Šiame straipsnyje aptariami nesudėtingų statinių atstumai nuo sklypo ribos, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 "Nesudėtingi statiniai". Reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812.
Teisiniai Pagrindai
Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir kitais teisės aktais, įskaitant:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymu
- Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu
- Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu
- Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu
- Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais
- Statybos techniniais reglamentais (STR)
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais
- Lietuvos higienos normomis (HN)
Sąvokos
Šiame reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Statybos įstatyme, Sodininkų bendrijų įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose STR 1.01.09:2003, STR 2.02.09:2005, STR STR 1.14.01:1999 ir kituose teisės aktuose.
Įrengiami nuolatiniam ar laikinam naudojimui objektai, kurių matmenys trijų matmenų (aukščio, ilgio ir pločio) objektams neviršija 1,5×1,5×1,5 metro, dviejų vyraujančių matmenų (aukščio ir ilgio ar pločio) objektams - 1,5×3,0 metro ir vieno vyraujančio matmens (aukščio) objektams - 2,20 metro, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomas Statybos įstatymas.
Nesudėtingų Statinių Sąrašas
Nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas reglamento priede.
Reikalavimai Nesudėtingiems Statiniams
Projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę vadovauti fizinis asmuo, baigęs aukštojo ar specialiojo vidurinio mokslo studijas ir įgijęs architektūros, geologijos ir minerologijos mokslų studijų krypčių, technologijos mokslų studijų srities ar šioms kryptims ir sričiai prilyginamą išsilavinimą.
Minimalūs Atstumai nuo Sklypo Ribos
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Yra numatoma, kad iki 8,5 m aukščio pastato (priestato) atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m. Jei pastatas yra aukštesnis, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato dalies. Atstumai nuo pastatų ir statinių taikomi ir bet kurioms namo ar jo priklausinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Svarbu: Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai.
I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.
Bendruoju atveju, mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu (patvirtintas notariškai). Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose.
Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m. Tiksliai pasakyti atstumą galimą tik įvertinus gretimuose sklypuose esančius pastatus.
Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3,0 m galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo sąvininko sutikimą.
Pagal LR teisės aktus, minimalus atstumas nuo pastato stogo konstrukcijos iki sklypo ribos yra trys metrai, neišlaikant minimalaus atstumo būtinas gretimo sklypo savininko sutikimas patvirtintas seniūno ar notaro. Bet kuriuo atveju turi būti išlaikomi priešgaisriniai atstumai tarp pastatų.
Jei norite pastatyti arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, jums reikalingas kaimyno notariškas sutikimas ir visų pirma projektas pastato rekonstrukcijai. Galbūt, priklausomai nuo projekto, būtų įmanoma praeiti su supaprastintu projektu.
Specialūs Atvejai
Tam tikrais atvejais taikomi specialūs reikalavimai:
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose). Tokiu atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas gaisrinės saugos pagrindiniams reikalavimams.
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą:
- ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą).
- Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
- Statant atraminę sienutę:
- ant sklypo ribos;
- savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant:
- krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos;
- žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos;
- aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Tvoros Statymas
Tvora ant žemės sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršinio vandens nutekėjimo nuo gretimo žemės sklypo.
Atraminės Sienutės Statymas
Jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau atraminės sienutės paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45o.
Vėjo jėgainė turi būti statoma ne mažesniu kaip jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki sklypo ribos.
Minimalus atstumas nuo inžinerinių statinių (išskyrus išvardytus lentelės 11-12 punktuose) iki gretimo žemės sklypo ribos turi būti 1 m.
Kada Negalima Gauti Statybos Leidimo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra. Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Apibendrinimas
Šie reikalavimai yra skirti užtikrinti saugumą, patogumą ir gerovę visiems žemės sklypų savininkams ir naudotojams.
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (toliau- STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą).
Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą, be besiribojančio sklypo savininko rašytinio sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°). Šiaurės kryptis laikoma 0°/360°.
Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.
Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimą (susitarimą). Taip pat privalomi sutikimai, jei atraminės sienelė statoma savo sklype ir atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Kai norminiai atstumai išlaikomi, sutikimo gauti nereikia.
Minimalūs atstumai tarp statinių ir sklypo ribų nustatyti Statybos techniniuose reglamentuose (pavyzdžiui, STR 2.02.09:2005, STR 1.05.01:2017 ir kt.).
Paprastai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Jeigu statinio bet kurių konstrukcijų aukštis didesnis kaip 8,5 m, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, numatytas minimalus 1 metro atstumas.
Tvora ant sklypo ribos gali būti tik su kaimyninio žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu. Jo taip pat reikės, jeigu statyti tvorą norima arčiau kaip 1 metras iki žemės sklypo ribos ir neišlaikomi teisės aktuose numatyti tvoros akytumo (šviesos pralaidumo) arba aukščio reikalavimai.
Norint teisės aktuose numatytus minimalius atstumus sumažinti, tai padaryti galima tik gavus gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Jei statyba vykdoma nesilaikant minimalių atstumų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) gali pripažinti statybą neteisėta.
Teisės aktai ir teismų praktika šios kategorijos bylose yra gana griežta. Teismų praktikoje yra buvę tokių bylų, kur statinio savininkui dėl vos 2 centimetrų (atstumas vietoje 3 m. buvo 2.98 m.) pavyko apsiginti nuo statinio dalies nugriovimo tik bylai pasiekus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Teismų praktika yra suformuota taip, kad nėra galimybės teismo keliu „priversti“ kaimyninio žemės sklypo savininką sutikti su mažinamu minimaliu atstumu nuo statinio iki žemės sklypo ribos.
Prieš pradedant statybas rekomenduojama:
- Patikrinti reglamentuojamus atstumus konkrečiam statiniui ir vietovei
- Atlikti tikslius žemės sklypo kadastrinius matavimus
- Siekiant mažinti minimalius atstumus nuo statinio iki žemės sklypo ribos - tartis su gretimo žemės sklypo savininku dėl rašytinio sutikimo gavimo.
Tuo atveju, jeigu statinys jau yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl minimalių atstumų, derėtų tartis su gretimo žemės sklypo savininku dėl rašytinio sutikimo gavimo, servituto nustatymo ar žemės sklypo dalies išpirkimo.
Atsakingas planavimas ir teisinių reikalavimų laikymasis - patikimiausias būdas išvengti ilgalaikių problemų ir išsaugoti gerus santykius su kaimynais.