Kas yra normalus kraujo krešėjimo laikas? Kraujo krešėjimo sutrikimai ir tyrimai

Kraujo krešėjimas yra vienas sudėtingiausių organizme veikiančių procesų, užtikrinančių, kad audinių pažeidimo atveju būtume apsaugoti nuo didelio kraujo tūrio netekimo. Tačiau jo sutrikimai, pavyzdžiui, padidėjęs polinkis susidaryti kraujo krešuliams (trombofilija), gali sukelti pavojingų komplikacijų.

Sužinokite, kas yra kraujo krešėjimas, kaip šis procesas vyksta, kokios ligos gali būti įtariamos sutrikus kraujo krešėjimui, kada atliekamas kraujo krešėjimo tyrimas ir kaip sumažinti krešulių susidarymo riziką.

Kas yra kraujo krešėjimas ir kaip šis procesas vyksta?

Kraujo krešėjimas - tai procesas, kurio funkcija - sustabdyti kraujo ištekėjimą iš kraujagyslių. Įvykus kraujagyslės pažeidimui, jos spindis susiaurėja.

Krešėjimo procesas skirstomas į dvi pagrindines dalis:

• Pirminė hemostazė: susiformuoja trombocitų (specifinių kraujo ląstelių) krešulys. Trombocitai patys pirmieji bando stabdyti kraujavimą prilipdami prie pažeidimo vietos, tačiau nepatvariai sustabdo.
• Antrinė hemostazė: kraujo plazmoje cirkuliuojantys baltymai - kraujo krešėjimo faktoriai, kurie veikdami kaskadiniu principu lemia fibrino tinklo suformavimą ir kraujo krešulio sutvirtinimą.

Kraujo plazmoje taip pat cirkuliuoja ir keletas specifinių baltymų, vadinamų natūraliaisiais antikoaguliantais, kurių funkcija yra moduliuoti krešėjimo procesą ir palaikyti hemostatinį balansą. Taip pat organizme veikia ir fibrinolizinė sistema, kuri atsakinga už kraujo krešulių suardymą, kai kraujavimo rizika išnyksta.

Kodėl sutrikęs kraujo krešėjimas yra pavojingas?

Kraujo krešėjime dalyvauja kraujagyslės audiniai, kraujo ląstelės ir įvairūs baltymai. Kraujo krešėjimo sistemos pusiausvyra gali sutrikti dėl įvairių priežasčių ir tai pasireiškia padidėjusiu polinkiu kraujuoti arba didesniu polinkiu formuotis kraujo krešuliams.

Abi šios būklės gali būti itin pavojingos ir sukelti rimtų sveikatos problemų. Gausus kraujavimas po nedidelių traumų, danties šalinimo procedūros ar kitų intervencijų yra vienas iš sutrikusio kraujo krešėjimo požymių.

Padidėjęs krešumas susijęs su kraujo tėkmės sulėtėjimu, dauginiais kraujagyslių pažeidimais, antifosfolipidiniu sindromu, kraujo tirštumu.

Pagrindiniai kraujo krešumo rodikliai

Svarbiausi kraujo krešumo rodikliai:

• Protrombino laikas, protrombino aktyvumas (PL): Protrombinas yra baltymas, kurį gamina kepenys. Protrombino laiko tyrimas nustato kaip kraujas kreša, koks yra protrombino aktyvumas. Protrombino laiko rezultatas pateikiamas sekundėmis. Protrombino aktyvumas - procentais. Šie metodai nėra standartizuoti.
• Tarptautinis normalizuotas santykis (INR): Tai santykis tarp paciento plazmos krešėjimo laiko ir vidutinio normalaus krešėjimo laiko. INR - tai paciento plazmos krešėjimo laiko ir vidutinio normalaus krešėjimo laiko santykis. Tokiu būdu PT, SPA tyrimų rezultatai suvienodinami, nepriklausomai kokioje laboratorijoje atliktas tyrimas. Tai leidžia sėkmingai kontroliuoti gydymą netiesioginio veikimo antikoaguliantais.
• Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): ADTL atspindi vidinę krešėjimo sistemą, kurioje dalyvauja VIII, IX, XI, XII faktoriai. Esant įgimtai šių faktorių stokai, ADTL reikšmė padidėja.
• Fibrinogenas: Fibrinogenas - pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant kitam krešėjimo baltymui trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
• D-dimerai: D-dimerai yra fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas, taikomas nenėščioms moterims.

