Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie pilietybės klausimus ir galimus Konstitucijos pakeitimus. Seimo nariai, surinkę 114 parlamentarų parašų, siūlo keisti pilietybės įstatymą, teigdami, kad tai neprieštarauja Konstitucijai.
Žygimantas Pavilionis teigia: "Todėl, kad manom, jog tai visiškai neprieštarauja Konstitucijai, kadangi joje visiškai nėra kalbama apie išimtis".
Tačiau Konstitucijos ekspertai laikosi kitokios nuomonės. Vytautas Sinkevičius teigia: "Sąlygos pasikeitė, bet Konstitucija nepasikeitė. Konstitucijoje liko tas pats draudimas. Valstybė gali ir turi reaguoti į tas sąlygas, tačiau tik konstituciniu būdu - t.y. keisti Konstituciją."
Konstitucinis Teismas (KT) yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu. 2013 m., kai iš Lietuvos buvo išvykę apie 600 tūkst. piliečių, Konstitucinis teismas pasakė: norint išplėsti dvigubos pilietybės atvejus, pirmiausiai reikia padaryti Konstitucijos pataisą. Antra, plečiant pilietybės įstatymą to daryti negalima. Trečia, Konstitucinio teismo išaiškinimas suvaržo Seimo narius, Vyriausybė ir Prezidentą tuo atžvilgiu, kad jie, leisdami įstatymus, negali Konstitucijos aiškinti kitaip, negu ją išaiškino Konstitucinis teismas.
Pilietybės išsaugojimo svarba
Ž. P.: "Taip, tačiau, mūsų nuomone, pasikeitė esminės sąlygos: mes tapome NATO ir ES nariai, beveik trečdalis mūsų tautos jau yra tose teritorijose ir mums lieka toks gyvybinis apsisprendimas - arba mes norime, kad tauta būtų kartu, arba mes prarandame didžiulę dalį tautos."
Statistika rodo, kad emigracijos mastas iš Lietuvos yra didelis."Iki Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos išvažiavo maksimum 600 tūkst. žmonių, tarpukary išvažiavo 100 tūkst., po karo ir per patį karą - apie 50 tūkst. žmonių, o dabar mes turim jau 850 tūkst."
Dalia Henkė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, teigia: "Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, kad Konstitucija ir tarnauja tautai - kam kitam? Konstitucinis teismas išaiškino pilietybės klausimą ir 2003 m., ir 2006 m., ir visai neseniai - 2013 m. Tai kas galų gale tas atskiras atvejis? Tai yra atskirai nustatytas atvejis, o ne retas ir ne išimtinis. Ar nereikėtų grįžti prie to žodžio išaiškinimo visų pirma."
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“ politikų sesija
Referendumo perspektyvos
V. S.: "Aš norėčiau grįžti prie diskusijos esmės - kodėl galime keisti tik referendumu? I skirsnio 12 straipsnis sako: tauta, priimdama Konstituciją, pasakė, kad pamatines vertybes, kokia yra ir pilietybė, gali keisti tik ji pati - tauta. Ne Seimas, ne Vyriausybė ir ne Prezidentas. Tik tauta gali Konstituciją pakeisti. Kitas dalykas, Konstitucijoje parašyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Niekas nesako, kad nereikia spręsti problemos, tačiau jei mes paminame principus, tai sakykime iki galo, kad Konstitucija valdžios riboti negali, kad į Konstituciją galime nekreipti dėmesio, kad Konstitucinio teismo išaiškinimai - neprivalomi."
Ž. P.: "Manau, kad jeigu mes dar po šimto metų norime tą patį klausimą spręsti, kai mūsų Lietuvoje bus likę jau tik pusė milijono, tai mes galime bandyti referendumu tą klausimą spręsti. Mes juk žinome, kad paskutinis mūsų sėkmingas referendumas buvo tik stojimo į Europos Sąjungą metu. Jeigu mes norime, kad mūsų ateitis iš mūsų būtų atimta kaip buvo atimta, pavyzdžiui, atominė ateitis - pirmyn, eikime į referendumą. Bet man tauta yra svarbesnė už tai, ką mes dabar šnekam. Dabar situacija yra tokia, kad mes praktiškai nutraukiame bambagyslę su maždaug 300 tūkst."
Dalia Asanavičiūtė, Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, atkreipia dėmesį į referendumo laiką: "Dabar mes kalbame apie referendumą 2019 m. pavasarį vasarą, bet Didžioji Britanija iš ES sudėties traukiasi 2019 m. pradžioje. Vadinasi, Britanijoje gyvenantys lietuviai, kurie nuspręs prieš pasitraukimą atsisakyti Lietuvos pilietybės, taip lengvai po referendumo jos atstatyti negalės. Tai yra didelė problema."
Konstitucijos keitimo tvarka
1922 08 01 Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (sudarė Preambulė, 15 skyrių ir 108 straipsniai). Preambulėje skelbiama, kad Konstituciją priėmė Lietuvos Tauta per savo įgaliotuosius atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą. Lietuva skelbiama demokratine respublika, kurioje suvereni valstybės valdžia priklauso Lietuvos Tautai. Valstybės valdžios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei ir Teismui.
