Mados pasaulis visada garsėjo savo griežtais standartais ir reikalavimais modeliams. Tačiau ar šie reikalavimai išlieka tokie patys, ar keičiasi laikui bėgant? Panagrinėkime, ko šiandien tikimasi iš modelių, norinčių dirbti su tokiais mados gigantais kaip „Vogue“.
Esu mados fotografas, fotografavęs „Vogue Italia“ ir „Sports Illustrated“.
Modelio darbo specifika
Modelio darbas yra labai lankstus, tu gali prisitaikyti. Pavyzdžiui, jei modeliais tampa mokinės, jos keliauja per vasaras. Kitas variantas - gali imti full time, t. y. grįžti namo kas du tris mėnesius savaitei ar dviem (jei labai pasiseka, mėnesiui). Dar kitas variantas - dirbi, kai tave iškviečia klientas.
Tokiu atveju jis apmoka išlaidas už transportą, apgyvendinimą; nuvyksti į vietą ir bent savaitę dirbi. Trukmė priklauso nuo to, kokio dydžio katalogui ar leidiniui fotografuojiesi. Neseniai grįžau iš Prancūzijos. Nuolat laikau sukrautą lagaminą, nes nežinau, kada ir kokia kelionė laukia.
Užsakovas, kuriam prisireikė konkretaus modelio, konkretaus tipažo - tai yra klientas.
Jei išbūnu tik penkias dienas, apmoka klientas. Jei apsistoju ilgesniam laikui, moku pati. Kas iš anksto pasirūpins gyvenamuoju plotu - susitarimo reikalas. Labiau apsimoka, kai pati susiieškau.
Emocijos ir tipažas
Jei agentūros įžvelgia, kad modelis gali įgyvendinti kūrybinį sumanymą (tapti piktu vaiku, dvarininkaite, gyvenimu nusivylusia moterimi ar pan.), tai ir kviečiasi į fotosesijas. Pirmiausia jiems svarbus veidas (tipažas), paskui žiūri, ar gebėtum ištransliuoti emocijas. Emocijos jiems labai svarbu.
Kartais darbo dienos pabaigoje iš kūrybinės grupės sulaukiu pasakymo: „Giedre, mes matom, kad atitolai nuo tipažo, matome iš akių, kad nebesi vaidmenyje.“
Tačiau yra modelių, kurie, kaip mėgsta sakyti Juozas Statkevičius, dirba „pakaba“, t. y. dažniausiai žingsniuoja podiumu.
Nežinau, gal iš aukščiau duota. Kartais labai sunku perteikti tai, ką nori pasakyti. Tiesiog bandau. Dažniausiai fotografų komanda turi apibrėžusi viziją, bet tiksliai nežino, ko nori. Privalai jiems ištransliuoti viską, ką turi, o jie išsirenka tinkamą variantą.
Komandą sudaro fotografas, visažistas, gali būti ir plaukų stilistas, asistentai. Jei, tarkime, studijoje kuriama tam tikra atmosfera, butaforija, komandoje dar dirba dizaineriai, pavyzdžiui, baldų dizaineris. Kartais prie tavęs vieno pluša dešimt ir daugiau žmonių.
Tai priklauso ir nuo fotosesijos tematikos. Jei pasitaiko merginų ar porų tematika, komandoje gali būti kur kas daugiau žmonių. Komandos didelės, nes viskas turi būti padaryta per tam tikrą sutartą laiką. Stengiamasi suktis greitai, kadangi kainuoja, aparatūra, studijos nuoma. Pasaulis skuba.
Trukmė priklauso nuo leidinio dydžio - ar jį sudaro keletas puslapių, ar visa istorija. Taigi fotosesija trunka nuo keleto valandų iki paros. Studijoje esu prasėdėjusi ištisą parą. Be miego. Ir negali parodyti, kad esi pavargusi. Privalai būti žvali, su nuotaika, draugiška komandai.
