Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos palengvinti grafičių piešėjų veiklą, nustatydama šešias vietas, kuriose menininkai galės legaliai kurti savo darbus be specialaus leidimo. Ši naujovė turėtų sumažinti nelegalaus piešimo atvejų skaičių ir suteikti daugiau galimybių gatvės menininkams realizuoti save.
Legalios vietos grafičiams Vilniuje
Šioks toks palengvėjimas grafičių meistrams - Vilniaus miesto savivaldybė nustatė šešias vietas, kuriose grafitininkai galės piešti legaliai ir be specialaus leidimo. Vilniaus meras Artūras Zuokas teigė: „Atsižvelgėme į grafičių piešėjų prašymą išrinkti Vilniuje tokias vietas, kur piešti galima iš karto, nederinant su savivaldybe leidimų. Tokių vietų numatyta šešios, tačiau ateityje jų tikrai daugės“.
Šešios vietos, kuriose Vilniuje galima piešti grafičius be leidimo:
- Požeminė perėja prie Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (Konstitucijos g.).
- Pilaitės riedlenčių parko statiniai, esantys priešais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją (Vydūno g.).
- Požeminė perėja Oslo gatvėje, prie Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Šiltnamių g.).
- Pastatas Skydo g.
- Požeminės perėjos, esančios prie pastato Laisvės pr.
- Vaikų žaidimo aikštelės, esančios prie pastato Paberžės g.
Kitose Vilniaus miesto savivaldybės numatytose vietose grafičius galima piešti tik gavus pažymėjimą dėl suderintos grafičių piešimo vietos.
Pažymėjimus dėl suderintos grafičių piešimo vietos išduoda Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius. Grafičius galima piešti nuo 8 iki 22 val., tačiau pažymėjime dėl suderintos grafičių piešimo vietos piešimo laikas gali būti papildomai apribotas.
Nurodytose vietose draudžiama piešti:
- Necenzūrinius žodžius, simbolius.
- Atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, sovietinę, nacistinę ar Lietuvos SSR simboliką.
- Diskriminacinius, karo vaizdus, simbolius, užrašus.
- Vaizdus, užrašus, simbolius, skatinančius ar vaizduojančius nacionalinę nesantaiką, lygių teisių pažeidimus ar kitaip įžeidžiančius žmonių orumą.
- Grafičius reklamos tikslais.
- Pažeidžiant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kitų įstatymų, Tvarkymo ir švaros taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Grafičiai ir gatvės menas: skirtumai ir perspektyvos
Anot G. Grušaitės, pastaruoju metu bandoma „įpaminklinti“ atmintį, nutolstama nuo praeities. „Būtų įdomu kalbėti apie tai ir viešąsias erdves. Galbūt mūsų karta dar nerado tokios meninės kalbos ir išraiškos, kaip mes norėtume apipavidalinti viešąsias savo erdves. Tai - labai įdomi tema. Kiekvienas atsiradęs paminklas sulaukia labai daug kritikos ir diskusijų, todėl manau, kad tai aktualu visiems“, - sako G.
Gatvės meno ištakos slypi grafičiuose. Jos teigimu, gatvės menas gražina miestą ir žmonėms dažniausiai labai patinka, o grafičiai turi kitą, neestetinį, tikslą - toliau protestuoti, kaip tai buvo daroma grafičių atsiradimo metu. Nepaisant šių skirtumų, G. Grušaitė teigia: „Menininkai, kurie piešia grafičius, dažniausiai kuria ir festivalinį meną. Vadinasi, vis tiek egzistuoja šešėlinė pusė. Tai labai įdomu, nes šiais metais turėsime kelis menininkus, kurie sukerta abi šias puses. Be to, yra menas, kuris šiek tiek labiau politiškas. Turiu omeny ne tai, kad kyla protestas, bet tai yra menas, kuris bando kažką pasakyti. Tai yra žinutė visuomenei“.
V. Urbonaitė-Barkauskienė grafičius skirsto į dvi grupes: tradicinį ir post-graffiti, arba gatvės meną. Tradiciniais grafičiais dažniausiai laikomi aerozoliniais dažais arba vandeniui atspariais žymekliais užrašyti piešėjų asmeniniai ar komandiniai parašai, praeiviams paprastai reiškiantys neką daugiau, nei vaiko teplionę. Būtent tokių, vadinamųjų tagų, randama ant pačių matomiausių miesto paviršių. Kita grupė priskiriama post-graffiti. Jie laikomi eksperimentiniais, tačiau turi tradicinio grafičio užuominą.
