Šildymo klausimai Lietuvoje aktualūs kiekvieną šaltąjį sezoną. Dažnai kyla klausimų dėl tinkamos temperatūros patalpose, šildymo sistemų reguliavimo ir ką daryti, jei šildymas neatitinka normų. Šiame straipsnyje aptarsime, kur kreiptis, jei susiduriate su netinkama buto šildymo temperatūra, kaip reguliuoti šildymo sistemą ir kaip užtikrinti, kad jūsų namuose būtų jauku ir šilta.
Šilumos tiekimo standartai ir normos
Šilumos tiekimą vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti organizuoja savivaldybė. Pagal įstatymus, patalpose negali būti mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės.
Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Būtų neišmintinga į visa tai neatsižvelgti taupant pinigus šildymui. Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia. Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16, koridoriuose - 18-21, vonios ir tualeto patalpose - 20-23, rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С. Ilgai gyvenant tokiomis sąlygomis, kaip ir per aukštoje temperatūroje, gali sutrikti organizmo termoreguliacija ir sveikata.
Darbo patalpų temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai (ne tik per šalta, bet ir per karšta gali būti net žiemą, tarkim, maisto ar chemijos pramonės įmonėse).
Kur kreiptis, jei šalta?
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Kauno visuomenės sveikatos centras vertina, ar ūkinė komercinė veikla atitinka sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Mat jo darbuotojų kompetencija - pagal prašymus ar skundus kontroliuoti, kaip laikomasi higienos normų sveikatos priežiūros, maitinimo, švietimo, kultūros, globos ir slaugos, viešųjų įstaigų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų, baseinų, skalbyklų, sporto klubų bei kitose patalpose.
Kaip reguliuoti šildymo sistemą?
Efektyvus šildymo sistemos reguliavimas gali padėti sumažinti šildymo išlaidas ir užtikrinti komfortą namuose. Štai keletas patarimų:
- Termostatiniai radiatorių ventiliai: Tai automatiškai veikiantys temperatūros reguliatoriai, susidedantys iš ventilio korpuso ir termostato su temperatūros jutikliu įmontuotu jo viduje arba išorėje priklausomai nuo konstrukcijos ir termostato montavimo vietos. Jei patalpos temperatūra yra žemesnė nei termostate nustatyta reikšmė, šiltas vanduo per vožtuvą tekės į radiatorių.
- Naujausi termostato modeliai: Itin jautrus ir tikslus skystinis temperatūros jutiklis leis tinkamai reguliuoti ir taupyti šilumos energiją.
- Programuojami termostatai: Programuojamas patalpos termostatas skirtas temperatūrai patalpoje valdyti, veikiantys belaidžiu radijo ryšiu.
Seminaras - Pirma dalis - Radiatorių šildymo valdymas. Termostatai.
Patarimai, kaip sumažinti šildymo išlaidas
Norint sumažinti namo šildymo išlaidas, galima imtis įvairių priemonių. Štai keletas patarimų:
- Vėdinimas: Efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
- Baldų išdėstymas: Bent truputėlį atitraukite baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų.
- Termostatai: Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai.
- Langų izoliacija: Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes.
Šildymo sistemos priežiūra ir problemos
Dažnai kyla klausimų dėl šildymo sistemos priežiūros ir problemų. Štai keletas iš jų ir galimi sprendimai:
Slėgio problemos šildymo sistemoje
Jei šildymo sistemoje kyla slėgis (šaltos sistemos - 1,1, užkaitus - 2,1), o išsiplėtimo indas yra geras, reikia ieškoti kitų problemų. Taip pat, jei šylant grindiniam šildymui, slėgis sistemoje nukrenta iki 0.2 bar, o nustojus šildyti šilumos siurbliui, slėgis sistemoje pakyla iki 1 bar, tai gali rodyti sistemos veikimo sutrikimus.
Šildymo sistemos užpildymas
Svarbu pasirinkti tinkamą vandenį šildymo sistemos užpildymui. Sistema uždara, kieto kuro katilas atrama, kondensacinis dujinis katilas, dalis vamzdžių juodo plieno, dalis virinami plastikiniai ir daugiasluoksniai. Anksčiau sistema užpildydavau iš vandenstiekio sistemos.
Nenormalus slėgio kilimas ir kritimas
Jei šylant ir vėstant radiatoriams labai kyla ir kritinėja slėgis, gali prireikti papildomo išsiplėtimo indo. Prieš užkūrimą slėgis būna 1,5bar, šylant pasiekia 2,5bar ir daugiau, po to šalant vėl nukrenta.
