Komercinių pastatų projektai: 8 aukštų architektūros apžvalga Lietuvoje

Planuojant komercinį pastatą, ypač didelį, tokį kaip 8 aukštų pastatas, būtina atsižvelgti į daugybę reikalavimų ir aspektų. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, pradedant nuo sklypo pasirinkimo ir baigiant statybos leidimais.

Sklypo Paskirties Keitimas ir Reikalavimai

Prieš pradedant bet kokius projektavimo darbus, svarbu įsitikinti, ar sklypo paskirtis atitinka planuojamą statybą. Pavyzdžiui, jei turite ūkio paskirties žemės sklypą ir norite statyti komercinį pastatą, gali prireikti pakeisti jo paskirtį į gyvenamosios ar komercinės paskirties. Tai gali būti sudėtingas procesas, ypač jei sklype yra aukštos įtampos elektros laidai. Tokiu atveju, būtina pasidomėti, kokie apribojimai taikomi namo statybai šalia elektros linijų.

Jei planuojate pirkti sklypą, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Sklypo paskirtį ir galimybę ją pakeisti.
• Ar sklypas neužstatytas ir ar dokumentai nesuklastoti.
• Apribojimus, susijusius su elektros linijomis ar kitais inžineriniais tinklais.

Prieš perkant sklypą, rekomenduojama pasidaryti topografinę nuotrauką ir patikrinti visus dokumentus Registrų centre.

Statybos Leidimai ir Projektai

Norint statyti komercinį pastatą, reikalingas statybos leidimas ir projektas. Net ir mažam namukui apie 60 m² gali prireikti projekto ir leidimo. Reikalavimai priklauso nuo pastato dydžio, paskirties ir vietos.

Jei planuojate rekonstruoti esamą pastatą, pristatyti priestatą ar perdaryti stogą, gali prireikti kaimynų sutikimo, ypač jei pastatas priartėja prie sklypo ribos arčiau nei 3 metrai. Sutikimas turėtų būti raštiškas, o jo formą reikėtų suderinti su savivaldybe.

Svarbu atkreipti dėmesį į minimalius atstumus nuo sklypo ribų, kurie numatyti STR (Statybos techniniame reglamente). Dažnai architektai siūlo projektus, kuriuose atstumai yra didesni nei minimalūs (pvz., 3,5 m ar 4 m), atsižvelgiant į pastato aukštį ir kitus veiksnius. Blogiausios pasekmės viršijant minimalius reikalavimus gali būti kaimynų nepasitenkinimas ir problemos gaunant statybos leidimą.

Minimalus Sklypo Plotas

Vilniaus mieste minimalus namų valdos sklypo plotas gali skirtis priklausomai nuo miesto dalies. Norint statyti vienbučio vienaukščio gyvenamojo namo iki 160 m², reikėtų pasidomėti, kokio dydžio sklypas reikalingas konkrečioje miesto dalyje, kad nebūtų biurokratinių apribojimų. Šią informaciją galima pasitikslinti Vilniaus miesto savivaldybėje.

Atstumai ir Apribojimai

Statant pastatą, būtina laikytis minimalių atstumų nuo įvairių objektų:

• Nuo kaimynų sklypo ribos (paprastai 3 metrai, bet gali skirtis).
• Nuo servitutinio kelio (jei toks yra).
• Nuo vandens telkinių (minimalus atstumas priklauso nuo telkinio tipo ir vietovės).
• Nuo tiesiamo kelio (jei planuojamas naujas įvažiavimas).

Taip pat svarbu atsižvelgti į galimus apribojimus, susijusius su tvorų statyba, vaismedžių sodinimu ir kitais kraštovaizdžio elementais.

Valstybinės Žemės Prisijungimas

Jei jūsų sklypas ribojasi su valstybine žeme, galite bandyti ją įsigyti arba išsinuomoti. Tam reikės parengti detalųjį planą ir gauti leidimą. Miestuose pirmenybę išsipirkti įsiterpusį ruožą turi savininkai, kurių sklypai turi bendrą ribą kelio pusėje.

