Ar Epilepsija ir Alkoholis Yra Susiję: Detali Apžvalga

Epilepsija yra lėtinė polietiologinė neurologinio pobūdžio sutrikimas, pasireiškiantis kartotiniais epilepsijos priepuoliais. Tai dažniausias lėtinis nervų sistemos sutrikimas, 10 kartų dažnesnis už išsėtinę skle­rozę ir 100 kartų dažnesnis už motorinio neurono ligas. Su epilepsija susijusios būklės riboja asmenų fizinį aktyvumą, išsilavinimo ir socialines galimybes. Sergantieji dažniau patiria miego sutrikimų, nerimą, depresiškumas pasireiškia kur kas dažniau nei sveikiems asmenims.

Epilepsijos priepuoliu vadinamas paroksizminis stereotipinis sąmonės, elgesio, emocijų, motori­kos, jutimų ar suvokimo sutrikimas dėl staigios ir labai stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Žinoma, kad epilepsijai būdingi savaiminiai priepuoliai, tačiau tam tikromis sąlygomis jie linkę pasireikšti dažniau, todėl asmuo turi žinoti priepuolių riziką didinančius veiksnius.

Tai emocinis stresas, nuovargis ir miego trūkumas, alkoholis ar jo abstinencija, metaboliniai sutrikimai, kai kurie vaistai ir toksininės medžiagos, karščiavimas vaikams, kai kurioms epilepsijos formoms miego būdravimo ciklas (įmigimas - Rolando epilepsijai ir į ją panašioms formoms).

Alkoholio vartojimas sukelia depresiją, nerimo ir miego sutrikimus, pablogina sunkių psichikos ligų (šizofrenijos, dvipolio, obsesinio-kompulsinio sutrikimų) eigą, sunkina pacientų prisitaikymą sergant asmenybės sutrikimais, sukelia epilepsiją, organinius smegenų pažeidimus, lemia didesnį savižudybių skaičių.

Epilepsijos priepuolius gali sukelti: virusinės infekcijos, orų pokyčiai, fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholis (ypač išgeriant didelius skysčio kiekius, arba staiga nutraukus gausų vartojimą - alkoholio nutraukimo priepuoliai), kai kurie medikamentai, taip pat ir vaistų nuo epilepsijos netvarkingas vartojimas, karštis, stipri ir mirganti šviesa.

Alkoholinė Epilepsija: Kas Tai?

Alkoholinė epilepsija - tai būklė, apie kurią dažnai kalbama per mažai arba ji klaidingai suprantama. Daugelis mano, kad tai tiesiog „priepuoliai po alkoholio“, tačiau iš tiesų alkoholinė epilepsija gali būti rimtas ir pavojingas neurologinis sutrikimas, susijęs su ilgalaikiu alkoholio vartojimu ir staigiais jo nutraukimo epizodais. Svarbu suprasti, kad alkoholinė epilepsija nėra tas pats, kas įprasta epilepsija.

Ji dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, ir neretai signalizuoja apie sunkų organizmo bei smegenų pažeidimą. Laiku neatpažinta ir negydoma ši būklė gali kelti grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

Alkoholinė epilepsija - tai epilepsijos priepuoliai, atsirandantys dėl alkoholio poveikio smegenims. Dažniausiai jie pasireiškia ne pačio girtumo metu, o tada, kai alkoholis staiga nutraukiamas po ilgo vartojimo laikotarpio. Tokiu atveju smegenys patiria stiprų stresą, nes buvo prisitaikiusios prie nuolatinio alkoholio poveikio.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas keičia nervinių ląstelių veiklą, mažina smegenų atsparumą dirgikliams ir sutrikdo cheminių medžiagų balansą. Kai alkoholis staiga nebevartojamas, šis disbalansas gali sukelti stiprius epilepsijos tipo traukulius.

Svarbu pabrėžti, kad alkoholinė epilepsija nebūtinai reiškia, jog žmogus serga klasikine epilepsija visą gyvenimą. Tačiau ji rodo, kad smegenys jau yra stipriai pažeistos ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Norint suprasti, kodėl alkoholinė epilepsija yra tokia pavojinga, svarbu suprasti, kaip alkoholis veikia smegenis. Alkoholis nėra tik „raminamasis“ - ilgą laiką vartojamas jis iš esmės keičia nervų sistemos darbą.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas slopina tam tikras smegenų funkcijas ir priverčia nervines ląsteles prisitaikyti prie nuolatinio dirgiklio. Organizmas pradeda „kompensuoti“ alkoholio poveikį didindamas smegenų aktyvumą. Kol alkoholis vartojamas nuolat, šis disbalansas gali būti nepastebimas.