Jei neparodai pozityvo, automatiškai „sėda“ visos komandos nuotaika. Jie suirzta, nes modelis nebeatlieka savo darbo, vadinasi, jie užtruks darbe…
Iš pradžių turėjau ilgus plaukus, ir niekas su jais negalėdavo susitvarkyti, dėl to fotosesijos užtrukdavo keletą valandų. Prancūzų agentūra prieš pasirašydama sutartį iškėlė sąlygą - jei nori su mumis dirbti, privalai iki menčių nusikirpti plaukus. Mes tave labai mylim, bet pirmiausiai - plaukai…
Kitais atvejais plaukų ilgis, jų iškarpymai, spalva irgi priklausė nuo užsakovų, mat mano plaukai greitai auga ir yra vešlūs, tai sukelia jiems problemų. Dabar grįžtu prie natūralios jų spalvos, žiūrėsiu, ar ilgam.
Ačiū tėveliams, Dievui, genetikai - man nereikia laikytis jokių dietų. Bet kai kurioms merginoms tenka, būna, jos nueina drastišku keliu, dėl to suserga. Vaizdas liūdina. Kad taip nenutiktų, visų pirma reikia turėti tvirtą stuburą.
Pavyzdžiui, vienas komandos narys sako: „Giedre, tu esi per plona šitam drabužiui.“ Kitas: „Tu kaip skeletas.“ Asistentas: „Jėzau, koks storas šitas modelis.“ Taip man nutiko tame pačiame darbe.
Jeigu viską imsi į galvą, būsi be dvasinės pusiausvyros, neatskirsi, kur darbas, o kur„ aš“, imsi blaškytis, - galas. Reikia priimti save tokią, kokia esi, nes kitaip atsiras didelis vidinis disbalansas, tai prie gero neveda, nes komanda jaučia, mato tavo vidinę būseną.
Net pirmąkart atėjus į darbo pokalbį jie jaučia, jei su tavimi kažkas negerai, jaučia tavo nuotaikas - esi irzli, įsibaiminusi ar panašiai. Kai kuriems ir perdėtas džiaugsmas kelia įtūžį. Jie ieško stiprių žmonių. Ypač dabar, mat keičiasi modelių pasaulis.
Į gerąją pusę, nes nebeieškoma nesveikai, nenatūraliai atrodančių modelių. Anksčiau tokie madų namai kaip „Yves Saint Laurent“ arba „Alexander McQueen“ imdavo super plonas merginas, bet jos dažniausiai būdavo 15-16 metų, vaikiškai atrodančios, nesusiformavusio kūno. Prieš pusantrų metų reikalai pradėjo keistis. Dabar galima pamatyti podiumu žygiuojančias merginas, kurios turi daugiau moteriškumo.
Priklauso nuo modelio tipažo, agentūros, to meto rinkos. Raumeningi (vadinamieji komerciniai) modeliai turi paplušėti sporto salėje kasdien po 3-4 valandas. Iš prigimties liekniems vaikinams (atitinkantiems kitokį tipažą) to daryti nereikia.
Jei nori užsidirbti pinigų, daryti karjerą, turi dirbti ir įdėti pastangų. Jei fotosesijos metu tau pasakyta sėdėti ir nejudėti, tai ir sėdi. Jei pasakyta tik sėdėti, tą sėdėjimą bandai ištransliuoti. Klusnumas labiau būtinas Lietuvoje. Su muštru nesusidūriau. Su komanda privalai bendradarbiauti. Kartais kai ką turi paaukoti komandos ir bendro darbo labui. Pasitaiko, kad kai kurie pradeda išnaudoti tą gerumą. Tarp paklusnumo ir vergavimo labai plona linija.
Patarimo negaliu duoti, nes kiekvienas žmogus pats atranda savo laimę ir sėkmę. Jeigu man pasisekė su šitomis agentūromis, tai nereiškia, kad turi pasisekti visiems modeliams. Kaip aš rinkausi? Galiu papasakoti apie savo motininę agentūrą „Image Group“.
