Valstybinė parama pensininkams ir neįgaliesiems netekus būsto Lietuvoje

Lietuvoje valstybė teikia įvairią paramą pensininkams ir neįgaliesiems, siekdama užtikrinti jų socialinę gerovę ir integraciją į visuomenę. Ši parama apima pinigines išmokas, kompensacijas ir socialines paslaugas, kurios padeda jiems susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad visą naujausią informaciją apie tai galima rasti ministerijos informacinėje svetainėje. Svetainėje pateikiama informacija yra nuolat atnaujinama ir aktuali visiems žmonėms - auginantiems vaikus, nusprendusiems įvaikinti ar globoti, netekusiems darbo ar patiriantiems finansinių sunkumų, susirgusiems ar slaugantiems šeimos narį, norintiems įsigyti ar išsinuomoti būstą, sulaukus senatvės ar netekus artimo žmogaus.

Šeimos gali ne tik gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. Vaikus auginančios šeimos taip pat suras informaciją, kokiomis šeimą stiprinančiomis socialinėmis paslaugomis jos gali pasinaudoti, pavyzdžiui, tėvystės mokymų, šeimos konsultavimo, mediacijos, neformaliojo vaikų švietimo ir kitos paslaugos, teikiamos visose šalies savivaldybėse. Teisę gauti bazinio paketo paslaugų turi bet kuri Lietuvos šeima.

Slaugantys ar nuolat prižiūrintys artimąjį ras informaciją apie ligos išmokas ir jos dydžius, dirbantieji, taip pat ir savarankiškai, - apie jiems priklausančias socialines garantijas susirgus. Gyventojai, apsilankę interneto svetainėje, sužinos apie visas pensijų rūšis ir jų dydžius: senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją, našlių, vienišo asmens, netekto darbingumo, valstybines, šalpos pensijas, priemokas mažiausių pensijų gavėjams, taip pat - apie socialines paslaugas senjorams ir jų šeimoms.

Žmonės su negalia sužinos apie jiems priklausančias pinigines išmokas: šalpos negalios pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, finansinę pagalbą studentams su negalia, taip pat paramą būsto ar aplinkos pritaikymui asmenims su negalia ir kt. Čia taip pat pateikta apibendrinta informacija apie bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, kurias žmonės su negalia gali gauti savo namuose, įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ar bendruomenėje, laikino atokvėpio paslaugą, kuria gali pasinaudoti prižiūrintieji artimąjį su negalia.

Darbo netekę šalies gyventojai sužinos, kokiais atvejais priklauso ilgalaikio darbo išmoka, kas turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taip pat suras informacijos apie valstybės pagalbą sugrįžti į darbo rinką, užimtumo rėmimo priemones ir dalyvavimo jose sąlygas, kokias nemokamas darbo rinkos paslaugas galima gauti Užimtumo tarnyboje.

Finansinių sunkumų patiriantys šalies gyventojai ras informacijos apie piniginę socialinę paramą, socialinės pašalpos dydžius, sužinos, kokius kriterijus privalu atitikti norint gauti būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, kada priklauso papildoma išmoka prie vaiko pinigų, nemokamas maitinimas vaikams, kompensacija už būsto nuomą ar valstybės parama jaunai šeimai, ketinančiai įsigyti pirmąjį būstą.

Netekę artimo žmogaus sužinos apie laidojimo pašalpą, našlių ar našlaičių pensijas, draudimo išmokas mirus apdraustajam, paramą mirusiojo palaikams iš užsienio parvežti, suras atsakymus, kur dėl šių išmokų reikia kreiptis.

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos. Kviečiame susipažinti, dėl kokios pagalbos gali kreiptis gyventojai, jeigu stokoja pajamų ar netenka darbo.

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos. Ši parama padidėjo, o jos gavimo sąlygos palengvėjo per karantiną ir ekstremaliąją situaciją, tačiau dauguma naujų nuostatų galios ir toliau.

Piniginė parama neįgaliesiems

Neįgaliesiems, kurie neteko 45 proc. ar daugiau darbingumo, mokamos netekto darbingumo pensijos. Taip pat skiriama šalpos neįgalumo pensija, kurios dydis priklauso nuo neįgalumo lygio:

• Esant sunkiam neįgalumui - 286 eurų
• Esant vidutiniam neįgalumui - 214 eurų
• Esant lengvam neįgalumui - 143 eurų
• Netekus darbingumo - nuo 143 iki 321 euro

SVARBU: Šalpos pensijų mokėjimas nėra nutraukiamas pradėjus dirbti. Jeigu šalpos pensija buvo paskirta, bet jos mokėjimas sustabdytas pradėjus dirbti, dėl šių pensijų mokėjimo atnaujinimo žmonėms atskirai kreiptis nereikia, jos bus mokamos be atskiro prašymo.