Problema atsiranda tada, kai alkoholis staiga nutraukiamas. Smegenys, pripratusios prie slopinimo, lieka pernelyg aktyvios. Dėl to kyla nervinių impulsų „perteklius“, kuris gali pasireikšti epilepsijos tipo traukuliais. Būtent todėl alkoholinė epilepsija dažniausiai pasireiškia praėjus 6-48 valandoms po paskutinio alkoholio vartojimo.

Priepuolių riziką dar labiau padidina elektrolitų disbalansas, skysčių trūkumas, miego stoka ir kepenų pažeidimai, kurie dažni ilgai vartojant alkoholį. Visa tai silpnina smegenų apsauginius mechanizmus ir didina traukulių tikimybę.

Jei žmogus po alkoholinio priepuolio ir toliau vartoja alkoholį, rizika smarkiai padidėja. Kiekvienas naujas epizodas dar labiau pažeidžia smegenis, o priepuoliai gali tapti dažnesni ir stipresni. Kai kuriais atvejais alkoholiniai priepuoliai pereina į nuolatinius epilepsijos sutrikimus, net ir nutraukus alkoholio vartojimą.

Be to, alkoholinės epilepsijos priepuoliai dažnai įvyksta netikėtai - namuose, darbe ar viešose vietose, todėl didelė rizika susižaloti, nukristi ar užspringti.

Alkoholinės Epilepsijos Pavojai

Alkoholinė epilepsija laikoma rimta ir potencialiai pavojinga būkle, ypač jei ji kartojasi arba lieka negydoma. Didžiausias pavojus kyla ne tik dėl pačių traukulių, bet ir dėl aplinkybių, kuriomis jie įvyksta, bei bendros organizmo būklės, kuri dažnai jau būna stipriai pažeista.

Vienas didžiausių pavojų - staigus sąmonės netekimas ir nekontroliuojami traukuliai. Priepuolio metu žmogus gali nukristi, susižaloti galvą, patirti kaulų lūžius ar rimtus minkštųjų audinių sužalojimus. Jei priepuolis įvyksta vienam esant namuose, kyla rizika užspringti vėmalais ar liežuviu.

Dar viena rimta grėsmė - status epilepticus, kai traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes arba kartojasi vienas po kito be sąmonės atgavimo. Ši būklė yra gyvybei pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes gali sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar mirtį.

Ilgalaikėje perspektyvoje alkoholinė epilepsija dažnai rodo, kad jau yra išsivystę kiti rimti sutrikimai. Tai gali būti kepenų pažeidimai, širdies ritmo sutrikimai, atminties ir dėmesio problemos. Tokie pakitimai dar labiau didina priepuolių riziką ir blogina prognozę.

Svarbu pabrėžti, kad alkoholinė epilepsija retai būna izoliuota problema. Ji dažnai lydi sunkų alkoholio vartojimo sutrikimą, todėl be priklausomybės gydymo rizika išlieka labai didelė.

Alkoholinės Epilepsijos Požymiai

Alkoholinės epilepsijos požymiai dažniausiai pasireiškia ne paties girtumo metu, o praėjus tam tikram laikui po alkoholio vartojimo nutraukimo. Dėl to artimieji ir pats žmogus ne visada iš karto susieja simptomus su alkoholiu, nors būtent tai yra pagrindinis provokuojantis veiksnys.

Dažniausias ir pavojingiausias požymis - epilepsijos tipo traukuliai. Jie dažniausiai būna generalizuoti, su sąmonės netekimu, kūno sustingimu ir vėliau pasireiškiančiais stipriais trūkčiojimais. Priepuolis dažniausiai trunka kelias minutes, po jo žmogus būna išsekęs, mieguistas, gali neprisiminti, kas įvyko.

Dar prieš priepuolį dažnai atsiranda įspėjamieji simptomai, kurie rodo, kad organizmas patiria alkoholio nutraukimo stresą. Tai gali būti stiprus nerimas, vidinis drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, nemiga ar dirglumas. Šie požymiai kartais ignoruojami, tačiau jie rodo didelę priepuolio riziką.

Kai kuriems žmonėms pasireiškia ir psichikos simptomai, tokie kaip dezorientacija, haliucinacijos, stiprus nerimas ar panikos pojūtis. Tokia būklė gali būti dalis sunkaus alkoholio nutraukimo sindromo ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kaip Atskirti Alkoholinę Epilepsiją Nuo Kitų Priepuolių?

