Mediena iki šių dienų išliko nepakeičiama tarp statybinių medžiagų. Ypač, kai siekiama pastatų tvarumo, natūralumo ar ekologiškumo. Kai kuriais atvejais mediena yra pagrindinis statybinių konstrukcijų elementas. Bet, kaip ir anksčiau, taip ir šiais laikais nutinka, kad ugnis labai greitai sunaikina medines pastatų dalis.
Dauguma pašnekovų, su kuriais tenka kalbėtis apie pastatus medinėmis konstrukcijomis, vadovaujasi stereotipais ir įsivaizduoja ne modernų daugiaaukštį statinį, kur įrengtos šiuolaikiškos apsaugos nuo gaisro inžinerinės sistemos, bet žemaaukštį rąstinį namuką arba dar blogiau - apleistą Šnipiškių medinuką. Panašiais stereotipais remiamasi ir kalbant apie pastatų saugumą - dalis žmonių netiki, kad apanglėjimo sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga.
Mūsų šalies architektai, statytojai ir inžinieriai, suprasdami, kad statybos iš medinių konstrukcijų yra ateitis, vis labiau įsidrąsina ir stengiasi priimti medinių pastatų iššūkius. Susidaro įspūdis, kad ši sritis Lietuvoje neištyrinėta, atrodytų, lyg sąmoningai vengiama medinių konstrukcijų. Negana to, projektuotojų bendruomenėje paskleista daug klaidinančios informacijos. Todėl tolesni planai būtų susiję su informacijos sklaida, kad statyba iš medinių konstrukcijų Lietuvoje yra įmanoma, reikia tik tikėti savo idėja ir turėti kantrybės.
Sienos izoliacijos degumo bandymas
Medienos Degumo Klasė ir Atsparumas Ugniai
Degumo klasė apibrėžiama kaip medžiagos ar gaminio sudėtis, ji turi įtakos liepsnos plitimui ir dūmų susidarymui. Atsparumas ugniai parodo, ar konstrukcija gali atlaikyti apkrovas įvykus gaisrui ir kiek laiko. Pavyzdžiui, plieno ir betono konstrukcijos nedega, pagal degumo klasę abi yra A klasės, bet jų gebėjimas atlaikyti apkrovas gaisro sąlygomis, t. y. atsparumas ugniai, stipriai skiriasi.
Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimą, statybos produktai iš medienos priklauso D s2, d0 klasei. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" dalyje reglamentuojama, jog I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę.
Pagal gaisrinės saugos esminį reikalavimą grynų medinių konstrukcijų geba išlaikyti apkrovas, vientisumą ir izoliacines savybes per gaisrą yra per mažos ir neatitinka I ir II statinio atsparumo ugniai laipsnio.
Lyginant antipirenais impregnuotas medines konstrukcijas su neapdorotomis metalinėmis konstrukcijomis, matyti, kad medinių konstrukcijų laikančioji galia per gaisrą mažėja lėčiausiai. Ji anglėja, o laikančiosios medžiagos mechaninės savybės nekinta. Tačiau nė vienos medžiagos natūralių savybių laikyti apkrovas gaisro metu nepakanka.
Medienos Apsauga Nuo Ugnies: Antipirenai
Medžiagos standančios ugnies poveikį - tai cheminės priemonės, vadinamos antipirenais. Cheminė medienos apsauga yra procesas, kurio metu cheminiai junginiai įsiskverbia į medieną ir keičia jos savybes ugnies bei karščio atžvilgiu.
Antipirenų veikimas pagrįstas laiko iki degimo pailginimu ir šilumos išsiskyrimo spartos sumažinimu. BAK-1 skirtas gyvenamųjų, ūkinių ir visuomeninių pastatų stogų, medinių konstrukcijų, kurios yra pastatų viduje arba kitaip apsaugotos nuo atmosferos kritulių (gegnės, murlotai, grebėstai, tašeliai, statramsčiai, atraminės medinės konstrukcijos, pertvaros, durys, laiptai, apdailos mediena ir pan.) apsaugai. Preparatą galima naudoti mirkymo, užtepimo, purškimo būdu.
Tyrimo metu buvo nustatyta neimpregnuotos pušies medienos degumo klasė - D s2 d0. Atlikus tyrimus su Flamasepas-2 impregnuota pušies mediena, nustatyta B s2 d0 degumo klasė. Atlikus tyrimus su BAK-1 preparatu impregnuota pušies mediena, nustatyta B s1 d0 degumo klasė.