Neįgaliesiems, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, mokamos tikslinės kompensacijos:

• Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija siekia 228 arba 312 eurų
• Nuolatinės priežiūros (pagalbos) - 72 arba 132 eurus

Negalią turintys suaugusieji, kuriems yra nustatytas specialusis lengvojo automobilio ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, arba šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar visiška negalia iki 2005 m. birželio 30 d., vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba pritaikyti.

Šeimos gali gauti šią kompensaciją ir toliau, jeigu neįgaliam vaikui, sukakus 18 metų, nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Parama būsto pritaikymui neįgaliesiems

Neįgalieji gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Būstas ir gyvenamoji aplinka gali būti pritaikoma ir vaikams su sunkia negalia. Tam (išskyrus liftų ir keltuvų pirkimą ir įrengimą) iš valstybės biudžeto skiriama iki 6000 eurų.

Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.

Taip pat yra galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.

Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris:

• nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
• naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (arba) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
• neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams.

Subsidijos darbo vietų steigimui ir pritaikymui

Jeigu darbdavys turi pritaikyti ar įrengti darbo vietą, į kurią bus priimtas žmogus su negalia, jis gali pasinaudoti tam skirta parama - iki 19,9 tūkst. eurų.

Darbdavys steigdamas ar pritaikydamas darbo vietą, turi prisidėti ir savo lėšomis:

• Už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar 25 proc. neviršijantis darbingumo lygis, - 20 proc.
• Už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30-40 proc. darbingumo lygis, - 30 proc.

Iš įmonių, steigiančių darbo vietas per karantiną ir ekstremaliąją situaciją (ar) 3 mėnesius jam pasibaigus, nebus prašoma pateikti banko garantinio rašto.

Subsidija steigti darbo vietą sau

Darbingo amžiaus neįgalieji, registruoti Užimtumo tarnyboje, gali steigti darbo vietą sau labai mažoje įmonėje ir gauti iki 19,9 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Tokia parama galima darbuotojams su lengva, vidutine ar sunkia negalia ir neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.

Subsidija gali būti mokama, kai darbo vieta sau steigiama pirmą kartą.

Parama netekus darbo

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą. Registruoti bedarbiai yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, todėl nemokamai gali naudotis gydymo paslaugomis sveikatos priežiūros įstaigose. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę - laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką.

Nedarbo socialinio draudimo išmoka

Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Dirbant samdomą darbą nedarbo socialinio draudimo įmokas moka darbdavys, o kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai) jas moka patys.

Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio.

Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

• 1-3 mėnesį - 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos)
• 4-6 mėnesį - 31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų
• 7-9 mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmoka

Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

• 5-10 metų - 77, 58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka.
• 10-20 metų - 77, 58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka.
• Ilgiau nei 20 metų - 77, 58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo. Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Ilgalaikio nedarbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

Darbo paieškos išmoka

Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų. Dėl šios išmokos bus galima kreiptis, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas.

Parama dėl koronaviruso pandemijos

Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos, bet dauguma pakeitimų galios nuolatos.

Socialinė pašalpa

Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc. bedarbiams mokamos nedarbo ar laikinos darbo paieškos išmokos.

Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą - 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. socialinės pašalpos.

Kompensacijos už šildymą ir vandenį

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą. Tačiau 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo turtas nebebus vertinamas, o pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu kompensacijos bus kreipiamasi pirmą kartą (arba po 2 metų pertraukos nuo gavimo), turtas nebus vertinamas pirmus 3 mėnesius.

Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis. Jeigu pajamos, tenkančios asmeniui, yra mažesnės nei 187,5 euro, kompensuojama visos faktinės išlaidos būsto šildymui, jeigu būstas nėra labai didelis arba jam šildyti nereikia neproporcingai daug kuro.

Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Socialinis būstas

Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų - iki 5, nuo 2026 metų - iki 3 metų.

Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį. Tiesa, kompensacija bus mokama ne daugiau kaip už 14 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto, tenkančio asmeniui.

Kompensacija už būsto nuomą

Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą. Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių.

Vaiko pinigai

Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais - 60 eurų. Papildomai gali būti mokama papildoma 40-ies eurų išmoka, kuri skiriama neįgaliems vaikams ir vaikams iš nepasiturinčių ar gausių šeimų.

Nuo liepos bus vertinamos praėjusių 3 mėnesių pajamos ir išmoka vaikui skiriama trims mėnesiams. Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.

Šalpos pensijų dydžiai pagal darbingumo lygį

Šalpos pensijų dydžiai priklauso nuo netekto darbingumo procento.

Norėdami gauti išsamesnę informaciją ir kreiptis dėl paramos, galite apsilankyti „Sodros“ skyriuje arba užpildyti prašymą internetu.

Lietuvoje egzistuoja keletas pagalbos rūšių gyventojams, kurias galima tarpusavyje derinti: parama savivaldybėse, „Sodros“ mokamos socialinio draudimo išmokos netekus darbo bei laikina parama dėl pandemijos.

tags: #kokios #valstybes #paramos #gali #tiketis #pensininkas