Šildymo sistemos paruošimas žiemai
Šildymo sistemos paruošimas žiemai užpildymas gliukoliu, kad neužšaltų. Neužšąlančio skysčio 5l talpos kaina 52,00 Eur, o 20l talpos kaina 158,50 Eur. Skiesti reikia: Apsaugos nuo užšalimo temperatūra - Kiekis 100 L talpos įrenginiui - 7°C - 20 l - 12°C - 30 l - 20°C - 40 l. Apsaugos nuo užšalimo temperatūra Kiekis 100 L talpos įrenginiui -7°C 20 l -12°C 30 l -20°C 40 l Viskas priklauso nuo to koks bus naudojamas neužšąlantis skystis. Yra maistinis glikolis (propilenglikolis) ir tenchninis glikolis. Jų kainos skiriasi.
Šildymo sistemos gedimai ir jų taisymo būdai
Šildymas yra svarbi kiekvieno namo dalis. Šiame straipsnyje pateiksiu dažniausiai pasitaikančius šildymo sistemos gedimus ir jų taisymo būdus. Jei norite išvengti šildymo problemų ir užtikrinti efektyvų šildymą, svarbu ne tik teisingai pasirinkti šildymo sistemos įrenginius, bet ir žinoti, kaip išspręsti galimus gedimus.
- Nešyla vanduo: Ne retai pasitaikančios problemos yra dėl sutrikusių automatinių pavarų ar termostato, žemo slėgio ar diafragmos. Norint nustatyti tikrąją problemos priežastį, pirmiausia patikrinkite dujinio katilo slėgį ir termostatą. Jei įtariate, kad problema kyla iš diafragmos arba vožtuvų, gali prireikti visiškai pakeisti sugedusią dalį. Rekomenduojama iškviesti specialistą, kad jis atliktų saugią patikrą ir, jei reikia, pakeistų sugedusią detalę.
- Vandens pratekėjimai: Vandens nutekėjimas gali rodyti įvairius gedimus sistemoje. Dažnai tai susiję su cirkuliacinio siurblio jungtimi arba slėgio vožtuvu. Slėgio vožtuvas dažnai genda, kai slėgis nuolat viršija normą. Jei pastebite, kad vanduo patenka per siurblio jungtį, greičiausiai ji jau nusidėvėjusi ir reikia jos pakeisti naują. Jei pastebite vandens pratekėjimą aplink vamzdžius, patikrinkite, ar visi komponentai tinkamai prijungti. Šis gedimas gali rodyti ir susikaupusią koroziją.
- Keisti garsai dujiniame katile: Skirtingi keisti garsai gali atsirasti dėl į sistemą patekusio oro, per žemo vandens lygio, vandens užvirimo arba vamzdžių gedimo. Garsas, panašus į užkaitusį virdulį, gali rodyti, kad sistema perkaitina vandenį. Kalkių ar nuosėdų buvimas šilumokaityje gali trukdyti vandens pratekėjimą katilo viduje, dėl ko vanduo užverda. Ši problema dažniau pasitaiko teritorijose, kuriose yra kieto vandens. Jei pastebite neįprastus vandens kunkuliavimo garsus, nerekomenduojama jų ignoruoti. Pastovus vandens virimas katilui gali sukelti jo darbo sutrikimus ir su laiku atsirasti rimtesnių gedimų
- Išsijunginėjanti indikatoriaus šviesa: Šios problemos priežastis dažnai yra sugedęs termoporas, kuris stabdo dujų tiekimą, arba nuosėdos, susikaupusios ties indikatoriaus šviesa. Prieš bandydami vėl įjungti indikatoriaus šviesą, patikrinkite dujotiekį. Įsitikinkite, kad katilas prijungtas prie veikiančios dujotiekio sistemos, ir tada bandykite įjungti šviesą. Jei šviesa toliau išsijunginėja, rekomenduojama iškviesti specialistą.
- Žemas sistemos slėgis: Žemas slėgis gali kilti dėl centrinio šildymo sistemos gedimų. Norint patikrinti katilo slėgio lygį, pažvelkite į įmontuotą matuoklį. Jei matuoklis rodo mažiau kaip 1, tai gali reikšti, kad vanduo nutekėjo arba sugedo papildymo/nupylimo arba apsauginis vožtuvas.