Nagrinėjant bandymų metu nustatytus CO2 išsiskyrimo kiekius, nustatyta, kad antipireniniais tirpalais Bak-1 ir Flamasepas-2 impregnuotos pušies medienos išskiriamo CO2 kiekiai yra labai panašūs, o neimpregnuotos medienos anglies dioksido išsiskyrimo kiekis, tik pradėjus bandinį veikti degiklio liepsna, ima sparčiai kilti ir apytiksliai po 15 min. nuo uždegimo pradžios pasiekia žmogui pavojingą beveik 1,5 proc.
Nuodingų dūmų išsiskyrimo tyrimas aiškiai rodo, kad medžiagų ir konstrukcijų apdorojimas antipirenais suteikia papildomas 10-14 minučių, per kurias gaisro metu žmonės spėja pasišalinti.
Medinių elementų atsparumas ugniai gali būti padidinamas parenkant skerspjūvius su didesne nei paprastai atsarga arba padengiant medieną apsauginėmis dangomis, ją įmirkant antipirenais ar nudažant apsauginiais dažais. Pasirenkant medinių konstrukcijų apsaugą reikia įvertinti, kas pigiau - ar padidinti elementų skerspjūvius, ar naudoti apsaugines dangas.
Priešgaisriniai Reikalavimai ir Atstumai
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus namai, kurių pagrindinės laikančios konstrukcijos medinės, yra priskiriami trečiai ugniai atsparumo klasei. Pagrindinis reikalavimas šios klasės statiniams - tai padidintas minimalus atstumas iki gretimų pastatų. Jis turi būti 15m. Dažniausiai mediniai namai statomi erdvesniuose sklypuose, dėl to šis reikalavimas nesukelia didelių nepatogumų.
Iki 8 aukštų pastato laikančiosioms konstrukcijoms gali būti taikoma B-s3, d2 degumo klasė, ką užtikrina antipirenais impregnuotas medis, bet pastato gaisro apkrovos kategorija turi būti 3 (t. y. sudaro iki 600 MJ/m2). Svarbu žinoti! Pastatai, kurių grindų altitudė yra didesnė nei 26,5 m, šiandien Lietuvoje negali būti projektuojami medinėmis konstrukcijomis arba šioms konstrukcijoms turi būti parinkta apsaugos elementų sistema, kuri užtikrintų konstrukcijai A2-s3, d2 degumo klasę.
Pagal STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai" numato, kad tarp dviejų pirmo ugniaatsparumo laipsnio pastatų minimalus atstumas yra 6 m, tarp pirmo ir trečio laipsnio - 10 m, tarp dviejų trečio laipsnio pastatų - 15 m atstumas. Šnekant visiems suprantama kalba, tarp dviejų mūrinių pastatų priešgaisrinis atstumas turi būti mažiausiai 6 m, tarp mūrinio ir medinio - 10 m, tarp dviejų medinių pastatų - 15 m priešgaisrinis atstumas.
Lietuvoje pastatai yra skirstomi į tris atsparumo ugniai laipsnius:
- III laipsnis - įprastai iki 2 aukštų, nedidelio ploto pastatai, kuriuose yra ribojamas žmonių skaičius ir reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti. Tokiuose pastatuose draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri laiptai, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi būti bent 10-15 metrų.
- II laipsnis - pastatai iki 3-4 aukštų, kur leidžiamas didesnis žmonių skaičius, sąlyginai nedidelio ploto. Vandens poreikis gaisrams gesinti iš lauko yra mažesnis, o atstumas iki kaimyninių pastatų turi sudaryti bent 8-10 metrų.
- I laipsnis - didelio ploto ir įprastai aukštesni nei 3 aukštų pastatai, kur žmonių skaičius dažnu atveju neribojamas. Atstumas iki šalia esančių pastatų turi sudaryti 4,8-8 metrus.
III laipsnio - paprastai 1-2 aukštų ir nedidelio ploto pastatai, nes šie rodikliai ribojami. Taip pat tokiuose pastatuose stipriai ribojamas žmonių skaičius, reikalaujama užtikrinti didesnį vandens kiekį gaisrams gesinti, draudžiami tam tikri sprendimai, pavyzdžiui, visuomeniniuose pastatuose negalimi atviri vidiniai laiptai. Trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai), vaikų namai, prieglaudos, globos namai ir kt. šiandien visai negali būti projektuojami III atsparumo ugniai laipsnio.
II laipsnio - paprastai iki 4 aukštų, leidžiamas didesnis žmonių skaičius, pastato plotas taip pat galimas didesnis nei III atsparumo ugniai pastatams.
I laipsnio - didelio ploto ir paprastai aukštesni nei 4 aukštų pastatai. Atstumas iki kaimyninių pastatų gali sudaryti 6-8 metrus. Žmonių skaičius pastate beveik neribojamas.