Kraujo krešėjimo faktoriai

Kraujo krešėjimo faktoriai yra baltymai, dalyvaujantys krešėjimo procese. Daugumos faktorių nustatymas naudojamas įgimtai, gana retai pasitaikančiai patologijai aptikti.

II faktorius (protrombinas)

• Naudojamas II faktoriaus deficitui nustatyti.
• II faktoriaus trūkumas - reta įgimta patologija. Jei yra homozigotinis paveldėjimo tipas, protrombino koncentracija būna apie 1-25% nuo normos ribos. Heterozigotiniams atvejams būdinga 50-60% koncentracija.
• Patologija pasireiškia hematomų formavimusi, lengvai susiformuojančiomis mėlynėmis, kraujavimu iš nosies, menoragijomis, akivaizdžiais potrauminiais ir pooperaciniais kraujavimais.

V faktorius (Ac-globulinas, labilus faktorius, proakcelerinas)

• Rodiklis reikalingas V faktoriaus deficitui nustatyti.
• Homozigotiniams asmenims rodiklio reikšmės gali būti tarp 0,05-0,1.
• Retai pasitaikantis šio faktoriaus trūkumas pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Tik homozigotai turi kraujavimams būdingų simptomų (menoragija, kraujavimai iš nosies, dėminės kraujosruvos, pailgėję kraujavimai po chirurginių intervencijų, ištraukus dantį, po traumų).
• Neretai pasitaiko kraujavimai iš virškinamojo trakto ar sąnario viduje. Kraujavimo intensyvumas nepriklauso nuo to, kiek trūksta V faktoriaus.

VII faktorius (antiprotrombinas I, prokonvertinas)

• Šis rodiklis naudojamas VII faktoriaus deficitui nustatyti.
• Homozigotiniams asmenims rodiklis (pagal SI sistemą) būna maždaug 0,1.
• Yra dvi deficito formos, kurios nors ir retos, bet vienodai būdingos abiem lytims. Vienu atveju VII faktoriaus koncentracija būna sumažėjusi, kitu atveju nesumažėjusi.
• Hemoraginiai simptomai pasireiškia tik homozigotams: kraujavimai iš nosies, dėminės kraujosruvos, kraujavimai iš virškinamojo trakto, kraujavimai į sąnarį, menoragijos. Gali būti kraujavimai smegenų kraujagyslėse.

VIII faktorius (antihemofilinis faktorius, AHF)

• Šio faktoriaus deficitas - hemofilija A - dažniausias įgimtas krešėjimo sutrikimas.
• Jo simptomai, ligos eiga panašūs, kaip ir esant IX faktoriaus deficitui.

VIII Ag faktorius (VIII faktoriaus antigenas, VIIIR faktoriaus antigenas)

• Šis faktorius naudojamas hemofilijos ir Von Willebrand ligai diagnozuoti.
• Klasikinės hemofilijos atveju VIIIAg faktoriaus koncentracija būna normali, nepakitusi.
• Sergant Von Willebrand liga šio faktoriaus koncentracija būna labai maža arba jis iš viso nerandamas.

IX faktorius (autoprotrombinas II, Christmas ligos faktorius, plazmos tromboplastino komponentas)

• IX faktoriaus nustatymas naudojamas hemofilijai B diagnozuoti.
• Ligoniams, sergantiems sunkia hemofilija, IX faktoriaus rodiklis gali būti tik 0,01 arba dar mažesnis (1% pagal procentinę išraišką). Jei liga vidutinio sunkumo, šio faktoriaus koncentracija būna 0,01-0,05. Lengvos ligos formos rodikliai viršija 0,05.
• Hemofilijos nešiotojos - moterys, serga tik vyrai. Nešiotojams simptomai nepasireiškia.
• Klinikiniai hemofilijos B simptomai: hematurija, virškinamojo trakto kraujavimai, raumeninio audinio ir gleivinių kraujosruvos, intrakranijiniai, sąnariniai, potrauminiai ir pooperaciniai kraujavimai. Ligos sunkumas koreliuoja su APTT laiko pailgėjimu. PT ir TT rodikliai būna normos ribose.