- Užšalęs kondensacinis vamzdis: Kondensacinis vamzdis atskiria katilą nuo rūgštinio vandens, susidarčio iš išleistųjų dujų, kad jis galėtų nutekėti į lauką. Jei kondensacinis vamzdis užšąla dėl žemos išorės temperatūros, tai dažnai rodo ir praneša pati katilo sistema. Internete galite rasti instrukcijų, kaip atšildyti užšalę vamzdį naudojant šiltą vandenį. Tačiau jei nejaučiate pakankamo pasitikėjimo savo sugebėjimais, geriau iškviesti specialistus.
- Termostato sutrikimai: Termostato gedimai dažnai susiję su nustatymų netikslumu, kaitinimo įjunginėjimu arba išjunginėjimu tuomet, kai to neturėtų būti. Prieš diagnozuojant šią problemą, patikrinkite, ar visi nustatymai yra teisingi. Problema gali būti, jog per žema nustatyta šildymo kontūro temperatūra. Jei nustatymai teisingi, tikėtina, kad termostatas yra sugedęs ir reikėtų jį atnaujinti.
- Nešylantys radiatoriai: Jei ne visi radiatoriai šyla arba šyla tik apatinė jų dalis, tai gali reikšti, kad sistema yra užkimšta nuosėdomis arba oru, ir šiluma negali pasiskirstyti vienodai. Jei šyla tik radiatoriaus dalis, gali reikti tik nuorinti juos. Tai nėra sudėtingas procesas, kurį galite atlikti patys.
- Katilo išsijunginėjimas: Katilo išsijungimą gali sukelti įvairios problemos. Tai gali būti sugedęs termostatas, užkimštas vožtuvas, oras susikaupęs vamzdžiuose arba žemas slėgis. Kiekviena iš šių problemų yra aptarta ankstesniuose punktuose. Jei nepavyksta rasti dujinio katilo gedimo priežasties, geriausia pasikliauti specialistu, kuris galės surasti sugedusią dalį ir ją sutvarkyti ar pakeisti naują.
Svarbu prisiminti, kad šiame straipsnyje pateikti patarimai skirti informuoti žmones apie dažniausiai pasitaikančius dujinių katilų gedimus, tačiau remonto darbus geriausiai atlikti patyrę specialistai. Netinkamas (per mažas arba per didelis) vandens slėgis yra labai dažnai pasitaikanti santechnikos mazgų problema. Dėl to gali gesti įrenginiai, neveikti tam tikri prietaisai ir kilti kitų problemų. Pirmiausiai reikėtų išmatuoti pastovų slėgį sistemoje. Tam naudojamas paprasčiausias manometras vandens slėgiui matuoti. Jį galite rasti daugumoje santechninės ir techninės įrangos prekių parduotuvėse.
Prisukite jungtį su matuokliu prie kažkurio vandens išeigos taško (pvz., lauko žarnos, skalbyklės šalto ar karšto vandens įvado) ir atidarykite maišytuvą arba paleiskite vandens srovę. Gyvenamųjų namų vandentiekyje įprasta matyti 3-4 barų (atmosferų) slėgį.
Pradėkime nuo to, ką daryti, jeigu slėgis sistemoje yra per mažas. Pirmiausia - susisiekite su vandens tiekėju ir pristatykite situaciją. Jeigu nėra nuotėkio, o toks slėgis pas visus yra normalus, reikėtų investuoti į slėgio didinimo siurblį. Visgi, jeigu yra nuotėkis ar užsikimšimas, problemos pašalinimo atsakomybė gali gultis ant vandens tiekėjo arba namų ūkio administratorių pečių. Tai priklauso nuo to, kur problema yra. Pasitaiko ir atvejų, kada vandens slėgis yra per aukštas. Tada perkami specialūs vožtuvai slėgiui mažinti.
Taip pat yra tikimybė, kad jūsų problema susijusi ne su pačiu vandens slėgiu, o su vandens srautu. Problema gali būti tokia paprasta, kaip nešvari dušo galvutė ar nešvarus maišytuvo aeratorius. Jei norite juos išvalyti, tiesiog atsukite aeratorių arba dušo galvutę ir pamerkite juos į 50 % vandens ir 50 % baltojo acto tirpalą bei palikite mirkti per naktį.