Svarbiausias skirtumas - laiko ryšys su alkoholiu. Jei priepuoliai pasireiškia praėjus 1-2 paroms po intensyvaus alkoholio vartojimo nutraukimo, labai tikėtina alkoholinė epilepsija. Taip pat dažnai pastebima, kad žmogus anksčiau neturėjo epilepsijos, tačiau turi ilgą alkoholio vartojimo istoriją.

Vis dėlto galutinę diagnozę gali nustatyti tik gydytojas, todėl kiekvienas toks priepuolis turėtų būti vertinamas kaip skubios medicininės pagalbos indikacija.

Alkoholinės Epilepsijos Gydymas

Alkoholinės epilepsijos gydymas visada laikomas skubiu ir kompleksiniu, nes ši būklė susijusi ne tik su priepuoliais, bet ir su pavojingu alkoholio nutraukimo poveikiu visam organizmui. Svarbiausias tikslas - apsaugoti žmogaus gyvybę čia ir dabar, o vėliau sumažinti pakartotinių priepuolių riziką.

Ūminėje situacijoje, kai įvyksta priepuolis, gydymas dažniausiai atliekamas ligoninėje. Ten stebima gyvybinių funkcijų būklė, koreguojami skysčių ir elektrolitų sutrikimai, skiriami vaistai, slopinantys traukulius ir mažinantys nervų sistemos perdirginimą. Tai ypač svarbu pirmosiomis paromis po alkoholio nutraukimo, kai rizika yra didžiausia.

Ilgalaikis gydymas neatsiejamas nuo alkoholio vartojimo nutraukimo ir priklausomybės gydymo. Jei žmogus ir toliau vartoja alkoholį, net ir geriausi vaistai nuo traukulių negali užtikrinti saugumo. Dėl to dažnai rekomenduojamas kompleksinis gydymas, apimantis gydytojų, psichologų ir priklausomybių specialistų pagalbą.

Svarbu suprasti, kad vaistai nuo epilepsijos ne visada skiriami ilgam laikui. Jei priepuoliai buvo tiesiogiai susiję su alkoholio nutraukimu ir daugiau nesikartoja, pagrindinis „vaistas“ tampa visiškas alkoholio atsisakymas.

Kada Būtina Skubi Medicininė Pagalba?

Alkoholinė epilepsija yra viena tų būklių, kai laukti ar tikėtis, kad „praeis savaime“, yra pavojinga. Yra aiškios situacijos, kai būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, net jei priepuolis atrodo „panašus į buvusius“.

Skubi pagalba būtina, jei epilepsijos priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes arba jei priepuoliai kartojasi vienas po kito be sąmonės atgavimo. Tai gali būti status epilepticus - gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti neatidėliotino gydymo ligoninėje.

Taip pat būtina kviesti pagalbą, jei žmogus priepuolio metu patiria traumą, stipriai susižaloja galvą, pradeda kraujuoti ar sunkiai kvėpuoja. Didelė rizika kyla ir tada, kai po priepuolio žmogus lieka labai mieguistas, dezorientuotas ar neatsigauna ilgą laiką.

Ypatingo dėmesio reikalauja situacijos, kai priepuoliai pasireiškia nutraukus alkoholio vartojimą savarankiškai, be gydytojų priežiūros. Tokiais atvejais komplikacijų rizika yra ypač didelė.

Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)

• Ar alkoholinė epilepsija gali baigtis mirtimi? Taip. Negydoma alkoholinė epilepsija gali būti mirtina, ypač jei pasireiškia užsitęsę priepuoliai, kvėpavimo sutrikimai ar sunkios traumos.
• Ar alkoholinė epilepsija yra tas pats, kas epilepsija? Ne. Alkoholinė epilepsija dažniausiai yra susijusi su alkoholio vartojimu ar jo nutraukimu, tačiau kartotiniai priepuoliai gali sukelti ir nuolatinę epilepsiją.
• Ar priepuoliai kartosis, jei žmogus nustos vartoti alkoholį? Daugeliu atvejų, visiškai nutraukus alkoholio vartojimą ir gavus tinkamą gydymą, priepuoliai nebesikartoja.
• Ar galima gydytis namuose? Ne. Alkoholio nutraukimas žmonėms, patyrusiems traukulius, turi vykti prižiūrint medikams, nes savarankiškas gydymas yra pavojingas.
• Ar vaistai nuo epilepsijos visada reikalingi? Ne visada. Jei priepuoliai susiję tik su alkoholio nutraukimu, pagrindinis gydymas yra alkoholio atsisakymas ir organizmo stabilizavimas.