X faktorius (Prower faktorius, Stuart faktorius, Prower-Stuart faktorius)

• Rodiklis reikalingas įgimtam X faktoriaus deficitui diagnozuoti. Paveldėjimas itin retas.
• Simptomai: hematoma, hemoragija, hematurija, kraujavimas iš gimdos, virkštelės. Kiti simptomai pasitaiko labai retai: kraujavimai į sąnario vidų, petechijos, smegenų kraujosruvos.
• Pailgėja kraujo krešėjimo laikas, PT ir APTT. Kiti rodikliai - trombino laikas (TT), kraujavimo laikas, trombocitų skaičius, trombocitų funkciniai rodikliai ir kitų koaguliacijos faktorių koncentracija būna normalūs.

XI faktorius (plazmos tromboplastino antescendentas, PTA)

• Įgimto homozigotinio paveldėjimo būdingos rodiklio reikšmės yra 0,01-0,1.
• Liga dažniau paveldima žydų tautybės asmenims.
• Tik homozigotiniams individams liga pasireiškia kraujavimo simptomais. Homozigotams būna pailgėjęs krešėjimo laikas ir APTT. Protrombino ir trombino laikai (PT, TT) yra normalūs.

XII faktorius (Hagemano faktorius, XIIa)

• Įgimto homozigotinio paveldėjimo metu būdingos rodiklio reikšmės būna mažesnės nei 0,01. Heterozigotams būdingos reikšmės yra 0,15-0,6.
• Liga vienodai paplitusi tarp abiejų lyčių. Paprastai liga paveldima autosominiu recesyviniu būdu, bet aprašyti ir reti autosominio dominantinio paveldėjimo atvejai.
• Svarbu tai, kad kartu su hemoraginėmis komplikacijomis šiems ligoniams būna ir tromboembolinių komplikacijų.
• Homozigotiniams asmenims būna pailginti kraujo krešėjimo ir APTT laikai. Fibrinolizės laikas - labai ryškiai padidėjęs.

XIII faktorius (fibriną stabilizuojantis faktorius, fibrinoligazė, Laki-Lorand faktorius)

• Įgimto heterozigotinio paveldėjimo atveju rodiklio reikšmės būna apie 0,5.
• Tik homozigotai turi hemoraginę simptomatiką: lėtas progresuojantis kraujavimas, hematominės cistos, blogas žaizdų gijimas ir ilgesnis kraujavimas įsipjovus. Ypač būdingas ilgai užsitęsęs kraujavimas iš virkštelės. Mirtis gali įvykti dėl cerebralinio kraujavimo.
• Kai kurios kitos neįgimtos ligos gali manifestuotis laikinu XIII faktorius deficitu: kepenų patologija, Henoch-Schönlein purpura. Laikiną faktoriaus sumažėjimą gali sukelti nėštumas.

Kada reikia atlikti kraujo krešėjimo tyrimus?

Kraujo krešėjimo tyrimas yra privalomas prieš chirurgines operacijas! Taip pat krešėjimo tyrimai atliekami, kai pasireiškia krešėjimo sutrikimams būdingi simptomai, pvz., gausus kraujavimas arba spontaniški kraujo išsiliejimai į organizmą be aiškių priežasčių.

Asmenims, kuriems pasireiškia krešėjimo sutrikimams būdingi simptomai, atliekami išsamesni krešėjimo sistemos tyrimai, pvz. vertinami konkretūs kraujo krešėjimo faktoriai ar atliekami trombocitų funkcijos tyrimai, kartais ir genetiniai tyrimai. Kokius tyrimus atlikti nusprendžia konsultuojantis gydytojas hematologas, priklausomai nuo įtariamos diagnozės.

Kai kuriems asmenims dėl tam tikrų gretutinių ligų yra skiriamas gydymas kraują skystinančiais vaistais. Priklausomai nuo konkrečių paskirtų medikamentų, gali būti reikalingas reguliarus tyrimų atlikimas.