Nors buvau girdėjusi apie jai vadovaujančias Renatą Mikelionytę ir Medą Jonaitytę, vis tiek ėjau virpančia širdimi, nes tuo metu mados pasaulyje girdėjosi įvairių skandalų. Šiek tiek ėjau va bank. Ir tėvai labai meldėsi, kad neatsitiktų nieko blogo. Aišku, prieš pasirašydama kontraktą klausiau nepriklausomų teisininkų patarimų. Jie patvirtino, kad viskas tvarkoje.
Duodu patarimą: jei ilgą laiką bedirbdama su viena agentūra jautiesi išnaudojama (neskaidrūs atrodo piniginiai reikalai, mokesčiai), kažkas netenkina, tai keisk agentūrą. Nereikia draskyti akių, išsiskirkite taikiai.
Taip. Turi būti draugiškas, turėti savo galvą. Jei tave įkalbinėja fotografuotis nuogą, o moralė tau to neleidžia, tai nieko panašaus - nesileisk į kalbas, nes jausiesi save išdavęs.
Dieve, tai kasdienybė… Avi ir keliais dydžiais per didelius, ir per mažus. Savo dydžio batelius retai kada gaunu. Nors, kai teko garbė eiti „Marc Jacobs“ (JAV) podiumu, jie labai rūpinosi ir klausinėjo, ar tikrai atitinka dydis. Jiems buvo svarbu, kad modelis nepamestų batelio. Kitiems nerūpi: pametei - tavo problema, kitąkart neimsime.
Jei dizaineris nėra įsimylėjęs tavo tipažo, o tu eidama pametei batelį ir dar kaip nors negrabiai išsitėškei, tave kaipmat įsidėmės. Žinoma, ne gerąja prasme.
Tai labai subtilus dalykas. Daug merginų paslysta. Kaip nepasiklysti? Čia susisieja daug dalykų. Pirmiausia priklauso nuo tėvų auklėjimo - per griežto arba per laisvo. Per griežtai auklėta mergina nutrūksta kaip šuniukas nuo grandinės ir nori viską išbandyti, nesvarbu, kokio amžiaus ji būtų - 18 ar 24 metų. Esu visko mačiusi. Kitas dalykas - dvasinės vertybės, požiūris į gyvenimą.
Aš nesiveldavau į visokius dalykus (vakarėlius - aut. past.), nemėgstu klubų. Nesakau, kad nesu jų lankiusi, bet visada reikia žiūrėti, su kuo eini, kur eini, ar tuos žmones pažįsti, ką tau sako vidinis balsas. Visuomet geriausia eiti su draugėmis, ne su „diedais“ (juokiasi - aut. past.). Patarčiau pasitikėti savo intuicija ir nelįsti ten, kur nesinori.
Labai įvairiai. Kartais, kai intensyviai dirbu, nebūna laiko nei pusryčiams, nei pietums, tik vakarienei. Kitais atvejais visada stengiuosi papusryčiauti, nes kitaip būnu labai pikta. Stengiuosi maitintis sveikiau - neleidžiu sau per daug picų, nors visiškai jų neatsisakau (mane iš kelio dažniausiai išveda vyras).
Labai mėgstu lietuviškus patiekalus. Vasarą mėgstamiausias valgis - šaltibarščiai, o šiaip - kiaušinienė su lašiniais. Stengiuosi valgyti tokį maistą, prie kurio esu įpratusi nuo vaikystės, paauglystės, kada nuolat gyvenau kaime. Dabar, būdama tėvų namuose, mėgstu pieno produktus. Žinau, ką valgau, nes mano tėvai dar ūkininkauja, taigi daugelis produktų yra naminiai. Net į užsienį vežuosi juodos duonos ir lašinių, kartais naminio sūrio. Dirbdama esu perdozavusi kavos, todėl dažniausiai renkuosi arbatą.