Skelbiamas teismų savarankiškumo principas, Konstitucijos viršenybė (joks teisės aktas negali jai prieštarauti), kurios įgyvendinimas pavedamas įstatymų leidėjui, nustatyta sudėtinga Konstitucijos keitimo tvarka (inicijuoti Konstitucijos keitimą galėjo 1/4 Seimo narių, Vyriausybė arba 50 000 Seimo rinkimų teisę turinčių piliečių.
Atstovaujamoji valdžia pavesta vienų rūmų Seimui, visuotiniuose rinkimuose pagal proporcinę rinkimų sistemą renkamam 3 metams. Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės darbus, tvirtinti nepaprastosios padėties įvedimą.
Įstatymų iniciatyvos teisė suteikta Lietuvos Ministrų Kabinetui, Seimo narių grupei ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turintiems piliečiams, įstatymų skelbimo teisė pavesta Prezidentui.
Seimui pavesta prižiūrėti Vyriausybės veiklą (teikti jai paklausimus ir interpeliacijas, skirti revizijas); absoliučia visų atstovų dauguma jis turėjo teisę kelti Prezidentui ir bet kuriam ministrui baudžiamąją bylą dėl tėvynės išdavimo ir tarnybinių nusikaltimų.
Seimui per jo įgaliojimų laiką absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą, kuris Seimą galėjo paleisti ir anksčiau laiko, bet susirinkęs naujas Seimas turėjo rinkti Prezidentą.
Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. 3 m. kadencijai Seimo renkamam Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, privalėjusiam turėti Seimo pasitikėjimą.
Prezidentui pavesta skelbti įstatymus, reprezentuoti valstybę, kviesti ministrą pirmininką, patikėti jam sudaryti Kabinetą, jį tvirtinti ir priimti atsistatydinimą, skirti aukštuosius pareigūnus, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, suteikta teisė dalyvauti Ministrų Kabineto posėdžiuose ir jiems pirmininkauti, dovanoti bausmę.
Ministrų Kabinetui pasiūlius, Prezidentas galėjo skelbti nepaprastąją padėtį, sustabdyti piliečių teisių garantijas, bet apie tai turėjo pranešti Seimui; Prezidentas turėjo nesunkiai įveikiamą veto teisę Seimo priimtiems įstatymams, išskyrus įstatymus, Seimo pripažintus skubiais.
Mandato gavimas iš Seimo ir visiškas kadencijų sutapimas Prezidentą darė priklausomą nuo Seimo.
Prezidento aktų kontrasignavimo teisė pavesta Ministrų Kabineto atstovui (taip jis dalyvavo visuose valstybės valdymo aktuose ir prisiimdavo už juos atsakomybę Seimui).
Prie šios Konstitucijos rengimo prisidėjo tos pačios sudėties Steigiamasis Seimas, kuris rengė ir priėmė 1920 Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją, bet nuostatos jau buvo kardinaliai pasikeitusios.
Rengiant šią Konstituciją, socialdemokratų ir liaudininkų partijos siūlė panaikinti prezidento instituciją, įvesti teisėjų rinkimus, atskirti Bažnyčią nuo valstybės, užtikrinti streikų laisvę.
Konstitucijos rengimo istorija
1919 12 03 E. Galvanausko vadovaujamo Ministrų Kabineto posėdyje teisingumo ministras L. Noreika pasiūlė sudaryti specialistų komisiją, kuri pradėtų rengti Konstitucijos projektą ir pateiktų jį Steigiamajam Seimui svarstyti.
Konstitucijos rengimo komisija sudaryta iš šių atstovų: L. Noreikos (pirmininkas), A. Kriščiukaičio-Aišbės (vicepirmininkas), S. Rozenbaumo (referentas), A. Janulaičio, P. Leono, M. Soloveičiko, K. S. Šaulio, J. Šerno ir A. Tumėno (nariai).
P. Leonas Komisijos darbą apibūdino labai kritiškai, nes oficialus Komisijos pirmininkas L. Noreika, kaip nedaug nusimanantis asmuo, nuo pirmojo posėdžio vadovavimą perdavė S. Rozenbaumui.
Steigiamajam Seimui pradėjus savo darbą, iš Komisijos sudėties pasitraukė į jį išrinkti S. Rozenbaumas, M. Soloveičikas, K. S. Šaulys ir A. Tumėnas, todėl 05 17 Ministrų Kabinetas priėmė nutarimą, įpareigojantį likusius Komisijos narius tęsti darbą.
Sumažėjusioje Komisijoje projektas buvo gerokai pakeistas.
1920 05 20 buvo sudaryta nauja Konstitucijos projekto rengimo grupė - Steigiamojo Seimo Konstitucinė komisija. Ją sudarė K. Bizauskas, Z. P. Starkus, J. Staugaitis, K. S. Šaulys, A. Tumėnas (pirmininkas) ir J. Vailokaitis (krikščionių demokratų blokas); K. Grinius, G. Petkevičaitė-Bitė, M. Sleževičius (vicepirmininkas) ir M. Untulis (valstiečių liaudininkų blokas); V. Čepinskis ir K. Venclauskas (socialdemokratai); M. Soloveičikas (nuo žydų); Adolfas Grajevskis (nuo lenkų).
Komisija dirbo daugiau kaip dvejus metus ir jos sudėtis šiek tiek keitėsi.
tags: #konstitucija #valstybes #sienos #gali #buti #keiciamos