Valstiečių Būstas Viduramžiais: Archeologinis Žvilgsnis į Lietuvos Praeitį

Lietuvos nacionalinis muziejus - vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje, saugantis ir eksponuojantis šalies istorijos artefaktus. Muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje bei pats didžiausias Lietuvoje.

Lietuvos nacionalinis muziejus

Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. - XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje.

Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Archeologinėmis muziejinėmis vertybėmis papildyta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos bei muziejaus istorinė ekspozicija. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje.

Muziejinių Vertybių Rinkiniai

Istorijos skyriaus rinkiniuose saugoma beveik 300 tūkstančių muziejinių vertybių, apimančių laikotarpį nuo Lietuvos valstybės susiformavimo iki šių dienų. Skyriaus rinkinių pagrindą sudaro dar 1855 metais įsteigto Senienų muziejaus eksponatai, atspindėję Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę, socialinę, ekonominę ir kultūros istoriją. XX a. pabaigoje prie muziejaus prijungus Lietuvos valstybės ir Religijų istorijos muziejus, pastarųjų rinkiniai gausiai papildė Istorijos skyriaus kolekcijas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnografijos ir antropologijos skyriuje saugomi didžiausi respublikoje rinkiniai atspindi lietuvių liaudies kultūros etnines ypatybes, valstiečių verslus, amatus, buitį. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 80 tūkstančių muziejinių vertybių: XVIII a. pabaigos - XX a. pirmos pusės valstiečių tradicinės kultūros objektai, medinės šventųjų skulptūros, memorialinių paminklų viršūnės, namų apyvokos daiktai, susisiekimo priemonės, baldai, darbo įrankiai, valstiečių drabužiai, namudiniai audiniai. Seniausios muziejinės vertybės perimtos iš Stepono Batoro universiteto Etnografijos muziejaus ir Lietuvių mokslo draugijos. Daug jų surinkta nuo 1949 metų organizuojamose etnografinėse ekspedicijose, nemažai įsigyta iš privačių asmenų.

Nuo XX a. Ikonografijos skyriaus saugyklose saugoma per 550 tūkstančių muziejinių vertybių. Tai didžiausias muziejuje lituanistinių rinkinių skyrius, įsteigtas 1993 m. Ikonografijos rinkiniai suformuoti Vilniaus senienų muziejaus, Lietuvių mokslo draugijos, Vrublevskių bibliotekos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Baltarusių muziejaus kolekcijų pagrindu.

Numizmatikos rinkiniuose saugoma per 195 tūkstančius muziejinių vertybių: numizmatika (monetos, lydiniai), paslėptų ir pamestų pinigų kompleksai (sidabro laužo, lydinių, monetų ir popierinių pinigų lobiai, piniginių turiniai), medaliai, faleristika (ordinai, apdovanojimo medaliai ir ženklai), filofaleristika (ženkleliai) ir kitokio pobūdžio ženklai, bonistika, apyvartiniai ir skaičiavimo žetonai, telefono, bankų, nuolaidų ir kitos kortelės, plombos (švininiai antspaudai), taip pat eksponatai, atspindintys išvardytų objektų gamybą (eskizai, projektai, modeliai, spaudai ir pan.). Kryptingai kaupiami lituanistikos objektai. Medžiaga eksponuojama muziejaus teminėse parodose, skelbiama muziejaus metraštyje „Numizmatika“, Lietuvos ir užsienio leidiniuose, pristatoma mokslinėse konferencijose.

Numizmatikos rinkinių pagrindu parengtos virtualios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės numizmatikos, monetų radinių, raitelio simbolio LDK monetose, krikščionybės simbolių ankstyviausiose LDK monetose, šiuolaikinių Lietuvos valstybės apdovanojimų, religinių medaliukų su jėzuitų šventųjų atvaizdais, XX a.

Archeologiniai Tyrimai ir Radiniai

Archeologai nenustoja stebėtis vis naujais, unikaliais priešistorės radiniais Klaipėdos rajono Kvietinių kaime tiesiamo dujotiekio trasoje. Vos prieš kelias dienas rasta ypač gerai išsilaikiusi iki 2,5 tūkst. metų senumo urna su sudegintais žmogaus kaulais, ji buvo įkasta tarp suardytų pilkapių. Toje pačioje vietoje aptikti ir dar senesni istoriniai klodai: iki 5 tūkst.

Biržų rajono Parupės kaime atrastas 13 000 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje atidaroma unikalaus radinio paroda.

Loreta Mačiulienė\ LRT TV naujienų tarnyba Kauno Senamiestyje kasinėjantys archeologai džiaugiasi gausiais ir vertingais radiniais. Jie skaičiuojami tūkstančiais. Daugiausiai tai yra XVII a. istoriją atskleidžiančios liekanos.

Biržuose, senamiesčio teritorijoje, archeologai aptiko, manoma, XVII a. antrosios pusės miesto atliekų duobę.