Dar viena pasitaikanti priežastis silpnai vandens srovei paaiškinti (dažniausiai - senos statybos, senai arba visai nerenovuotuose objektuose) - surūdiję cinkuoto plieno vamzdžiai. Jie tarnauja 30-50 metų, priklausomai nuo sąlygų, tačiau viduje besikaupiančios rūdžių nuosėdos pamažu užkemša vamzdžius ir per juos prateka tik silpnesnis srautas. Jeigu dažnai susiduriate su tokia problema, kad tam tikru metu vandens srautas namuose būna labai žemas - išeitis gali būti ir naujų, didesnio skersmens vamzdžių įrengimas. Didesnio skersmens vamzdžiai padeda palaikyti dinaminį vandens slėgį jūsų namuose, t. y. vandens slėgį tam tikrame vandentiekio sistemos taške, kai naudojamas vienas ar daugiau santechnikos prietaisų.
Kaip jau turbūt žinote išsiplėtimo indas turi dvi kameras, atskirtas gumine tarpine. Vienoje jų yra oras, kitoje - vanduo. Tam, kad išmatuotume, koks yra slėgis orinėje pusėje, išsiplėtimo indas turi būti atitinkamai sumontuotas. Daugeliu atveju dėl pigumo ar nežinojimo, to padaryti negalima neišleidus vandens iš šildymo sistemos, nes orinės pusės slėgimas turi būti matuojamas kuomet vandens pusės slėgimas, (spaudimas ) lygus 0.
Uždaroje šildymo sistemoje (tokia pas jus ir yra), slėgis niekuomet nėra pastovus, nes kylant temperatūrai vandens tūris didėja, taip užpildydamas išsiplėtimo indo orinę dalį ir sukeldamas slėgį sistemoje, o aušdamas traukiasi ir slėgis sistemoje mažėja.
Slėgis sitemoje skaičiuojamas taip, kaip nurodyta žemiau. Matuojamas aukštis nuo katilinės grindų iki aukščiausio radiatoriaus viršaus. Tarkim, jei katilinė būtų rūsyje, o radiatorius 3-ame aukšte, tai apytikriai gautųsi 12 metrų + pridedama 20%, tai yra dar 2,4 m ir gautume, kad statinis slėgis šildymo sistemoje yra apie 15 m arba 1,5 at. Tai reiškia, kad slėgis oro kameroje turėtų būti 1,5 at. Užkūrus katilą vandens plėtimosi dalis užims išsiplėtimo indo dalį ir slėgis išaugs. Jeigu jūsų namas nėra aukštas, oro kameros slėgį laikykite 1,0 atm, šaltos sistemos slėgį 1,0 atm., esant apsaugos vožtuvui - 1,5 atm. Apsaugos vožtuvas turi atitikti gamyklos, gaminusios katilą, rekomendacijas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie slėgį šildymo sistemoje
Atsakymai į klausimus apie slėgio palaikymą šildymo sistemoje:
- Klausimas: Šaltoje šildymo sistemoje slėgis apie 0.8, išsiplėtimo bakelyje atjungus 1 bar. Užkūrus katilą prie 85 laipsnių, slėgis pakyla iki 1.7 bar., namas 2 aukštų, apie 250-300 litrų radiatorinė "viadrus" šildymo sistema. Ar ne per daug pakyla slėgis? Bakelis 25 l, gal per mažas.
- Atsakymas: Slėgis, kad pakyla iki 1,7 Bar - tai nėra per daug. Manau , kad nuo šalto iki 85 C pašildžius toks pakilimas - normalu. Pagal vandens tūrį, temperatūros pokyčiu 100 laipsniu, vandens plėtimosi koeficientas yra 5,16%. jūsų atveju 12,5-15 litrų. Realiai sistema nebūna šaltesnė nei +16 ir ne karštesnė jūsų atveju +85. skirtumas 60 C. išsiplėtimas 2,25% kas yra 6,75 litro. Išvada: arba išsiplėtimo indas netvarkingas, arba yra daug oro šildymo sistemoje. Oro plėtimosi koeficientas yra žymiai didesnis nei vandens Pirmiausiai padidinkit slėgį inde iki maždaug 1,3-1,4bar. Turėtų viskas susitvarkyti. Šiaip indas beveik ant ribos pagal tūrį, bet visada galima pastatyti antrą indą 18 ar 25 litrų.
Šiandien kiekvienai pramonės šakai, žemės ūkiui, vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui reikalingas siurblys. Nuo maisto pramonės iki naftos gavybos siurbliai vaidina svarbų vaidmenį, palaikant mūsų gyvenimo lygį. Norint, kad vamzdžiais būtų perpumpuojami skysčiai, būtini siurbliai. Vamzdžiuose pernešamas skystis, o siurbliai tam tiekia energiją. Kadangi vamzdynai ir siurbliai veikia kartu, jie turi būti gerai apgalvoti ir suprojektuoti kaip integruota viena sistema.