Komerciniai Projektai Lietuvoje

Lietuvoje vykdoma nemažai įdomių komercinių ir gyvenamųjų projektų. Pavyzdžiui, Kaune atgimsta legendinis prekybos centras "Merkurijus", kuris taps daugiafunkciniu pastatu su komercinėmis patalpomis ir apartamentais. Vilniuje taip pat įgyvendinami modernūs projektai, kuriuose derinami biurai ir butai, tokie kaip "Platinum 48" ir "Vytauto 35".

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kasmet organizuoja konkursą "Už darnią plėtrą", kuriame dalyvauja NT plėtotojai, pristatydami savo geriausius projektus. Praėjus trylikai metų nuo geriausio NT projekto konkurso „Už darnią plėtrą“ pradžios, šiemet renkami geriausieji per visą konkurso istoriją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamame konkurse geriausieji renkami keturiose kategorijose: gyvenamojo, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projektuose. 15min skaitytojai galės balsuodami rinkti savo favoritą.

Pavyzdžiai:

„Swedbank“ Būstinė Vilniuje

„Swedbank“ pagrindinės būstinės pastatas, užbaigtas 2009 metais dešiniajame Neries upės krante, yra puikus modernios architektūros pavyzdys. Bendras pastato antžeminės dalies plotas sudaro 23,7 tūkst. kv. m. Šiame pastate dirba apie 900 žmonių. Požeminėje 4 aukštų automobilių aikštelėje telpa 600 darbuotojų ir klientų automobilių. Pastatą sudaro dvi aukštybinės dalys: 15 aukštų pietinė (arčiau Neries) ir 16 aukštų šiaurinė, sujungtos atrijumi. Palei Konstitucijos pr. „Swedbank“ pastato tūrių kompozicija atliepia komplekso santykį su aplinka, o vidinė jo struktūra kviečia kalbėti apie pastato ir žmogaus santykį. Pagrindinis bruožas, pastebimas vos įžengus pro duris, - šviesa ir skaidrumas, išgaunami pasteliniais atspalviais ir gausybe stiklo. Tai pabrėžia atrijaus ir su juo sujungtų patalpų erdvumą, o stiklas, jo perregimumas simbolizuoja atvirumą. Iš viso pastato fasadui panaudota 10,6 tūkst. kv. m ploto stiklo. Statinio fasado apdaila iš rombo formos nerūdijančio metalo plokščių tapusi pastato skiriamuoju ženklu. Plokštės šlifuotos skirtingomis kryptimis, todėl ornamento efektas gimsta ne derinant skirtingus tonus, o įvairiai dėliojant šlifavimo kryptis. Tokie sudėtingi nemažai statybininkų kruopštumo pareikalavę darbai Lietuvoje buvo atlikti pirmą kartą. Fasadui sunaudota beveik 5 tūkst. kv. Pagrindinį pastato bruožą - atvirumą - perteikia įrengta daugiau kaip 4,5 tūkst. kv. m ploto terasa, kuri užima daugiau nei 35 proc. Cokoliniame aukšte po terasa driekiasi vientisa erdvė. Tai poilsio zona su kavine, siekianti apie 1,4 tūkst. kv. m ploto. Šios erdvės bet kuriuo banko darbo metu yra laisvai prieinamos kiekvienam miestiečiui. Pažvelgus į kavinės lubas, matoma ypatinga pastato detalė - „laužyta“ perdanga. Jos plotas siekia 5 tūkst. kv. m, storis - 35 cm, o kiekviena kolona remia iki aštuonių skirtingų perdangos plokštumų.

Prof. Habil. Dr. Vytautas Martinaitis pažymėjo, kad jis „su savimi atsinešė gražią aplinką“. „Ir dabar nelabai gali atrasti, kur yra jo ribos. Kitas akcentas, kad jis nėra tiek stiklinis, kiek kiti pastatai. Be to, šis pastatas draugiškas Konstitucijos prospekto pėstiesiems, pavyzdžiui, jeigu lyja, gali praeiti pro „Swedbank“.

Projekto plėtotojas - UAB „Swedbank valda“, projektuotojas - A.Ambraso architektų biuras. Architektai - Audrius Ambrasas, Vilma Adomonytė, Tomas Eidukevičius, Donatas Malinauskas. Užsakovas - UAB „Swedbank valda“.