Vilniuje susirinko Europos archeologai. Pusantro tūkstančio specialistų per keturias dienas Lietuvoje bus supažindinti su baltų kultūros radiniais.

Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „viduramžiai“.

Viduramžių valstiečių buitis

LDK karių ginkluotė buvo gera, sako Klaipėdos universiteto archeologas Paulius Bugys. Simonas Bendžius// Nors Jano Matejkos paveiksle „Žalgirio mūšis“, žemaičiai vaizduojami su kailiais, iš tikrųjų taip nebuvo - XIII-XVI a.

Archeologas doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS žinomas kaip archeologijos paminklų tyrinėtojas Lietuvos pajūryje, Nemuno žemupyje ir Rytų Lietuvoje.

Pirtis -XIV-XVIII a. Rimantas Balsys\\ <…> Pirtis … laikytina ne tik ūkinės, higieninės paskirties statiniu, bet ir mažąja XV-XVII a. valstiečio „bažnyčia“, t. y.

Viduramžių medicina

Tačiau ne visuomet užteko tik nueiti į gydytojo kabinetą ir gauti vaistų, kurie netrukus pagerintų jūsų savijautą. Medicina yra viena iš moderniosios civilizacijos pagrindų - laikome ją savame suprantamu dalyku. Pasak šio Listverse.com sąrašo, gydymas viduramžiais buvo ne tik kur kas pavojingesnis, skausmingesnis, bet ir keistesnis…

5. Nuodingi anestetikai Viduramžiais apie anestetikus buvo žinoma gana mažai.

Tačiau kaip parodė naujas tyrimas, vėžys viduramžiais buvo daug dažnesnė liga nei mums atrodė prieš tai. Kai galvojame apie mirtį viduramžiais, tikriausiai pirmiausia į galvą ateina maras, badas ar kruvinos riterių kovos, ir tik retas susimąsto apie vėžį.

Patyrus stiprų deginantį skausmą kojose moteriai buvo diagnozuota viduramžių laikų liga. Kaip rašoma ligos aprašyme žurnale „The New England Journal of Medicine“, ši liga yra vadinama „Šventa ugnimi“ arba „Šv. Antano ugnimi“.

Dar viduramžių Europoje nevaisingumo problemą spręsdavo sumaltų kiaulių sėklidžių, užpiltų vynu, išvirimu. Eliksyrui nepadėjus, buvo siūloma išgerti vyno su katžole tuščiu skrandžiu.

Kultūrinis paveldas ir šventės

Nedideliame miestelyje per milžiniškus laužus šokinėja raiteliai ant savo numylėtų žirgų. Neeiliniai vaizdai iš Viduramžius menančios Ispanijos šventės. Kodėl jie tai daro ir už ką yra kritikuojami?

Birželio 7 d. 13 val. vartus atveria dvi dienas truksianti tradicinė Trakų pusiasalio pilies Viduramžių šventė.

Š.m. birželio 7-8 dienomis Trakų pusiasalio pilyje visi norintys turės galimybę pažvelgti į paslaptinguosius viduramžius. Renginio organizatoriai „Royal Catering“ bei Viduramziai.lt Trakų miesto gyventojus ir svečius kviečia į Viduramžių šventę.

Šeštadienį Pakruojo dvare vyko Viduramžių šventė. Tokios populiarios šventės kitose šalies vietovėse organizuojamos nebe pirmus metus. Pakruojo dvare - pirmąkart.

Penktadienio popietę Vilniaus senamiestį užplūdo Renesanso laikų amatininkai, bajorai, riteriai bei miestelėnus linksminantys muzikantai, senovinių šokių šokėjai ir viduramžių juokdarys. Šventine amatininkų eisena ir iškilminga ceremonija sostinėje prasidėjo dvi dienas truksianti ryški ir spalvinga Šv.

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Mindaugo karūnavimo - Valstybės dienai paminėti. Kasmet liepos mėnesio pradžioje festivalio metu didingą piliakalnių rimtį sudrumsčia atgijusi praeitis.

Tautinė savimonė ir romantizmas

Šiame straipsnyje nagrinėsime viduramžių laisvojo turto apibrėžimą ir jo reikšmę istoriniame kontekste. Aptarsime, kaip formavosi tautinė savimonė, kokią įtaką tam turėjo romantizmas ir kaip tautų atgimimas paveikė politinę situaciją Europoje.

Vaizdžiai apibūdindami romantizmo epochą, istorikai dažnai sako, kad XIX a. pr. visa Europa paniro į romantizmo sapną.Romantizmo srovės menininkai, tiek poetai, tiek dailininkai, ypatingai akcentavo žmonių jausmus, aistras, ieškojo tautos ir visuomenės ištakų.

Tikrasis pasaulis ir gyvenimas romantikams buvo dvasinis, idealus pasaulis, kuris yra amžinas ir begalinis. Šį dvasinį pasaulį romantikai net prilygino Dievui. Remdamiesi tokia filosofija, romantizmo atstovai sakė, kad tik praeityje reikia ieškoti idealų, ten glūdi tėvynės ir tautos pagrindai. Todėl romantikai idealizavo praeitį, o ypač viduramžius, kuriuose jie ieškojo patriotizmo, pasiaukojimo už tautą, už tėvynę pavyzdžių.