Vienu sakiniu ar dviem nelabai įvardinsiu. Tai grįžimas prie to, kas aš esu. Gali dirbti geriausiai apmokamą darbą, žingsniuoti garsiausiais podiumais, bet kai tu pamiršti, kas esi, kas tavo šeima, iš kur tu kilusi, prarandi identitetą. Gimtinė - tai mano relaksacijos, dvasinio atsigavimo vieta. Patinka pasiknisti darže, prisiliesti prie žemės, auginti savo pomidorus… Pastaraisiais metais mažai prie to prisiliečiu.
Grįžusi į kaimą, stengiuosi padėti tėvams. Prisako pavairuoti traktorių, tai ir vairuoju, nes moku. Arba negi sunku paimti nuo dirvos akmenį ir įmesti į priekabą? Kadaise tėtis turėjo seną vikšrinį traktorių, valdomą vairalazdėmis. Aš jų dar nepajėgdavau patraukti, bet jau mėgdavau sėdėti tame traktoriuje tėčiui ant kelių. Ratinį traktorių vairuoti išmokė tėtis. Lengvąjį automobilį - mama. Jinai man leisdavo važinėtis miško keliukais nuo 9 metų, nes ir jai tėtis (mano senelis) leisdavo tokio amžiaus.
Labai įvairiai. Prieš dvejus trejus metus - labai mažai. Būdavo puiku, jei grįždavau kas du tris mėnesius dviem savaitėms. Pasitaikydavo, kai po dienos pasivydavo skambutis: „Giedre, tikimės, kad neišsipakavai daiktų, už trijų valandų skrydis.“ Dabar daugiau laiko praleidžiu namie, nes tas lakstymas labai išvargina. Noriu pabūti sėsliau, nes kartais praleidžiu tai, kas šeimoje svarbiausia. Šeima - mano antroji vertybė.
Labai nepopuliari. Tai religija.
Man graži mergautinė pavardė, ji žinoma užsienio rinkoje. Graži ir vyro pavardė. Norėjosi būti -iene. Su būsimuoju vyru draugavome nuo mokyklos laikų, esame kilę iš to paties kaimo. Vyras šiuo metu tarnauja šauktiniu kariuomenėje.
Didmiestis nevilioja, nes užaugau vienkiemy, man reikia gamtos. Įsivaizduoju, kad pastovus darbas taptų rutina, todėl norėčiau ištrūkti iš betoninių džiunglių, grįžti į ramybės oazę. Dėl to vilioja mažesni miestai. Taigi turiu viziją, bet atvira ir kitiems variantams.
Victoria Beckham Has Been Eating the SAME Diet for 25 Years! 😱😱😱
Daphne Selfe: įrodymas, kad amžius - ne riba
80 metų britų modelis Daphne Selfe turi jau 60 modelio darbo stažą. Tačiau ir sulaukusi garbaus amžiaus ji ant podiumo pristato tokių pasaulinio garso dizainerių kaip Dolce & Gabbana, Tata-Naka ir Michiko Koshino drabužių kolekcijas. Už fotosesiją žurnalams ji uždirba po 1000 svarų sterlingų per dieną. Puiki laikysena, išraiškingi veido bruožai ir ilgi, gražūs žili plaukai, - toks šio modelio išskirtinumas.
D.Selfe vėl sugrįžo ant podiumo, kai ją prieš 11 metų pastebėjo viename madų šou. Mados pasaulio atstovams pasirodė, kad ji puikiai tiktų pristatyti senjorėms skirtą madą.
„Mano sugrįžimas iš tiesų yra neįprastas ir ironiškas. Aš išgarsėjau būdama vyresnio amžiaus, kai mano plaukai jau buvo žili. Manau, kad dabar mano išvaizda yra išraiškingesnė nei anksčiau, o didžiausias mano privalumas yra plaukai. Esu radusi savo nišą ir labai mėgstu savo darbą. Drabužių demonstravimas padeda man išlikti jaunai“, - sako Daphne.