Verslo Centras „Pirklių Klubas“ Vilniuje

Verslo centras „Pirklių klubas“ Vilniuje Rūmus 1913 m. pastatė to meto visuomeninė organizacija Prekybos ir pramonės visuomeninis susirinkimas, arba vadinamasis Pirklių klubas, kuriam tuo metu priklausė turtingiausi ir visuomenei žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Restauruojant autentišką Pirklių klubo pastatą stengtasi išsaugoti kuo daugiau praeities palikimo. Pavyzdžiui, pagrindinį pastato fasadą ir visus jo išorės elementus puošė dirbtinio marmuro danga, imituojanti natūralų smiltainį. Restauruojant buvo kruopščiai nuvalytas rausvos spalvos fasadas, reprezentuojantis subtiliai išreikštą XX a. pr. Taip pat restauracijos metu buvo atkurta 1952 metais sunaikinta Atlanto skulptūra. Prie istorinės verslo centro „Pirklių klubas“ pastato dalies prijungta nauja, sukurta architekto A.Trimonio. Ji - tarsi jungtis XX a. pr. autentiškosios verslo centro „Pirklių klubas“ dalies bei 6-ajame dešimtmetyje iškilusių paprastojo neoklasicizmo stilistikos rūmų (dabar Užsienio reikalų ministerija). Šiandien verslo centro pastatas postmodernistinėmis idėjomis paįvairina, o kartu ir tęsia J.Tumo-Vaižganto gatvės architektūros istoriją. XX a. pr. Naujai pastato daliai pasirinktas dvigubas stiklo fasadas. Taip sumažintas šalia esančios judrios gatvės triukšmas, kontroliuojama saulės šviesa ir šiluma, taupomi energijos ištekliai. Taupyti energiją ir didesnį komfortą sukurti taip pat padeda įrengtos šildomos/vėsinamos lubos - dėl jų šiluma arba vėsuma pasiskirsto tolygiai. Verslo centro plėtotojai - 2007 metais įkurta privataus kapitalo įmonė „BT Invest“. Bendras A+ energinės klasės pastato plotas siekia 10,2 tūkst. kv. „Pirklių klubas“ - puikus pastato dvasios išsaugojimo pavyzdys, drąsiai įgyvendintas tyliojoje Gedimino pr. dalyje, taip pat davęs pavyzdį aplinkinių teritorijų atsinaujinimui.

„Daug tai liudijančių pavyzdžių ir net labai tvarkingai įrengtas stogas - terasa.

Verslo Centras „k29“

Centrinėje Vilniaus dalyje iškilęs verslo kompleksas „k29“ yra vienas moderniausių A klasės biurų pastatų Baltijos šalyse. 8 aukštų pastato architektūrinis leitmotyvas - keliai ir jų sankirtos. Ribojantis su intensyvia magistrale - Konstitucijos prospektu - traktuojamas kaip ryškus transportinio mazgo akcentas. Šalia „k29“ sukurta nauja viešoji erdvė - žaliasis skveras. Tai yra tarytum trūkstama grandis tarp Neries šlaito ir upės senvagės parko žaliųjų erdvių. Jis harmoningai įsilieja ir papildo Vilniaus miesto želdinių struktūrą. Naujai suformuotoje atviroje aikštėje „k29“ eksponuojamas kaip skulptūriškas statinys. Verslo kompleksas - vienatūris objektas, šiaurės kryptimi aukštėjantis nuo 4 iki 8 aukštų. Projektuojant „k29“ pastatą vieni pagrindinių tikslų buvo sukurti patogią ir lanksčią biurų planinę struktūrą, modernią bei tvarią darbo aplinką. Pastatas pritaikytas tiek mažesniems, tiek didesniems nuomininkams ir atitinka jų reikalavimus. Visos verslo centro erdvės pasižymi praktiška, funkcionalia geometrija, kuri formuoja šiuolaikišką ir tvarią darbo aplinką. Efektyvų pastato energetinių resursų naudojimą užtikrina dvigubas fasadas ir išorinės žaliuzės. „k29“ pastato interjeras sukurtas laikantis skandinaviško stiliaus tradicijų. 15 tūkst. kv. Plėtotojas - UAB „K29“, užsakovas - „Lords LB Asset Management“ fondas „Lords LB Baltic Fund II“, projektuotojas - „PLH Arkitekter“ ir UAB „Archinova“, architektai - S.E.Andersen, Aleksandras ir Antanas Gvildžiai, V.Kazlauskaitė, S.Paškevičienė ir E.Šimeliūnas.