Praeityje ieškodami didvyriškumo pavyzdžių, kovos už laisvę simbolių, romantikai skatino patriotizmą, o taip pat ir atskiro žmogaus individualumą. Žymiausi romantizmo atstovai yra anglų poetas Lordas Baironas, vokiečių kompozitorius Francas Šubertas, lenkų ir lietuvių poetas Adomas Mickevičius, rusų poetai Aleksandras Puškinas bei Michailas Lermontovas.

Romantizmo epochoje atsirado ir nauja literatūros srovė - istorinis romanas. Žymiausiu jo pradininku yra laikomas anglų rašytojas Valteris Skotas, savo kūriniuose aprašęs Anglijos viduramžius, sukilimus ir pavergtųjų kovas už laisvę. Kovą despotams, valdovams skelbė ir prancūzų rašytojas bei dramaturgas Viktoras Hugo.

Romantizmas atsispindėjo ne tik mene, bet ir moksliniuose tyrinėjimuose. XVIII a. pab. - XX a. pr. imta tirti tautosaką, užrašomos liaudies dainos, pasa¬kos. Buvo tiriamos ir sisteminamos Rytų Europos tautų kalbos, rašomos čekų, lietuvių, latvių kalbų gramatikos. Romantikai kompozitoriai kūrė muziką liau¬dies dainų motyvais. Taip stengtasi išaukštinti visa tai, kas buvo sukurta tautos.

Viduramžių literatūra

Reikia išsiaiškinti, kuo skiriasi sąvokos „raštija” ir „literatūra”. Turime prisiminti, kad ir labai trumpai, turiningą Vakarų Europos Viduramžių literatūrą. Lietuvos raštija savo pirmuosius žingsnius žengė XIII amžiuje. XI a. pradžioje, 1009 m., pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Kur kas daugiau žinių apie Lietuvą pateikė kitataučiai XIII a., Mindaugui tapus vienvaldžiu valdovu. Iš XIV-XV a. esama palyginti gausių Gedimino, Jogailos, Vytauto diplomatinių raštų. XIV a. pabaigoje - XV a. pradžioje Lietuva priėmė krikščionybę. Deja, šio didžiulės reikšmės istorinio įvykio aprašymai ne visai patikimi. Išliko kai kurie seniausi lietuviški tekstai, atsiradę po krikšto. Viduramžiais pradėtas lietuvių tautai ir valstybei labai reikšmingas darbas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos - metraščių - rašymas rusėnų kalba. Iš pradžių, XV a. viduryje, jų svarbiausias tikslas buvo iškelti Vytauto nuopelnus ir galią.

Raštija vadiname tą rašytinį palikimą, kurio negalime priskirti prie grožinės literatūros kūrinių. Tai aktai, laiškai, privilegijos, istoriografijos, publicistikos, teisės veikalai, knygų pratarmės, taip pat Bažnyčios reikmėms skirti religinio turinio tekstai. Literatūros termino reikšmė platesnė: jis apima ir raštiją, ir grožinę kūrybą.

Senąją Lietuvos literatūrą (XIII-XVIII a.) pagal Europos kultūros ir stilių epochas, kaip minėjome, skirstome į keturis laikotarpius: Viduramžių, Renesanso, Baroko ir švietimo, arba Apšvietos, epochos pradžios...

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus archeologijos rinkinio svarba

Lietuvos nacionalinis muziejus - vienas pirmųjų muziejų Lietuvoje. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos rinkinys yra vienas seniausių ir gausiausių muziejuje bei pats didžiausias Lietuvoje. Jame sukaupta per 600 tūkstančių archeologinių radinių, datuojamų nuo XI tūkstantmečio pr. Kr. iki XIX amžiaus. Seniausios archeologijos muziejinės vertybės įtrauktos į muziejinę apskaitą dar iš Senienų muziejaus atskirų mecenatų kolekcijų, taip pat XIX a. - XX a. pradžioje vykdytų mokslinių ar mėgėjiškų archeologinių tyrinėjimų. Nuo pokario metų archeologijos rinkinys nuolat pildomas radiniais iš kasmet vykstančių archeologinių tyrimų visoje Lietuvoje. Archeologijos rinkinio pagrindu 2000 m. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta didelė archeologijos ekspozicija, nušviečianti Lietuvos proistorę nuo seniausių laikų iki XIII amžiaus, t. y. Lietuvos valstybės susidarymo. Archeologinėmis muziejinėmis vertybėmis papildyta ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos bei muziejaus istorinė ekspozicija. Turtingi rinkiniai leidžia rengti specializuotas parodas tiek pačiame muziejuje, tiek ir užsienyje.

tags: #valstieciu #bustas #viduramziais