Ar seniau galvojome apie tai, kad telefonu užfiksuota nuotrauka, garso ar vaizdo įrašas gali tapti lemiamu įrodymu teisme? Skaitmeniniame amžiuje, kai kiekvienas iš mūsų nešiojasi bent vieną išmanųjį telefoną, tokios situacijos nebėra tik teorinės - jos tampa realybe. Išmanieji telefonai, turintys pažangiausias kameras ir įrašymo technologijas, leidžia tiksliai užfiksuoti kiekvieną detalę.
Nėra abejonės, kad skaitmeninės priemonės (elektroniniai įrenginiai) pasižymi didele jų naudojimo bei tobulėjimo sparta, tokių priemonių (įrenginių) paplitimu. Jokia paslaptis, kad šiuo metu naudojant įvairius elektroninius įrenginius ir / ar elektroninių ryšių priemones parengiamos bei sudaromos įvairios sutartys, parengiami, pasirašomi (ar patvirtinami) įvairūs rašytiniai dokumentai bei atliekami kiti teisinę reikšmę turintys veiksmai. Atitinkamai teisinėje sistemoje auga vadinamųjų elektroninių įrodymų svarba.
Norint suprasti elektroninių įrodymų reikšmę, visų pirma, svarbu suprasti bendrąją įrodymų sampratą. Įrodymais civilinėje byloje laikomi informacija ar duomenys, kurie padeda teismui nustatyti civilinės bylos baigčiai reikšmingas aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus ir/ar atsikirtimus į juos, taip pat kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bylos išsprendimui. Įrodymų civilinėje byloje samprata pateikta CPK 177 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog įrodymų civilinėje byloje paskirtis iš esmės yra nustatyti bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes.
Tai reiškia, kad įrodymai - tai tam tikri faktiniai duomenys, informacija ar žinios apie faktus, turinčius teisinės reikšmės civilinės bylos baigčiai. Lietuvos įstatymų leidėjas CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtino civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašą. Toks sąrašas pirmiausia reiškia, jog civilinės bylos baigčiai reikšmingos aplinkybės gali būti įrodinėjamos tik bylos ginčo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims naudojant CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodinėjimo priemonėmis, t. y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.
Be to, CPK 177 straipsnio 2 dalies turinys patvirtina, kad jame nurodytas įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis (pavyzdinis), nes CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme civilinės bylos baigčiai reikšmingos faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, prireikus šalims ir kitiems dalyvaujantiems asmenims savo reikalavimams ar atsikirtimams į juos pagrįsti naudojant elektroninius įrodymus.
Elektroninių Įrodymų Privalumai
Elektroninių įrodymų naudojimas atveria daugybę galimybių civilinių bylų procesuose. Panagrinėkime pagrindinius privalumus:
Greitesnis ir Efektyvesnis Įrodymų Rinkimas
Dėl skaitmeninių technologijų pažangos įrodymų rinkimas tampa vis greitesnis ir efektyvesnis. Skirtingai nei tradiciniai įrodymai, kuriuos reikia fiziškai surasti, rinkti, kopijuoti ir netgi transportuoti iš vienos vietos į kitą, elektroniniai įrodymai yra patogesni ir lengviau prieinami. Elektroniniai laiškai, pranešimai iš pokalbių programėlių ir kitų rūšių elektroniniai įrodymai gali būti perduodami civilinę bylą nagrinėjančiam teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 1751 straipsnis) vos per kelias minutes (jų neperkeliant į rašytinę ar kitą tradicinę jų turinio užfiksavimo formą), o tradicinių įrodymų rinkimas gali užtrukti ilgiau ir reikalauti daugiau pastangų.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje dėl nuomininko iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo nuomotojas turi pateikti teismui nuomos sutartį, kurioje nurodytos nuomos sąlygos ir mokėjimo tvarka. Dažnai tokios sutartys laikomos popierinėje formoje, todėl nuomotojas turi fiziškai susirasti dokumentą, padaryti jo kopiją ir pristatyti jį teismui pats arba pasitelkiant advokatą ar advokato padėjėją. Išeitis - elektroninė nuomos sutartis, saugoma skaitmeninėje erdvėje - ji gali būti surasta ir perduota teismui vos per kelias sekundes, o naudojant elektroninį parašą sutarties autentiškumas gali būti patvirtintas greitai ir efektyviai.
