Šiuolaikinio herojaus samprata yra daugialypė ir nuolat kinta, atspindėdama skirtingas kultūras ir vertybes. Norint suprasti, kas yra šiuolaikinis herojus, svarbu išnagrinėti literatūrinės pasakos žanrą, jo tipus ir klasifikavimo principus.
Literatūrinės Pasakos Tipai ir Klasifikavimas
Literatūrinės pasakos skirstomos į kelis tipus, atsižvelgiant į jų santykį su folkloru, žanrines jungtis ir pasakų pasaulio paskirtį.
Folkloriškosios Pasakos
Folkloriškojo tipo literatūrinės pasakos remiasi liaudies pasakų pasauliu - siužetais, herojais, detalėmis. Šios pasakos artimos folklorinėms, tačiau nėra vienalytės. Pagal folklorinio autentiškumo laipsnį skiriamos trys atmainos:
- Stilizacija: Arčiausiai folklorinių variantų esantis tekstas, kuriame literatas truputį keičia pradžios ar pabaigos formules, tekstą padaro rišlesnį, sklandesnį, įterpia vieną kitą originalų epitetą.
- Imitacija: Autorius manipuliuoja tradiciniais veikėjų paveikslais, tradicinėmis situacijomis, kuria tautosakinę veiksmo aplinką, bet nekartoja jokio konkretaus liaudies pasakos siužeto, savaip pakreipia jo eigą, veikėjų paveikslus labiau individualizuoja.
- Modernizacija arba aktualizacija: Autoriai, perkurdami tradicinį siužetą, veikėjų paveikslus, įdiegia naują potekstę, prikaišo aktualių realijų, ironizuoja, žaidžia.
Folkloriškojo tipo pasaka mums kelia atpažinimo, panašumo į liaudies kūrybą įspūdį.
Brolių Grimų pasakos - puikus folkloriškosios pasakos pavyzdys
Originaliosios Literatūrinės Pasakos
Originalioji literatūrinė pasaka remiasi individualia autoriaus išmone bei kūrybine vaizduote. „Folkloriškosios pasakos suvokėjui veiksmingas yra tautosakos siužetų kartojimo, atpažinimo principas. Originalioji pasaka veikia netikėtumu, sąsajomis su kasdiene realybe, nūdienos problemomis, herojai primena šiuolaikinį vaiką, paauglį“.
Originalioji pasaka aiškiausiai išsiskiria dviejų vaizduojamųjų pasaulių struktūra, būdinga literatūrinei pasakai. Pirmas - tikroviškasis, atspindi savo laiko realijas. Antras - autentiškasis (autoriaus sumanytasis) pasakos pasaulis.
Pagal jo paskirtį, t. y. kokius rašytojo siekius ir sumanymus jame įžvelgiame, tyrinėtojai išskiria įvairius šios pasakos tipus:
- Pažintinė-animalistinė pasaka, alegoriškai vaizduodama gyvūnų pasaulį, siekia pažintinių, didaktinių tikslų (V. Tamulaitis, J. Avyžius, V. Dautartas, A. Každailis).
- Poetinė-filosofinė dažniausiai gilinasi į amžinuosius (filosofinius) būties klausimus, gėrio, grožio, laimės gyvenimo prasmės ir kitas problemas (Antuanas de Sent-Egziuperi, V. Žilinskaitė, J. Degutytė).
- Skirtingai negu pastaroji, nonsensiškoji literatūrinė pasaka siekia ne aiškinti amžinąsias temas, o pateikti „keistumo estetiką“, savitą komizmą, paradoksaliai „žaisti“ tikroviškojo ir pasakiškojo pasaulio metamorfozėmis (A. A. Milnas, V. V. Landsbergis, N. Kepenienė).