„Pamenu, teko būti koncerte ir darbuotojai išėjo iš kabinėtų ir iš karto atsidūrė gražioje salėje. Šis sprendinys yra įdomus, išskirtinis.

Verslo Centras „Quadrum“

2012 metų vasarį pradėti apleisto pastato vaiduoklio, daugiau nei 20 metų „puošusio“ Vilniaus miestą, griovimo darbai, o 2012 metų gegužę jis galutinai nušluotas nuo žemės paviršiaus. Pastatų statybos vyko etapais. 75 tūkst. kv. 2016 m. rugsėjo 29 d. Konstitucijos prospekte oficialiai atidaryta baigta statyti biurų komplekso „Quadrum“ dalis. Anot „Schage Real Estate“ generalinio direktoriaus Kjetil T. Hansseno, „investicijų prasme tai buvo pakankamai rizikingas projektas, kurį pradėjome plėtoti dar besibaigiant ekonominei krizei, tačiau Lietuvoje dirbame jau nuo 1998 metų, todėl žinojome galimybes ir buvome tikri, kad viskas klostysis palankiai. 2018 metų rugsėjį buvo pradėtas statyti paskutinis 11 tūkst. kv. Tuo pačiu metu buvo nuspręsta parduoti „Quadrum“ biurų kompleksą. Tai vienas didžiausių biurų pardavimo sandorių Baltijos šalių rinkos istorijoje. 45 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto biurų kompleksą Konstitucijos prospekte už 156 mln.

„Kruopščiam, imliam darbui ir lėšom, suprasdami, kad vaizdas turi būti geras padarė gražų, prospektą papuošiantį pastatą. Visoje šioje pastatų grupėje įrengti pavyzdiniai technologiniai sprendimai. Jis turi „Breem“ kokybės sertifikatą.

Viešbutis „Pacai“

Didžiausias iššūkis viešbučio „Pacai“ sostinėje architektams buvo naujos ir senos architektūros suderinimas. Projektuojant naujus statinius juos ribojo tankumo, intensyvumo reikalavimai. Architektai ieškojo architektūrinės išraiškos, kuri organiškai derėtų su aplinka - jos neužgožtų, neišsišoktų. Tikslas buvo sužinoti, kaip visas pastatų kompleksas evoliucionavo per šimtmečius - nuo XV a. Restauruojant rūmus nuspręsta projekte atspindėti svarbiausią jų laikotarpį - 1676-1831 m., kai čia šeimininkavo Lietuvos didikai Pacai. Atliekant archeologinius tyrimus buvo surasta plytų degimo krosnies liekanų. Dalis surastų autentiškų mūrų fragmentų uždengti ir palikti ateities kartoms, kai kurie fragmentai eksponuojami naujame viešbučio korpuse. Pavyzdžiui, XVI amžiaus skliautiniai rūsiai ir laiptai tapo viešbučio SPA centro dalimi. Buvo rasta stiuko skulptūra, primenanti mitologinę deivę Atėnę, senojo Vilniaus pastatams būdingų krosnių, restauruota XVI-XX a. Architektams ir restauratoriams pavyko atkurti rūmus tokius, kokie šie buvę Pacų giminės klestėjimo laikotarpiu, kuris truko pusantro šimto metų. Pacų rūmų atstatymo metu išsaugotos autentiškos Lietuvos istoriją menančios detalės, kurios buvo vienas pagrindinių iššūkių net penkerius metus trukusiame XVII a. statytų didikų Pacų barokinių rūmų rekonstrukcijos procese. Projekto plėtotojai - UAB „Blendas“, projektuotojas - UAB „Forma“, architektai - Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Konstruktoriai - „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė. Restauratoriai - Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas.

„Jeigu tiksliai nežinai, jo mieste ir nerasi. Reikia eiti per arką ir tik tada jis atsiveria. O kuo giliau eini, tuo viskas gražiau, patraukliau, išdidžiau, pagarbiai praeičiai padaryta. „Pacai - aukšto lygio pavyzdinis atkurto paveldo projektas, neaukojęs šiuolaikiškai suprantamo patogumo ir kokybės.

tags: #komercinio #pastato #projektai #8 #aukstai