Moters debiutas mados pasaulyje įvyko 1950 metais, kai jai buvo 20 metų. Dalyvauti modelių atrankoje Daphne įkalbėjo draugai. 1954 metais Daphne susituokė su Jimu Smithu, TV vadybininku. Pagimdžiusi tris vaikus ji vėl tęsė modelio karjerą, pristatinėdama vyresnėms moterims skirtą madą.
Moteris mano, kad didžiausią pavojų jauniems modeliams kelia mados industrijoje dirbančių žmonių gobšumas bei su tuo susiję didžiuliai reikalavimai. Ji taip pat baiminasi dėl jaunų manekenių, kurios dažnai susigundo vartoti kokainą ir alkoholį. Dirbdama modeliu Daphne jėgas atgaudavo gerdama vandenį ir limonadą. Ir dabar išsaugoti gerą išvaizdą bei sveikatą moteriai padeda tinkamas gyvenimo būdas. Daphne užsiiminėja joga, daug dėmesio skiria mitybai: jos raciono pagrindą sudaro vaisiai, daržovės ir žuvis.
Ar keičiasi reikalavimai modeliams? Jolantos Sadauskienės įžvalgos
Modelių pasaulyje daugybę metų galiojusios negailestingos konkurencijos taisyklės, atrodo, pamažu lieka užmarštyje ir ant podiumų ar žurnalų viršeliuose vis dažniau galime pamatyti didesnių dydžių drabužius demonstruojančias gražuoles ar modelius, kurie neprimena daugybę metų grožio standartu laikytas ilgakojes.
Tačiau modelių agentūros „Modilina" vadovė įsitikinusi, jog tai tėra iliuzija ir mados sferoje niekas nepasikeitė. Pirmosios Lietuvoje juvelyrikos studijos „Marry Me by Ribas“ atidaryme sutikta žinoma moteris sakė, kad vis dar egzistuoja ir badavimo problema, nors tai nėra sveikintina. Šiandien ypač pabrėžiama, jog modelis turi sveikai maitintis, rūpintis savo sveikata, gera savijauta ir sportuoti.
„Stengiamės, kad merginos būtų sveikos, sveikai mitintųsi, rūpintųsi ir pačios savimi. Tačiau, žinoma, modelių pasaulyje pasitaiko ir badavimo. Tokiems modeliams nėra autoritetų ir jos neklauso nei mūsų, nei tėvų. Tai jau liga ir sako, kad valgo, tačiau lieknėja akyse ir tai nėra sveika“, - sakė ji.
Modelių agentūros savininkė pabrėžė, jog tai yra psichikos problema, todėl tokiais atvejais reikalingas rimtas gydymas ir apie modelio darbą negali būti nei kalbos. Pati J. Sadauskienė dietų niekada nesilaiko ir atsižvelgti į tai, ką valgo, privalo tik dėl maisto netoleravimo. Ji negali mėgautis jūros gėrybėmis, valgyti kviečių ir mielių, todėl būdama restorane visada detaliai perskaito meniu ir patiekalų sudėtį.
Anot pašnekovė, visus 30 metų, kiek ji dirba šioje sferoje, reikalavimai modeliams iš tiesų nepasikeitė ir plius dydžio modeliai netapo perversmu.
„Mados pasaulyje šie pokyčiai iš tiesų nevyksta. Tai tėra bandymai įtikti klientui ir pirmiausiai vartotojui, kad jie nesijaustų antrarūšiais“, - paaiškina ji „paguodžiančios linijos“ drabužių modelių darbą, kuris dažnai yra pristatomas kaip perversmas modelių rinkoje, pakeitęs itin lieknas manekenes.