Kaip minėta, išskirtų originalių literatūrinių pasakų ribos yra gana sąlygiškos, nes kiekvienas tikrai meniškas kūrinys negali tilpti į rėmus. Ir vis dėlto toks klasifikavimas padeda jaunajam skaitytojui „atpažinti“ literatūrinės pasakos poetikos savitumą.
Nors teisybės dėlei reikėtų pasakyti, jog šiuolaikinė literatūrinė pasaka nėra orientuota vien tik į vaiką. Jai apibūdinti literatūrologai dažnai vartoja „ambivalencijos“ ir „dvilypio adresato“ sąvokas, t. y. kai kūrinys kreipiasi tarsi į du adresatus - suaugusįjį ir vaiką.
Ypač tai sakytina apie filosofinę ir nonsensiškąją pasakas. Todėl vaikui, dar nepajėgiančiam panirti į tokio kūrinio gelmę, pirmiausia skiriama, kas matoma paviršiuje, t. y. jis suvokia tiesioginę moderniosios pasakos plotmę.
Žanrinės Literatūrinės Pasakos Formos
Pasaka yra didelio valentingumo žanras, kuris lengvai jungiasi su kitais tradiciniais literatūros žanrais. Bene populiariausias žanrinis XX a. vaikų literatūros junginys - apysaka-pasaka. Taip pat išskiriamos:
- Romanas-pasaka
- Novelė-pasaka arba apsakymas-pasaka
- Poema-pasaka arba eiliuotoji pasaka
- Pjesė-pasaka arba draminė pasaka
Šios žanrinės formos yra svarbios vaikų literatūroje ir parodo, kaip neteisinga būtų apsiriboti vien „epinėmis struktūromis“.
Klasikiniai ir Šiuolaikiniai Herojai
Kai galvoji apie herojų, kas ateina į galvą? Ar tai kasdienis žmogus, turintis nepaprastų sugebėjimų ar savybių? Arba jūsų protas lenktyniauja su žmogumi, kuris turi ne tik žmogiškųjų įgūdžių ar galių? Kas yra klasikiniai herojai? Kas yra superherojai? Kaip galiu juos atskirti?
Klasikiniai herojai šiaip yra normalūs žmonės, išskyrus tai, kad jie gali turėti puikų talentą, išskiriantį juos nuo paprasto žmogaus. Kartais tai yra puikus įgūdis, bet kartais tai charakterio savybė, pavyzdžiui, drąsa. Svarbu atsiminti, kad jie turi kažką, ko kiti neturi, bet šiaip yra lygūs savo pasauliuose.
Vieni geriausių herojiškų personažų pavyzdžių yra tie, kurie, nors ir turi nepaprastų sugebėjimų, vis dar stengiasi pasiekti savo tikslus ir susiduria su nesėkmėmis, nepaisant savo antžmogiškos jėgos.
Didvyriai, turintys tvirtą moralinį kompasą, galiausiai nukreipia pasakojimą į teisumo temas, įkvepia skaitytojus dorybingais veiksmais, nepaisant šansų.
Superherojai gali prasidėti kaip klasikiniai ar net kasdieniai herojai. Kažkur pakeliui jie įgyja galios, kuri daro juos „super“. Tačiau dauguma superherojų gimsta su nežmogiškomis savybėmis.
Kiti archetipai apima romantiškus herojus, nenorinčius herojus, tragiškus herojus ir epinius herojus.
Klasikinio Herojaus Savybės
- Drąsa
- Atsparumas
- Atkaklumas
- Nesavanaudiškumas
Svarbu atsiminti, kad herojais ne gimstama - jais tampama.
The idea of what makes a hero has changed over time, reflecting different cultures and values. In ancient Greek and Roman mythology, classic hero examples were characterized by men with exceptional physical and intellectual abilities, who performed heroic deeds to gain fame, honor, and glory.
Nowadays, the idea of the hero is more complex and can include a variety of characters with admirable qualities and different strengths and weaknesses. Some other hero types include: the tragic hero, the epic hero, the romantic hero, and even the anti hero.