Didesnis Įrodymų Tikslumas bei Patikimumas
Dvidešimt pirmajame amžiuje beveik kiekvienas žmogus turi išmanųjį telefoną, kuris ne tik leidžia tiksliai ir greitai užfiksuoti nuotraukas ar vaizdo įrašus, bet ir suteikia galimybę šią užfiksuotą informaciją panaudoti kaip įrodymą teisme. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.493 straipsnis įtvirtina nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą, o CK 6.489 straipsnis - naudotis išsinuomotu daiktu pagal jo paskirtį. Jei nuomotojas pastebi, kad turtas yra pažeistas ar yra kitaip netinkamai naudojamas, jis gali šiuos trūkumus užfiksuoti telefonu. Vėliau, kilus teisminiam ginčui teisme, nuomotojas gali panaudoti šias nuotraukas kaip įrodymus civilinėje byloje, siekdamas įrodyti, jog nuomininkas nevykdė savo pareigų pagal CK 6.493 straipsnį ir / ar pagal CK 6.489 straipsnį ir dėl to padarė nuostolių.
Jeigu nuomotojas informuotų nuomininką apie netinkamą savo pareigų vykdymą ir elektroniniu paštu, tai tokį susirašinėjimą nuomotojas taip pat galėtų naudoti kaip įrodymą, tokioje byloje siekdamas apginti savo, kaip nuomotojo, teises. Taigi tiek nuotraukos ar vaizdo įrašai, užfiksuoti telefonu, tiek elektroniniai laiškai tarp ginčijamo teisinio santykio dalyvių gali būti laikomi pranašesniais už tradicinius įrodymus, nes jie turi tikslias laiko žymes, kurios nurodo, kada jie buvo sukurti ar išsiųsti, taip pat koks yra jais užfiksuotų duomenų, informacijos ar žinių turinys. Tai padeda patvirtinti, ar atitinkami faktai (aplinkybės), atitinkamai šaliai nesąžiningai siekiant nuslėpti tikruosius (realiai egzistavusius) faktus (aplinkybes), vėliau atitinkamu būdu nebuvo dirbtinai pakeisti.
Paprastesnis ir Ekonomiškas Įrodymų Laikymas ir Saugojimas
Daiktinių įrodymų laikymo tvarką reglamentuoja CPK 208 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daiktiniai įrodymai laikomi byloje arba pagal specialų aprašą perduodami į teismo daiktinių įrodymų saugojimo kamerą. Šis reglamentavimas užtikrina, kad teismo išreikalauti įrodymai būtų tinkamai saugomi, išliktų nepakitę ir juos būtų galima ištirti teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės. Perduodant daiktinį įrodymą saugoti į tam pritaikytą kamerą, yra sudaromas aprašas, kuriame įrodymas yra smulkiai aprašomas nurodant jo pavadinimą, matmenis, spalvą, svorį, tam tikras ypatybes ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti konkretų įrodymą. Pažymėtina ir tai, kad CPK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su daiktinių įrodymų saugojimu susijusios išlaidos tenka šių įrodymų saugojimu suinteresuotam asmeniui.