Pirmoji Pagalba Ištikus Priepuoliui

Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo. Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti. Nieko negalima kišti į burną, o, pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus, t.y. lengvai paėmus už smakro pražiodyti, šiek tiek atgal atlošti galvą, - tai palengvins kvėpavimą. Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią šoninę padėtį (ant šono). Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.

Visuomet skubiai kvieskite medikus, jei priepuolis ištinka nėščią moterį arba kūdikį (taip pat ir tuomet, jei priepuoliai ištinka tik karščiuojant). Būtina kreiptis į gydytoją, jei pirmą kartą ištinka traukulių ar kitoks priepuolis, sąmonės netekimo epizodas; jei jį lydi galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas ar kiti papildomi simptomai.

Sergant epilepsija, būtina vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems; nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais; netinkamas ir darbas naktimis. Taip pat kuo mažiau laiko patartina praleisti vieniems, o dėl galimybės vairuoti automobilį būtina pasitarti su gydytoju.

Fizinis Aktyvumas Sergant Epilepsija

Nors epilepsija sergantiesiems yra leidžiama užsiimti daugeliu sporto rušių, pastebimas mažas sergančiųjų fizinis aktyvumas. Anksčiau atliktas epilepsijos ir fizinio aktyvumo tyrimas parodė, kad reguliari mankšta suteikia fizinę ir emocinę naudą epilepsija sergantiems žmonėms. Viename iš žurnalų buvo pristatytas tyrimas, kuriame pranešama apie bendrą mankštos ir psichinės sveikatos naudą bei apie tai, kaip mankšta gali pagerinti priepuolių kontrolę.

Tyrėjai daro išvadą, kad epilepsija sergantys žmonės turėtų būti skatinami sportuoti ir palaikomi jų globėjų ir sveikatos priežiūros komandos. Pradėkite nuo mažo intensyvumo fizinės veiklos. Kartais žmonės yra sutrikę ir nežino, nuo ko pradėti ir kokia veikla jiems gali būti geriausia. Pradėkite atlikdami nedidelius savo dienos pakeitimus. Tai padės išsiugdyti įpročius, kad padidėtų Jūsų kasdienis aktyvumas.

Tai neturi būti sudėtingi pratimai ir jie neturi užtrukti kelias valandas. Pavyzdžiui, kasdien nueikite keletą kilometrų Jums įprastu tempu. Epilepsija sergantys žmonės sportuodami gauna tokią pačią naudą sveikatai kaip ir kiti, be to, epilepsija sergantiems žmonėms užsiimant fizine veikla padidėja ištvermė ir jėga, pagerėja medžiagų apykaita, nuotaika, socialinis gyvenimas, sumažėja stresas, geriau išsimiegama.

Epilepsijos Klasifikacija

Epilepsiniai priepuoliai klasifikuojami pagal Tarptautinės lygos prieš epilepsiją 1981 m. patvirtintą Tarptautinę epilepsinių priepuolių klasifikaciją (TEPK). Pagal ją priepuoliai skirstomi į židininius (dalinius), kurių pirmieji klinikiniai ir / ar elektroencefalografiniai simptomai nurodo pradinę neuronų aktyvaciją ribotoje vieno pusrutulio zonoje, ir generalizuotus, kurių jau pirmieji klinikiniai požymiai rodo sinchronišką abiejų pusrutulių neuronų iškrovą.

Židininiai savo ruožtu skirstomi į: a) paprastuosius, kurių metu sąmonė išlieka; b) sudėtinguosius židininius (dalinius kompleksinius), kai sąmonė sutrinka; c) antriniu būdu generalizuotus toninius-kloninius (GTK), kurie gali būti paprastojo arba sudėtingojo židininio priepuolio tąsa.

Paprastieji židininiai priepuoliai gali pasireikšti motoriniais fenomenais (veido dalių ar galūnių trūkčiojimai, toninis įsitempimas, kūno sukimas į kurią nors pusę, kalbos pasikeitimas - kalbos nutrūkimas ar vokalizacija), jutiminiais fenomenais (lokalūs jutimo sutrikimai, vizualiniai arba regos - žybčiojimai ar spalvoti ratilai akyse, regėjimo lauko sutrikimai, aplinkos objektų iškraipymo jutimas; klausos - įvairūs garsai, muzika ar balsai; uoslės - įvairūs, dažniausiai nemalonūs kvapai; skonio - metalo, kartumo skonis burnoje, svaigimo), autonominiais fenomenais (jutimas epigastriumo srityje, išblyškimas, prakaitavimas, paraudimas, piloerekcija, vyzdžių išsiplėtimas), psichiniais fenomenais (aukštesniųjų smegenų funkcijų sutrikimas) - disfazija, dismnezija (déjà vu - kažkada patirto jausmas, jamais vu - svetimos aplinkos jausmas, kognityviniais - nerealumo jausmas, laiko suvokimo sutrikimas), afektiniais (baimė, pyktis, nerimas), iliuzijomis (makropsija, mikropsija), struktūrinėmis haliucinacijomis (muzikos, vaizdų).