Prieš planuojamas intervencijas rekomenduotina gydytojo specialisto - hematologo konsultacija, kurios tikslas - įvertinti periprocedūrines rizikas, medikamento laikino sustabdymo/pakeitimo kitu medikamentu poreikį ir pan.

Kaip vertinti tyrimų rezultatus?

Įprastai bazinių kraujo krešėjimo tyrimų atitikimas normos intervalams nurodo, kad krešėjimo sistema veikia pakankamai efektyviai ir leidžia atlikti planuotas intervencijas. Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai yra santykinai sudėtingi ir jautrūs, todėl tikslių rezultatų gavimui svarbi viso medicininio personalo kompetencija.

Dėl šių priežasčių rekomenduojama krešėjimo tyrimus atlikti patikimose, sertifikuotose laboratorijose. Stebint tyrimų rezultatų nuokrypius, tikslinga kreiptis į gydytoją, kuris nuspręs, ar pakitimai yra kliniškai reikšmingi ir, jei reikia, nukreips pacientą gydytojo specialisto konsultacijai pakitimų priežasties tikslinimui.

Kraujo krešėjimo sutrikimų priežastys ir pagrindiniai rizikos veiksniai

Paveldimos kraujo krešėjimo faktorių stokos yra santykinai retos. Geriausiai žinomos - aštuntojo ir devintojo krešėjimo faktorių stokos, vadinamos atitinkamai hemofilija A ir hemofilija B. Gerokai dažnesnis paveldimas krešėjimo sutrikimas - Von Willebrand liga, kuria abiejų lyčių asmenys serga vienodai dažnai.

Pati dažniausia padidėjusio polinkio kraujuoti priežastis yra pakitusi/sutrikusi trombocitų funkcija (trombocitopatija) - šie sutrikimai dažniau yra įgyti.

Dauguma kraujo krešėjimo faktorių ir natūraliųjų antikoaguliantų yra gaminami kepenyse, todėl sklandžiam krešėjimo sistemos veikimui svarbi pakankamai gera kepenų funkcija.

Veninių trombozių rizika neginčijamai didėja vyresniame amžiuje (70 proc. veninių trombozių pasireiškia >60 m. asmenims).

Hemofilija

Hemofilija yra paveldimas kraujavimo sutrikimas, kai kraujas nekreša tinkamai. Normaliu atveju žmogaus kraujyje yra daug baltymų, vadinamų krešėjimo faktoriais, kurie dalyvauja kraujavimo stabdyme. Hemofilija sergančių žmonių kraujyje yra maži VIII (8) arba IX (9) krešėjimo faktorių kiekiai.

Hemofilijos sunkumas priklauso nuo krešėjimo faktorių kiekio kraujyje. Hemofiliją sukelia vieno iš genų mutacija. Įprastu atveju šis genas organizme teikia instrukcijas, kaip gaminti krešėjimo faktoriaus baltymus, reikalingus kraujo krešuliui susidaryti.

Yra keletas skirtingų hemofilijos tipų:

1. Hemofilija A (klasikinė hemofilija): trūksta VIII krešėjimo faktoriaus. Tai dažniausia hemofilijos forma.
2. Hemofilija B (Christmas liga): trūksta IX krešėjimo faktoriaus.
3. Hemofilija C: trūksta XI krešėjimo faktoriaus. Ši forma pasireiškia rečiau nei hemofilija A ir B.

Pagrindinis simptomas yra kraujavimas, tačiau tai yra masyvesnis kraujavimas, nes esant mažoms pažaidoms sustabdo trombocitai. Dažniausiai pirmą kartą pasireiškia operacijos ar traumos metu. Savaiminis prikraujavimas į sąnarius, raumenis, virškinimo traktą, tinklainę, galvos smegenis, dantenų kraujavimai.

Geriausias būdas gydyti hemofiliją yra papildyti trūkstamą kraujo krešėjimo faktorių, kad kraujas galėtų tinkamai krešėti. Paprastai tai daroma į žmogaus veną leidžiant medikamentus, vadinamus krešėjimo faktoriaus koncentratais.

Trombofilija

Trombofilija - padidėjęs polinkis susidaryti kraujo krešuliams. Pačių dažniausių trombofilijų paplitimas bendroje populiacijoje siekia apie 5 proc., t. y. vienas iš 20 žmonių turi įgimtą didesnę trombozių riziką.