Profesionalė taip pat pastebėjo, kad atvertus „Vogue“ niekada nepamatysime plius dydžio modelių, nes šie dažniausiai yra skirti dideliems internetinės prekybos puslapiams ir tam, kad atitiktų klientų poreikius.
„Dizaineriui negalima sakyti, kam kurti. Kitaip jis išvyks ten, kur jam niekas nelieps aprengti karvės. Ši pasaka, deja, tik dėl kliento. (Norint) nuraminti, kad esi graži ir tokia. Tačiau per 30 metų, kiek esu mados pasaulyje, niekas nesikeičia“.
Nepaisant to, kad modelis turi atitikti išvaizdos, komunikabilumo, gebėjimo pristatyti ir kitus svarbius reikalavimus, Jolanta tikina, jog naujų merginų visada atranda, o sėkmingiausiais topmodeliais tampa tos, kurios apie darbą mados pasaulyje ar modelio duoną nei nesvajojo.
„Size Zero“: mitas ar realybė?
Jos malšina alkį cigaretėmis, dietine kokakola, popierinėmis servetėlėmis... Jos - manekenės, trokštančios tilpti į dizaineriškus „size zero“ drabužius. „Size zero“, arba US 0, atitikmenys: britų - UK 4, europiečių - EU 32. Kad šias apimtis turėtum nuolat (ir įtiktum darbdaviams, būtum paklausi), tenka maitintis popieriumi.
Ji pasakoja apie JAV manekenę šašuotais ir randuotais keliais, kurios paaiškinimas dėl išvaizdos toks: „Kadangi aš visą laiką alkana, dažnai alpstu.“ Apie rusę, į pasiūlymą užkąsti atsakiusią: „Mano darbas - nevalgyti.“, ir jos tautietę, kuri kelias dienas trukusios fotosesijos vidury nebepajėgė stovėti, o pabaigoje tegalėjo gulėti.
Apie Paryžiuje dirbančią merginą, reguliariai atsiduriančią ligoninėje, kur medikai sulašina maitinamojo fiziologinio tirpalo. Kai nežinai, kaip kuriamos mados elito kolekcijos, nematai tikrojo vaizdo. Paaugliškas kūnas garsių dizainerių dirbtuvėse naudojamas kaip pagrindas kuriant ir konstruojant naujus drabužius.
Minėtoji mergina, palaikanti gyvastį fiziologiniu tirpalu, - „fit“ modelis, kurio paaugliškas kūnas garsių dizainerių dirbtuvėse naudojamas kaip pagrindas kuriant ir konstruojant naujus drabužius.
„Iš Europos gaudavome neįtikėtinai mažų haute couture - jie primindavo krikšto drabužėlius“, - ironizuoja mados kasdienybės žinovė iš Australijos.
Pasak jos, sukasi užburtas ratas, kurį itin sunku sustabdyti, nes mados diktatoriai suinteresuoti bet kokia kaina išlaikyti visa apimančią kontrolę, garantuojančią valdžią, šlovę ir pinigus mados pasaulyje, kuriame konkurencija tokia arši.
Netgi mados ekspertai, kritikuojantys dabar egzistuojančią tvarką, pripažįsta, kad modeliams, turintiems kūno linkių, tegu dailių ir grakščių, dizainerių kūriniai ne visada tinka taip pat tobulai kaip liesoms ir plokščioms manekenėms.
„Size Plus“: ar tai perversmas mados pasaulyje?
Regis, ko tokiame egocentriškame pasaulyje gali tikėtis merginos, kurioms gamta davė moteriškas, bet ne „fashion“ formas? Visgi jos į jį braunasi. Galbūt nustebsite, bet „size plus“ prasideda nuo US 8 (UK 12, EU 40, LT 46) dydžio. Taigi, jei jūs - liekna, sportiška, turite nepriekaištingą kūno masės indeksą pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, esate, remiantis mados standartais, „size plus“. Žodžiu, storoka.