Mitai Apie Rąstinius Namus Ir Saugumą
Rąstinius namus statote jau 15 metų. Ar dažnai tenka išgirsti, kad rąstiniai namai yra nesaugūs? Tokią bendrą nuomonę tenka išgirsti gan dažnai, ypač iš žmonių, kurie nesusidūrę su mediniais namais. Tokio pašnekovo paprašius pateikti bent kelis argumentus visada gaunamas bendras atsakymas, kad medis dega, o plyta - ne, labiau išprusę dar pateikia senų istorinių įvykių kai sudegdavo ištisi kaimai. Tik pamirštamas faktas, kad mes nebegyvename archaiškomis sąlygomis su atvirais ugniakurais ar neizoliuotais laidais.
Taigi, įstatymiškai mediniams namams keliami mažesni reikalavimai. Tačiau statybos metu ypatingą dėmesį reikia kreipti montuojant ir instaliuojant įvairią įrangą. Ypač tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Netinkamai sumontuoti pastarieji įrenginiai dažnai tampa gaisro priežastimi.
Kaip ir minėjau, jeigu namo gyventojai laikosi elementarių saugos reikalavimų ir elektros bei šildymo instaliacijos sistemos sumontuotos tvarkingai - gaisro tikimybė maža. Apdorotos naujos kartos atipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) medinės konstrukcijos pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai: B-s1,d0, tada gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų.
Pagrindinis mitas - kad rąstiniai namai nestabilūs, nesandarūs. Šie visi mitai atsirado dėl to, kad medis yra labiau žinių reikalaujanti medžiaga nei kitos tradicinės statybos medžiagos. Kad ir dedant čerpini stogą yra gaunama tiksli montavimo instrukcija. Niekas net nesusimąsto, kad tokia instrukcija dar labiau reikalinga pradedant statyti medinį namą. Tikriausiai šiuo atveju instrukcijos neužteks - reikės visos gana storos knygos apie medžio savybes ir įvairias gudrybes kaip jas pritaikyti statybos metu.
Medinių statramsčių pertvaros ir medinių sijų grindys naudojamos apsaugai nuo gaisro prasiskverbimo ir jų naudingumas patvirtinamas bandymų bei tikrų gaisrų metu. Mediniai elementai pasižymi atsparumu ugniai, o elementų elgsena gaisro metu yra nuspėjama, nes mediena anglėja lėtu ir gerai žinomu greičiu ~ 40 mm per valandą. Be to, ji išlaiko savo konstrukcijos vientisumą. Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai dar didesnis. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Papildomai medieną impregnavus antipirenais ženkliai sumažinsime jos degumą.
Jeigu pagal projektą pastatą nenumatyta impregnuoti antipirenais, jis automatiškai priskiriamas trečiam degumo laipsniui, kuriam stogo konstrukcijų impregnavimas neprivalomas. Vis dėlto ypač naudojant mažo skerspjūvio medines konstrukcijas, siūlyčiau jas impregnuoti antipirenais.
Elektros Instaliacija Rąstiniuose Namuose
Pagal šias taisykles jei kabelis tiesiamas per degias medžiagas (tarkim, medinį namą), jis turi būti nedegus arba nepalaikantys degimo. Šiuo metu elektros laidų rinkoje praktiškai visi laidai priskiriami prie nepalaikančių degimo. Nedegūs laidai yra apie 30 proc. brangesni nei įprastiniai.
Tačiau, mano nuomone, svarbiausia prieš pradedant elektros instaliacijos darbus yra užsakyti kompetentingą elektros projektą, kuriame būtų teisingai išdėstyti elektros įrengimai, parinkti laidų skerspjūviai. Ypatingą dėmesį reikia skirti į kokybišką elektros laidu sujungimą . Tai vieta, kurioje dažniausiai pasireiškia kaitimo reiškinys.
Statant šiuolaikišką namą, ar tai medinis ar mūrinis jis būtų, svarbu naudoti šiuolaikiškas ir saugias elektros bei šildymo sistemas ir medžiagas. Namo statybos metu svarbu, kad jau projektavimo metu būtų numatytos namo elektros įrengimų ir laidų vietos, saugios šildymo sistemos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Dar svarbiau, kad namo gamintojas ir montuotojas tai žinotu konstrukcijų gamybos metu ir numatytų reikiamus techninius sprendimus, instaliavimo vietas ir saugius atstumus. Ypač dirbant su medinėmis konstrukcijomis tam reikalingos specifinės žinios.
Ekologiškos Statybinės Medžiagos
Rinkoje esant tokiai didelei statybinių medžiagų įvairovei, sunku išsirinkti tikrai ekologiškas statybines medžiagas. Daugelis tiekėjų giriasi savo medžiagų saugumu žmogui ir aplinkai, tačiau ar visi sako teisybę, o gal tiesiog nutyli tiesą? Geriausiai šiuos kriterijus atitinka natūralios medžiagos - akmuo ir medis. Jie ne tik visiškai saugūs sveikatai, bet ir kuria palankų mikroklimatą, yra vizualiai patrauklūs.