Paprastųjų židininių priepuolių metu pacientas jaučia ir mato visa, kas su juo vyksta, savo jutimus gali nupasakoti, nors ir negali suvaldyti prasidėjusio vyksmo.

Sudėtingiesiems židininiams priepuoliams būdingas simptomas - sąmonės sutrikimas. Ligonis nepamena priepuolio. Šių priepuolių metu neretai stebimi automatizmai - nekontroliuojami judesiai (čepsėjimas, rijimas, čiupinėjimasis, betikslis ėjimas ar beprasmis daiktų kilnojimas, spardymasis ir pan.). Kiekvienas dalinis (židininis) priepuolis turi riziką plisti (generalizuotis) nuo paprasto iki sudėtingojo arba GTK traukulių.

Generalizuoti priepuoliai skirstomi į absansus (tipinius ir atipinius), mioklonijas, kloninius, toninius, atoninius ir toninius-kloninius. Absansai yra staiga prasidedantys ir staiga pasibaigiantys trumpi (sekundžių trukmės) sąmonės sutrikimo ir bet kokios veiklos sustojimo epizodai.

Mioklonijos yra staigūs, trumpi (< 100 msek.), nevalingi įvairios lokalizacijos (aksialiniai, proksimalinių galūnių, distalinių galūnių dalių pavienių raumenų ar jų grupių) trūktelėjimai, nesusiję su sąmonės sutrikimu. Tai vienkrypčiai, kloniniai trūktelėjimai. Jie yra įvairos amplitudės, lokalizacijos, trukmės, provokuojančių faktorių ir cirkadiškumo. Mioklonijos būna židininės, multifokalinės arba generalizuotos, ritmiškos, aritmiškos ar primenančios labai greitą tremorą. Gali pasireikšti spontaniškai arba išprovokuotos šviesos, garso, somatosensorinių dirgiklių, skaitymo ar judesių. Dažniausiai stebimos prabudimo metu.

Kloniniams traukuliams būdingas ritmiškas raumenų susitraukimas. Juos apibrėžti galima kaip mioklonijas, kurios kartojasi reguliariu ritmu (2-3 Hz), apima tas pačias raumenų grupes, yra užsitęsusios ir lydimos arba ne sąmonės sutrikimo. Izoliuoti generalizuoti kloniniai traukuliai pasitaiko retai.

Rizikos Susirgti Epilepsija Veiksniai

Padidinta rizika susirgti epilepsija yra:

• Jei vaiko mama nėštumo metu sirgo nėsčiųjų cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis ar turėjo bėdų su kraujospūdžio pakilimu ir reguliavimu.
• Vaikas patyrė gimdymo traumą arba buvo labai užsitęsęs (komplikuotas) gimdymas.
• Epilepsija gali susirgti žmogus po galvos smegenų ar jų dangalų uždegimo, galvos smegenų traumos, taip pat po insultų ir sergant galvos smegenų navikais.

Epilepsijos Simptomai

Simptomai:

• Galūnių trūkčiojimas
• Kūno dalių įsitempimas
• Kūno dalių trūkčiojimas
• Seilėtekis
• Orientacijos sutrikimas
• Traukuliai veide
• Sąmonės netekimas

Į ką atkreipti dėmesį gydytojui diagnozuojant epilepsiją

Gydytojai diagnozuoja epilepsiją apklausdami pacientą, artimuosius, kurie matė epilepsijos priepuolį, ištirdami pacientą neurologiškai. Atliekami kraujo tyrimai, kad būtų įsitikinta, jog nėra tam tikrų cheminių medžiagų pakitimų. Vienas pagrindinių tyrimų - elektroencefalografija. Tai tyrimas , kurio metu ant galvos uždėtais elektrodais, registruojamas smegenų elektrinis aktyvumas. Šio tyrimo pagalba gali būti nustatomas traukulių tipas, jų kilimo vieta. Gali prireikti atlikti vaizdinius galvos smegenų tyrimus, pavyzdžiui kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją.

tags: #ar #gali #gyrtam #zmogui #buti #apilepsija