Skirtingai nei tradiciniai daiktiniai įrodymai, kuriuos reikia laikyti byloje arba specialiai parengtose daiktinių įrodymų saugojimo kamerose, elektroniniai įrodymai, tokie kaip elektroniniai laiškai ir skaitmeninės nuotraukos, gali būti saugomi skaitmeninėse laikmenose ar kituose informacijos atminties šaltiniuose (diskuose). Skaitmeniniai įrankiai suteikia galimybę laikyti didelius kiekius informacijos, neužimant fizinės vietos, todėl atitinkamai nepatiriami papildomi kaštai investuojant į saugojimo patalpas. Be to, tradicinių įrodymų laikymas reikalauja tam tikros priežiūros, kad būtų išvengta jų būklės pablogėjimo, t. y. tais atvejais, kai civilinė byla tęsiasi ne vienerius metus, daiktinių įrodymų būklę reikia periodiškai tikrinti ir saugoti juos nuo drėgmės, šviesos bei kitų išorinių veiksnių. Naudojant elektroninius įrodymus, nėra būtinybės nuolat juos fiziškai tvarkyti bei tikrinti jų būklę.
Įrodymų Atkūrimo Galimybė
Tarp elektroninių įrodymų pranašumų galima išskirti ir tai, kad šios rūšies įrodymų atveju yra paprastesnis jų atkūrimas. Elektroniniai dokumentai, tokie kaip skaitmeninės nuotraukos ir skaitmeniniai įrašai, gali būti automatiškai kopijuojami, t. y. daromos jų atsarginės kopijos naudojant debesų saugyklas. Tai suteikia galimybę išsaugoti kelias to paties dokumento kopijas, kurios gali būti greitai atkurtos net ir praradus pradinį dokumentą dėl tam tikrų techninių problemų, žmogiškosios klaidos, kibernetinių atakų ar force majeure. Priešingai - popieriniai (rašytiniai) dokumentai gali būti prarasti dėl gaisro, vagystės ar kitų priežasčių, o jų atkūrimas gali būti sudėtingas arba tam tikrais atvejais - neįmanomas.
Paprastesnė Įrodymų Paieška
Skaitmeniniai dokumentai, palyginti su tradiciniais įrodymais, suteikia galimybę greitai ir efektyviai rasti reikiamą informaciją naudojant paieškos funkciją. Ypatinga elektroninių įrodymų savybė yra tai, kad jie gali būti klasifikuojami pagal įvairius raktažodžius ar frazes. Pavyzdžiui, jeigu reikia surasti konkretų įrodymą ir yra žinoma dokumento data ar pavadinimas, pasinaudojus klasifikavimo įrankiais, tai galima paprastai padaryti. Daugelis dokumentų valdymo sistemų siūlo dokumentų klasifikavimą pagal datą, dokumento tipą ar kitus kriterijus, kas atitinkamai dar labiau paspartina dokumento paieškos procesą. Taigi naudojantis klasifikavimo įrankiais elektroninius dokumentus surasti tarp didelės gausos dokumentų yra paprasta ir greita. Priešingai, tradicinius įrodymus reikia fiziškai peržiūrėti, rūšiuoti ir rankiniu būdu surasti reikiamą dokumentą.
Elektroniniai Įrodymai Baudžiamajame Procese
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Tad didžiąją dalį konkrečios baudžiamosios bylos medžiagos sudaro būtent šių subjektų surinkti duomenys. Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams baudžiamajame procese, yra įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse.
Vienas jų - įrodymais gali būti tik teisėtais būdais, t. y. Sprendžiant klausimą, ar duomenys gauti teisėtais būdais, svarbią reikšmę turi tai, kas šiuos duomenis surinko ir pateikė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad valstybės institucijos - pareigūnai - bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais būdais (taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“) ir nepažeisdami įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos. Tuo tarpu vertinant privačių asmenų teikiamus duomenis, taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“, t. y. privačių asmenų pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.
Visgi neretai baudžiamajame procese duomenų, pavyzdžiui, slapta privačiai padarytų garso ar vaizdo įrašų, teisėtumas suinteresuotų proceso dalyvių yra ginčijamas, argumentuojant asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Todėl svarbu žinoti Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad kiekvienas asmuo turi teisę fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Kita vertus, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas. Įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Tokia pozicija grindžiama tiek Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta nukentėjusiojo teise teikti įrodymus, tiek nuostata, kad žmogaus teisė į gyvenimo privatumą nėra absoliuti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo daro nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, jis supranta arba turi ir gali suprasti, kad tai sukels atitinkamą reakciją. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo neturi ir negali tikėtis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas lygiai taip pat, kaip ir asmenų, kurie nepažeidžia įstatymų.