Medis vis dėlto pasižymi geresnėmis šiluminės varžos savybėmis nei metalas, o akmens sunkumas dažnai yra tik privalumas, ypač dengiant medinių pastatų stogus. Juk kai stogas sunkus, tai ir medinis (rąstinis ar karkasinis - nesvarbu) namas bus stabilesnis.
Medienos plaušų plokštės, kaip ekologiška šiltinamoji medžiaga, irgi vertas dėmesio variantas, kuris mineralinei vatai nusileidžia tik ilgaamžiškumu, degumu (dažniausiai yra E klasės (ES 13501-1) pagal atsparumą ugniai), gal dar atsparumu biologiniams kenkėjams. Jas gaminant mediena sutrinama iki plaušų ir sumaišoma su sakais bei parafinu. Medžio plaušų plokštės yra atviros difuzijai.
Jei galvojate apie ekologišką statybą, reikia atsakingai rinktis ir stogo ar sienų dangas. Šiuo metu nepelnytai pamirštamos iš medžio ar akmens gaminamos stogų dangos. Tai - skalūno čerpės, malksnos ir skiedros. Skiedros gal labiau tinka ūkiniams pastatams kaimo vietovėse. O štai kitos dvi tinka tiek miestui, tiek kaimui.
Pastaruoju metu jau galima pastebėti, kad jaunoji karta vis dažniau renkasi ekologiškas statybos medžiagas.
Priešgaisrinės Dangos
Norint pasiekti B, C klasę, medieną reikia impregnuoti, nulakuoti priešgaisriniu laku. A, A2 klasę pasiekti neįmanoma. II atsparumo ugniai laipsnio bei I atsparumo ugniai laipsnio 3 gaisro apkrovos kategorijos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, perdangoms ir t.t. turi būti naudojama mediena padengta priešgaisrinėmis dangomis. I atsparumo ugniai laipsnio pastato fasadams įrengti medienos gaminiai turi būti padengti priešgaisrinėmis dangomis arba visa sistema turi būti sertifikuota.
Veikiant aukštai temperatūrai, medis skyla į aplinką išleidžiant degias dujas, įskaitant anglies monoksidą, metaną, formaldehidą ir t.t. Dervos lašeliai formuoja dūmus, o likusi dalis suformuoja apanglėjimą. Nors šis sluoksnis gali tarnauti kaip apsauga, bet tam reikia atitinkamo anglies storio.
Degumą mažinančių dangų, tokių kaip druskų tirpalai, lakai ir kt., kurie sumažina ugnies plitimo greitį paviršiumi ir degių produktų išsiskyrimą, veikimas pagrįstas tuo, kad gaisro sąlygomis ribojamas degiųjų dujų susidarymas. Esant liepsnai arba temperatūrai, apsauginė danga suyra padengdama paviršių plėvele arba suformuodama nedegiųjų dujų sluoksnį, kuris sulėtina pirolizės procesus. Konstrukcijos atsparumą ugniai didinančios dangos veikia absorbuodamos šilumą ir sudarydamos termoizoliacinį sluoksnį. Priešgaisrinė danga nuo temperatūros išsipučia, neleidžia medžio konstrukcijai greitai įkaisti ir užsiliepsnoti.
Jei elementas atlieka dekoro funkciją ir nėra veikiamas UV, drėgmės ar dilimo bei nėra poreikio keisti spalvos, tikėtina, užteks tik padengimo priešgaisrine danga. Jei paviršius turi būti ir atsparus dilimui arba įgauti tam tikrą spalvą, tai tokiu atveju tikėtina, kad gaminys papildomai turės būti padengtas iš viršaus dažais arba laku.
Gamintojai įprastai nurodo kiekį, kuriuo turi būti padengtas ar impregnuotas medis. Toks produktas, pavyzdžiui, OSB plokštė, yra sunkiai impregnuojamas, todėl ne visada įmanoma pasiekti reikiamą sugėrimą ir užtikrinti norimas savybes, todėl lakas gali būti tinkamesnė priemonė.
Didžiausias galvos skausmas architektams - kaip išsaugoti natūralų medžio atspalvį. Deja, bet reta danga leidžia išsaugoti jį natūralų. Kalbant apie poreikį medį nudažyti kita spalva, dalis priešgaisrinių dangų tiekėjų sudaro tokias galimybes ir yra išbandę savo produktų sąveiką su dažais.
Dauguma gamintojų kaip tik nurodo, kad dengiant medieną antipirenu turi būti užtikrintas oro tarpas tarp gaminio ir sienos, prie kurios jis tvirtinamas.