Ačiū bent už tai, kad drabužių, kurie siuvami eilinėms moterims, etiketės tokio užrašo neturi - jis neskamba kaip komplimentas, tiesa?
„Mano kūnas stangrus ir sveikas, tačiau mados industrija jį vertina kaip „daugiau nei normalu“. Įgriso iki gyvo kaulo! Prieštarauju, kad žmonėms būtų klijuojama „size plus“ etiketė. Tai užgaulu.
Patekti į jį - milžiniška sėkmė ir Robyn - pirmasis „size plus“ kategorijos modelis, kuriam nusišypsojo Fortūna. Gražuolė neneigia, jog yra mėginusi sulieknėti taip, kad atitiktų įsigalėjusius reikalavimus. Tačiau net labai stengdamasi ir numetusi daug svorio ji taip ir neįžengė į „size zero“ teritoriją.
Be Robyn, „Sports Illustrated“ šiemet atsirado dar viena tokio kūno savininkė - neabejotinai „size plus“ modelis Ashley Graham (US 16). Būtent ją savo reklamoje įamžino maudynių drabužėlius gaminanti firma „Swimsuits For All“.
„Žinau, kad mano linkiai seksualūs, ir aš noriu, kad kiekviena moteris taip pat vertintų savuosius. Nėra priežasties juos slėpti. Egzistuoja didžiulė niekieno žemė.
Džiaugdamasi sėkme Robyn santūriai vertina savo ir panašių į ją manekenių galimybes atsidurti ant mados šou podiumų: „Egzistuoja didžiulė niekieno žemė. Ten įstrigę modeliai negauna darbo, nors jų kūnai - nuostabūs, visiškai proporcingi. Mados dizaineriai nieku gyvu nenori peržengti antro dydžio ribos, todėl nėra įvairovės. Aš apskritai manau, kad visas tas modelių skirstymas - labai kontroliuojantis ir efektyvus būdas priversti mus visą dėmesį sutelkti į svorį, o ne intelektą ir vidines galias.
Apie tai kalba ir kitas laimės kūdikis - Myla Dalbesio (US 10), kuri 2014-aisiais buvo pakviesta dalyvauti „Calvin Klein“ apatinio trikotažo pristatymo kampanijoje ir fotografavosi kaip lygi su „normaliomis“ Lara Stone, Jourdan Dunn, Amanda Welsh, Ji Hye Park.
Prieš tapdama „Calvin Klein“ žvaigžde Myla, taip pat kaip Robyn, išgyveno sunkų savęs niokojimo periodą mėgindama „normalizuotis“, bet galų gale irgi atsikratė idėjos tapti „size zero“.
Vienos iš mados viršūnėje esančių kompanijų dėmesys suteikė Mylai vilties, kad pasaulis keičiasi, tačiau, merginos nuomone, podiumus permainos pasieks vėliausiai.
Tikroji įvairovė - tai ne nulinis ir antras dydžiai vienoje pusėje ir šešioliktas - kitoje. „Aš gaunu penkiolikmečių elektroninių laiškų, kuriuose rašoma, kad mano istorija paskatino jas geriau apie save galvoti, kad jos pasijuto galinčios priimti savo aštunto ir dešimto dydžių kūnus. Esu patenkinta, kad inspiravau tokią diskusiją ir tokias mintis. Aš taip pat viliuosi, kad galėsiu atidaryti duris kitiems modeliams, savo draugėms, patekusioms į klišių „normalus“ ir „normalus plius“ spąstus.
Tikroji įvairovė - tai ne nulinis ir antras dydžiai vienoje pusėje ir šešioliktas - kitoje.
Išvados
Nors mados pasaulis pamažu keičiasi ir bando įtraukti įvairesnius modelius, reikalavimai išlieka aukšti. Svarbu ne tik atitikti fizinius standartus, bet ir turėti stiprų charakterį, gebėti perteikti emocijas ir rūpintis savo psichine bei fizine sveikata.