Štai, pavyzdžiui, vienoje baudžiamojoje byloje buvo keliamas klausimas dėl asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, kuomet to asmens kaltės padarius nusikalstamą veiką įrodymu teismai pripažino jo darbdavio iniciatyva, patikrinus asmens kompiuterį, surinktą ir pateiktą susirašinėjimo su trečiaisiais asmenimis (darbdavio konkurentais) medžiagą. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad minėto asmens susirašinėjimo duomenys jo darbdaviui tapo žinomi ne dėl to, kad pastarasis vykdė nuolatinę savo darbuotojų susirašinėjimo kontrolę, bet dėl to, jog egzistavo realus pagrindas manyti, kad konkretus darbuotojas veikia priešingai įmonės interesams. Todėl, nors buvo pripažinta, kad tikrinant minėto asmens asmeninio bendravimo duomenis formaliai buvo pažeista jo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, tačiau įvertinus darbdavio veiksmų mastą, taikymo pagrindą ir tikslą, konstatuota, kad šiuo konkrečiu atveju darbdavio duomenų rinkimas buvo pagrįstas ir teisėtas.
Šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiais veiksmais pacientę gydę gydytojai, veikę kaip privatūs asmenys, galimai nusižengė medikų profesinei etikai ir pažeidė asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, tokie jų veiksmai atitiko administracinio nusižengimo (smulki vagystė) požymius ir kitomis aplinkybėmis galėtų būti laikomi neteisėtais. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pokalbio įrašą pateikė privatus asmuo, tačiau pokalbis buvo įrašytas ne šio asmens, bet teisėsaugos institucijos pareigūno iniciatyva. Tokį teisėsaugos institucijos pareigūno inicijuotą privataus asmens pokalbių įrašinėjimą tikslu, kad įrašai būtų pateikti teisėsaugos institucijai, teismai įvertino jau ne kaip privataus asmens, bet kaip valstybės institucijos atliekamą duomenų apie nusikalstamą veiką rinkimą. O tokiam duomenų rinkimui, kaip minėta, taikomi kitokie reikalavimai.
Dar vienoje baudžiamojoje byloje įrodymais nebuvo pripažinti nukentėjusiojo slapta padaryti jo pokalbių su asmeniu, kurio atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, garso įrašai. Šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmąjį kartą pateikus tokį garso įrašą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams jau tapo žinoma apie nukentėjusiojo atliekamą duomenų rinkimą bendraujant su asmeniu, prieš kurį pradėtas baudžiamasis procesas, ir slapta darant pokalbių su juo garso įrašus. Taigi, nuo to momento asmens teisės į susižinojimo slaptumą ribojimo kontrolė perėjo valstybei.
Taigi, privačių asmenų teikiami duomenys gali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta tokių asmenų teisė teikti bylai reikšmingus duomenis yra svarbi ginant atitinkamų asmenų teises ir prisidedant prie veiksmingesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo, teisingumo vykdymo baudžiamosiose bylose.
Elektroniniai Įrodymai Administracinių Nusižengimų Bylose
569 straipsnis. 1. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau - teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma.
2. Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.
Apibendrinant, elektroniniai (skaitmeniniai) įrodymai, leidžiantys greitai ir tiksliai surinkti bei saugoti informaciją, kartu sumažina įrodymų praradimo riziką, sutaupo teismo ir proceso dalyvių laiką bei sudaro prielaidas paspartinti visą teisminį procesą. Elektroninių įrodymų integracija į teisinę sistemą yra svarbus žingsnis link šiuolaikiškos, technologiškai pažangios teisinės sistemos, atitinkančios dabarties poreikius ir lūkesčius.