Trombofilijos skirstomos į paveldimas ir įgytas:

• Paveldimos trombofilijos:
  • Penktojo (V) krešėjimo faktoriaus Leideno tipo variantas.
  • Protrombino geno mutacija (G20210A).
• Įgytos trombofilijos:
  • Antifosfolipidinis sindromas.
  • Hiperhomocisteinemija.

Didžiausios rizikos trombofilijos pasireiškia trombotiniais įvykiais dar vaikystėje. Mažesnės rizikos trombofilijos gali pasireikšti tik tam tikrose didesnės trombozių rizikos situacijose.

Dažniausias trombozės tipas - giliųjų venų trombozė (GVT), įprastai įvykstanti kojose, pasireiškianti pažeistos galūnės tinimu (dažniausiai asimetriniu, t. y. vienos kojos), skausmu, galūnės temperatūros pakitimu ir / ar odos spalvos pakitimu (pvz., paraudimu), sunkumo pojūčiu kojoje.

Taip pat tam tikroms trombofilijoms būdingos trombozės atipinėse lokalizacijose, pavyzdžiui, galvos smegenų, kepenų ar žarnyno venose.

Trombofilijoms nustatyti atliekami specialūs kraujo tyrimai. Ieškoma genetinių mutacijų, matuojamos natūraliųjų antikoaguliantų koncentracijos bei nustatomi antifosfolipidiniai antikūnai.

Įvykus ūmiai trombozei, visais atvejais pirmiausia turi būti skiriama gydomoji antikoaguliacija, t. y. bent 3-6 mėnesius geriami kraują skystinantys vaistai, padedantys ištirpdyti susidariusį krešulį.

Nutukimas yra reikšmingas trombozių rizikos veiksnys. Gausus alkoholio vartojimas gali prisidėti prie dehidratacijos, o rūkymas pažeidžia kraujagysles ir padidina trombozių riziką.

Kraujo krešėjimo pokyčiai nėštumo metu

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema.

Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius.

Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką. Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką.

Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.

Svarbu! Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.

Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką:

• Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
• Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
• Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai.

Ką daryti, norint laiku pastebėti kraujo krešėjimo problemas?

Trombozės simptomai skiriasi, priklausomai nuo susidariusio krešulio vietos. Jei tai yra giliųjų venų trombozė, dažni požymiai yra pažeistos galūnės tinimas, skausmas ir jautrumas.

Pasak gydytojų, trombozės labiau tikėtinos, kai yra keli rizikos veiksniai, ypač situacijose, susijusiose su nejudrumu, operacija ar hormoniniais pokyčiais.

Svarbu! Pajutus su kraujo krešėjimu siejamus simptomus, visais atvejais pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Profesionaliai įvertinus paciento būklę, bus paskirti reikalingi tyrimai ir gydymas arba siuntimas hematologo konsultacijai.

Kaip sumažinti krešulių susidarymo riziką?

Kraujo krešulių susidarymo rizikos veiksniai klasifikuojami į koreguojamus ir nekoreguojamus (amžius, paveldimi veiksniai). Kiekvienam asmeniui rekomenduojama vengti nutukimo, tabako gaminių (nikotino) vartojimo, didinti fizinį aktyvumą. Svarbus ir pakankamas skysčių vartojimas.

Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti papildomas profilaktines priemones padidintos rizikos situacijų metu (pvz. ilgas skrydis, intervencija ir kt.) - kompresinių kojinių devėjimą ar laikinai skirti kraują skystinantį medikamentą.

Asmenys, kuriems nustatyti krešėjimo sutrikimai, turėtų informuoti pirmiausia savo šeimos gydytoją ir gydantį gydytoją - taip bus išvengta galimų komplikacijų.

Kraujo krešėjimo tyrimų normos

Kraujo krešėjimo tyrimų normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamų metodų. Štai orientacinės kraujo krešėjimo tyrimų normos:

Svarbu atsiminti, kad šios normos yra tik orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamų metodų. Visada pasitarkite su gydytoju, kad jis paaiškintų jūsų tyrimų rezultatus.

tags: #koks #turi #buti #kraujo #kresejimas