Sociologė prisipažino, kad visus šiuos kriterijus atitinkančių grafičių Vilniuje nėra pastebėjusi. Tiesa, prie Lietuvos kino teatro yra buvęs piešinys, kuris kartu su greta augančiu krūmu atrodė kaip povas suskleista uodega (žiemą, rudenį) ir išskleista (pavasarį, vasarą).
Grafičių kilmė
„Iš tiesų, iš kur grafičiai kilo, teorijų egzistuoja labai daug. Vieni sako, kad jų atsiradimas siejamas su kriminalinių gaujų erdvės žymėjimo tradicija, kai tam tikru ženklu pažymima gaujos kontroliuojama miesto dalis, kvartalas. Kiti kalba, kad grafitis, kaip nelegalus užrašas ar piešinys ant sienos, yra senas kaip pasaulis, ir primena užrašus Pompėjoje ar netgi Paleolito laikų Lascaux olų piešinius Prancūzijoje“, - sakė V.
Šiuo metu dauguma tyrėjų laikosi bendros nuomonės, kad šiuolaikiniai grafičiai kaip reiškinys atsirado 7-ajame dešimtmetyje Filadelfijoje ir Niujorke. Būtent ten prastesnėse miesto dalyse gyvenantis jaunimas ėmė ant miesto sienų rašyti įvairius pseudonimus, kurie būdavo sudėti iš vardų, kvartalų numerių.
Festivalis „Vilnius Street Art“
Festivalio „Vilnius Street Art“ organizatorės Ū. Ambrasaitės pastebimu, gatvės meno festivalis ir tai, kokie kūriniai atsiranda gatvėse, savaime pritraukia labai daug dėmesio. „Žmonės pradeda jo laukti ir klausinėti, kada jis bus, nors festivalis - tik sąlyginai. Jis turi tokį pavadinimą, bet kitaip, nei kiti festivaliai, niekada nesibaigia“, - sako Ū.
Ū. Ambrasaitė tikina, kad surengti gatvės meno festivalį nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Paruoštą tokio festivalio projektą reikia pateikti savivaldybei, kuri projektą apsvarsto. „Su Kultūros paveldo departamentu mes niekada neturėjome problemų. Gal jie blaiviau ar progresyviau žiūri į miestą. Požiūris savivaldybėje keičiasi ir tuo labai džiaugiuosi. Esu girdėjusi sakant, kad mes jau turime ką parodyti iš praėjusių metų. Manau, kad atsirado pasitikėjimas, jog menininkai, kuriuos atsivežame, tikrai yra profesionalūs, o jų darbai puošia miestą“, - sako Ū.
Vienas iš gatvės meno kūrinių, sukurtų festivalio "Vilnius Street Art" metu
Jai antrina ir G. Grušaitė. Pasak jos, požiūris į festivalį ir apskritai gatvės meną keičiasi. „Tada mums tris ar keturis kartus iškvietė policiją. Po to buvo labai smagu, nes policininkai jau žinojo, kad tai daroma legaliai, kad turime leidimus, bet jie vis tiek turi atvažiuoti. Jie atvažiuodavo, pasisveikindavo, nusišypsodavo, paklausdavo - kaip sekasi, pasižiūrėdavo į darbą. [...] Šiais metais žmonės jau klausia, kada bus festivalis, ant kurių sienų planuojama piešti. Manau, kad požiūris per trejus metus labai pakito“, - tvirtina G.
Rugpjūčio 19 d. prasidėsiantis trečiasis festivalis „Vilnius Street Art“ persikels pagyvinti įvairialypį Vilniaus stoties rajoną. Šeši garsūs gatvės menininkai stoties rajone darbuosis pusantro mėnesio, suteikdami sostinės sienoms ir erdvėms naujo kvėpavimo. Festivalyje dalyvaujančių kviestinių gatvės menininkų vardai bus atskleisti rugpjūčio 19 d.