Kompensacijos šeimoms su neįgaliaisiais Lietuvoje: būstas, transportas, pensijos ir kita parama

Lietuvoje neįgaliesiems ir jų šeimoms teikiama įvairiapusė finansinė parama, apimanti kompensacijas, pensijas, tikslines išmokas ir lengvatas. Ši parama skirta pagerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, užtikrinti jų socialinę integraciją ir sudaryti sąlygas visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines kompensacijų rūšis ir paramos priemones, skirtas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ar suaugusiems neįgaliesiems.

Parama būstui

Viena iš svarbiausių paramos formų - parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. 2020 metais įsibėgėjo praėjusių metų antroje pusėje priimto Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimas dėl neįgaliųjų, gyvenančių socialiniuose būstuose.

Būsto pritaikymas neįgaliųjų poreikiams

Neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.

Taip pat parama skiriama, jei:

• Šeima turi ar turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų.
• Turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.

Kompensacijos transportui

Negalią turintys suaugusieji arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiūliusi Transporto lengvatų įstatymo pataisas, pagal kurią nuo 2021 m.

Finansinė parama studentams

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje ir kuriems yra nustatytas 45 proc. Finansinė pagalba teikiama, kai negalią turintis studentas anksčiau nėra įgijęs atitinkamos studijų pakopos išsilavinimo.

Pensijos ir išmokos

Neįgaliesiems mokamos įvairios pensijos ir išmokos, skirtos kompensuoti dėl negalios patirtus praradimus ir papildomas išlaidas:

• Netekto darbingumo pensijos: Nuo šių metų augo ir netekto darbingumo bei invalidumo pensijos, kurios mokamos neįgaliesiems, netekusiems 45 proc. ir daugiau darbingumo. Netekto darbingumo pensijos, kaip ir senatvės, 2020 metais didėjo apie 9 proc.
• Šalpos pensijos: 2020 metais didėjo šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, o bazė padidėjo nuo 132 iki 140 eurų. Vienas ryškiausių pokyčių nuo 2020 metų - padidintos šalpos pensijų „grindys“ neįgaliesiems.
• Tikslinės kompensacijos: Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos. Jų dydis taip pat priklauso nuo bazės, o ji šiemet auga nuo 114 iki 117 eurų. Tai - papildoma išmoka, kuri gali būti mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija. Tikslines kompensacijas gauna 93 tūkst.
• Vaiko pinigai: Negalią turintiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, kartu su 60 eurų dydžio vaiko pinigais mokama 40 eurų papildoma išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, iš 14,9 tūkst.

Nuo 2020 metų pradžios darbingo amžiaus netekto darbingumo pensijų gavėjai, kurie yra praradę 60 proc. ar daugiau darbingumo, bei senatvės pensijos amžiaus neįgalieji, paradę 45-55 proc. darbingumo, gali gauti pensijos priemoką, jeigu visų gaunamų pensijų ir pensinių išmokų suma per mėnesį yra mažesnė nei 257 eurai. Lietuvoje iš viso yra apie 168 tūkst.

Išmokų rūšys ir gavėjai

Asmeninio asistento paslaugos

Prašyti asmeninio asistento paslaugų gali asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas lengvas, vidutinis, sunkus neįgalumo lygis ar 55 proc. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Projektui iš viso skirta 4,9 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Panaši lydinčiojo paslauga atsiranda ir įsidarbinant - nuo metų pradžios neįgalieji Užimtumo tarnyboje gali gauti papildomą pagalbą, bandydami įsidarbinti ar lydimąją pagalbą įsidarbinę. Užimtumo tarnyboje asmenis su negalia konsultuoja atvejo vadybininkas, kuris kartu su darbo ieškančiu asmeniu parengia individualų užimtumo veiklos planą.

Jeigu žmogus turi darbo pasiūlymą, bet jam reikia papildomos pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras, Užimtumo tarnybos atvejo vadybininkas suplanuoja šias paslaugas ir tarpininkauja organizuojant įdarbinimo paslaugų teikėjo ir darbo ieškančio asmens susitikimą. Bendradarbiaudamas ir su neįgaliuoju, ir su darbdaviu, įdarbinimo paslaugų teikėjas padeda susitvarkyti įsidarbinimui reikalingus dokumentus, suprasti darbo sutarties sąlygas, darbdavio vidaus tvarkos taisykles ir darbo vietoje atliekamas darbo funkcijas.

Jei yra toks poreikis, neįgaliajam teikiama ir lydimoji pagalba - paslaugų teikėjas padeda išspręsti naujoje darbovietėje kylančias problemas, dėl kurių neįgalus asmuo gali netekti darbo. Darbdavys konsultuojamas apie darbo vietos, santykių, sąlygų pritaikymą. Taip pat svarbus lydimosios pagalbos įsidarbinus paslaugų teikėjo uždavinys - konsultacijos, kaip užtikrinti neįgalaus asmens teises ir išvengti diskriminacijos.

Vidutiniškai per metus į Užimtumo tarnybą kreipiasi apie 10 tūkst.

Socialinės įmonės

Šiai metais įsigalioja Socialinių įmonių įstatymo pataisos, pagal kurias neįgaliuosius įdarbinančios socialinės įmonės skatinamos aktyviau įdarbinti sunkesnę negalią turinčius darbuotojus. Subsidija asistento išlaidoms mokama, kai yra nustatytas asistento pagalbos poreikis neįgaliojo darbo funkcijoms atlikti.

Socialinė įmonė ne mažiau kaip 75 proc. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas bus keičiamas į socialinės įmonės statusą. Socialinėje įmonėje ne mažiau nei pusę darbuotojų turės sudaryti neįgalieji: 40 proc. ir daugiau - žmonės, turintys sunkų ar vidutinį neįgalumą arba neviršijantį 40 proc. darbingumą, ir 10 proc. - žmonės, kuriems nustatytas 25 proc.

Neįgalių darbuotojų darbo laikas per mėnesį turės sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. Socialinės įmonės iš neremtinos veiklos galės gauti ne daugiau nei 15 proc.

tags: #kompensacija #uz #renovacija #ceimos #kurie #tury