrenginiai, kurių daugiau aplinkiniuose regionuose nėra, tik kitoje Baltijos jūros pusėje. Mūsų sistema buvo projektuojama pagal Švedijos Umėjos universiteto pavyzdį. Tačiau buvo padaryta projektavimo klaidų, todėl šita sistema iki galo nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Mūsų universiteto mokslininkai nustatė trūkumus, šiuo metu ieškome galimybių, kaip juos likviduoti, kad sistema galėtų veikti", - sakė N. Nika ir pridūrė, kad sistema bus naudojama Kuršių marių, Baltijos jūros ar vandenynų ir kt. sąlygoms imituoti ir eksperimentuoti, kaip jose elgiasi gyvybė.

Turimas ir srovės kanalas, kuriame galima sukurti dirbtinę upę, dirbtinę srovę ir tyrinėti, kaip elgiasi žuvys, kokios srovės augalai neatlaiko ir t. t.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasirašė sutartį dėl Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, skiriamų finansavimo lėšų projektui Nr. SVVP/2023/141 „Kopgalio krantinės rekonstrukcija“ įgyvendinti.

Projektui įgyvendinti skiriama iki 4 177 908,00 Eur, iš jų iki 3 133 431,00 Eur - ES lėšos, iki 1 044 477,00 Eur - bendrojo finansavimo lėšos. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2023 m. birželio 1 d., pabaiga - 2026 m.

Projekto tikslas - rekonstruoti Kopgalio krantinę, sukuriant naują saugiam plaukiojimo priemonių švartavimui ir laikymui krantinės infrastruktūrą, bendrai naudojamą jūrų sienos stebėjimo ir apsaugos, jūros išteklių naudojimo ir kitas kontrolės funkcijas vykdančių institucijų visuomenės saugumo interesams užtikrinti.

Įgyvendinant projektą numatoma nugriauti uosto akvatorijoje esamą dvipusę, su krantu sujungtą prieplauką-pirsą, pastatyti 5 laivų švartavimui skirtas naujas prieplaukas, įrengti naujas susisiekimo komunikacijas (vandens uostų statiniai) ir inžinerinius tinklus. Kopgalio krantinės rekonstrukcijai numatoma panaudoti ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamo projekto ,,Pakrančių apsaugos institucijų bendrai naudojamos infrastruktūros gerinimas“ lėšas (iki 2 000 000,00 Eur), skiriamas 2021-2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo.

tags: #kopgalio #turto #zuvininkystes