Kaip sunaikinti herojų?
Visų pirma užima daugiau laiko. Be to, ne visada pavyksta. Teorija tokia. Žmogų sunaikinti ir jo mirtį parodyti kaip visišką vulgarybę. Toli gražu ne herojišką. Priešingu atveju žmonės ir po mirties garbins. Seks to žmogaus pėdomis. Cituos jo žodžius. Todėl, jei kas nori iš tikrųjų sunaikinti herojų, pateiks jo mirties priežastį kaip visišką banalybę ir bjaurastį. Tą neestetišką bjaurastį kuo plačiau ištrimituos. Kad žmonės nuo herojaus "atšoktų". Nes gyvas D.Kedys buvo ypač tvarkingas. Net pedantas.
Herojai įkvepia mus savo drąsa ir atkaklumu
Verslininkas - Šiuolaikinis Herojus?
Verslininko kelią galima sugretinti su mitologinio herojaus keliu. Jei nori tapti verslininku, žmogus privalo turėti Jasono, plaukusio per jūras aukso Herojaus kelias: kvietimas į klajones - jais tampama. Teoriškai herojumi gali tapti bet kuris. Kiekvienas siena - tai galimybė. Bet tikrasis išbandymų kelias. Sėt, o ten laukia dar didesni išbandymai.
Geri verslininkai yra tikri alchemikai ir magai. Jie puikiai žino, kaip efektyviai išnaudoti kitų surastą lobį, bet ne kaip jo ieškoti. Verslininko kelią galima sugretinti su mitologinio herojaus keliu. Jei nori tapti verslininku, žmogus privalo turėti drąsos ir ryžto.
Žmonės retai suvokia, kad jie yra atviros sistemos ar likimo įkaitai. Tikri veiksmai sudeda taškus ant „i“.
Verslas gali būti pastatytas! Paslėpti lobiai - tai verslo nišos.
Svarbu ne įgyti žinių, o gyventi tomis žiniomis. Asmeninis išgyvenimas, patirtis gali paversti svetimas žinias savomis. Pats ir visiškas atsidavimas - kertinis sėkmės akmuo.
Žmogų sunaikinti ir jo mirtį parodyti kaip visišką vulgarybę. Toli gražu ne herojišką. Priešingu atveju žmonės ir po mirties garbins. Seks to žmogaus pėdomis. Cituos jo žodžius. Todėl, jei kas nori iš tikrųjų sunaikinti herojų, pateiks jo mirties priežastį kaip visišką banalybę ir bjaurastį.
Santykis su folkloru: Literatūrinės pasakos skirstomos į folkloriškąsias ir originaliąsias.
Žanrinės jungtys: Pasaka jungiasi su kitais literatūros žanrais, pvz., apysaka-pasaka, romanas-pasaka.
Pasakų pasaulio paskirtis: Pasakos gali būti didaktinės, pažintinės, animalistinės, nonsensiškosios arba filosofinės.
| Klasifikavimo pagrindas | Tipai | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Santykis su folkloru | Folkloriškosios | Remiasi liaudies pasakų pasauliu. |
| Originaliosios | Remiasi autoriaus išmone ir kūrybine vaizduote. | |
| Žanrinės jungtys | Apysaka-pasaka | Populiarus XX a. junginys. |
| Romanas-pasaka | Ilgas pasakojimas su pasakiškais elementais. | |
| Novelė-pasaka | Trumpas pasakojimas su pasakiškais elementais. | |
| Pasakų pasaulio paskirtis | Didaktinės | Moko moralės, elgesio normų. |
| Pažintinės | Teikia žinių, moko. | |
| Animalistinės | Vaizduoja gyvūnus, siekia didaktinių tikslų. | |
| Nonsensiškosios | Pateikia „keistumo estetiką“, komizmą. | |
| Filosofinės | Keliami amžinieji būties klausimai. |