Lietuvių Kalbos Žodžių Darybos Priesagos

Priesaginė daryba yra vienas iš darybos būdų, kuriuo darant naujus žodžius darybos formantas yra priesaga. Priesaginė daryba - pats gausiausias, produktyviausias lietuvių kalbos žodžių darybos būdas. Tai būdingiausia daryba daiktavardžiui - esama net 600 daiktavardžio priesagų. Gerokai mažiau priesagų turi būdvardis su veiksmažodžiu, tačiau ir šioms kalbos dalims tai produktyvus darybos būdas. Būdvardis priesagų turi per šimtą, tačiau daresnės yra keliolika, o veiksmažodis apskritai turi tik apie dešimt priesagų. Su priesagomis daromi ir skaitvardžiai, ir prieveiksmiai.

Priesagos, kitaip nei priešdėliai, priklauso tam tikroms kalbos dalims, vadinasi, priesagų vediniai gali būti iš įvairių kalbos dalių - priesaga keičia naujo žodžio priklausymą kalbos daliai. Daiktavardžio ir būdvardžio su veiksmažodžiu priesaginės darybos prigimtis irgi skiriasi: daiktavardžio priesagų yra daug, todėl vedinius tenka grupuoti tokių pačių arba artimų reikšmių grupėmis (pagal darybos kategorijas), o būdvardžio ir veiksmažodžio priesagų palyginti mažai, todėl jos yra daugiareikšmės, aprašomos kiekviena atskirai pagal turimas reikšmes.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias lietuvių kalbos priesagas, jų reikšmes ir vartojimo ypatumus, pateiksime pavyzdžių, iliustruojančių, kaip priesagos keičia žodžių reikšmes ir funkcijas.

Priesagų Vartojimo Pavyzdžiai ir Taisyklės

Priesaga -ietis

Dažniausiai reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą. Pvz.: Suvalkija, bet suvalkietis.

Lietuvių kalboje asmenims pagal gyvenamąją vietą pavadinti plačiai vartojama ir priesaga -iškis. Tačiau daugeliu atvejų priesaga -iškis nepakeičiama priesaga -ietis: neįmanomi asmenų pavadinimai: alytietis, varėnietis.

Pvz.: skaisgirietis (Skaisgirio vid. m- klos mokinys), čiurlionietis (M. K. Čiurlionio vid.). Pvz: kazlarūdietis ((=Kazlų Rūdos gyventojas), didžiasalietis (=Didžiasalio gyventojas).

Priesaga -ėtis

Pvz.: švietimietis (=švietimo darbuotojas), būrelietis (=būrelio narys), geležinkelietis (=geležinkelininkas). Šios priesagos reiškia veikėjų pavadinimus. Reikėtų vengti klaidos, kai su šiomis priesagomis vartojame įrankių, įvairių priemonių pavadinimus.

Priesaga -iškis

Reiškia asmenų pavadinimus pagal gyvenamąją vietą (pvz.: varėniškis, plungiškis).

Priesaga -inis

Reikšmių itin daug. Ši priesaga kartais sinonimiškai vartojama su kilmininko linksniu (pavyzdžiui, taisyklingai sakoma ir aukso žiedas, ir auksinis žiedas). Pvz.: statistiniai (=statistikos) duomenys, ekspertinė (=ekspertų) komisija. Pvz.: aktorinis (=aktorių) meistriškumas, gydytojinė (=gydytojų ) praktika. Pvz.: ekonominė (=ekonominė) mokykla, stomatologinis (=stomatologijos) kabinetas.

Pvz.: dvikasetinis (=dvikasetis) magnetofonas, mažagabaritinis (=mažagabaritis, mažas) krovinys, stambiablokinis (=stambiablokis) namas. Pvz.: bealkoholinis (=nealkoholinis).

Priesagos -inis reikšmė artima priesagos -iškas reikšmei. Reikėtų juste justi reikšmių skirtumus: kada vartoti paviršutinis, o kada paviršutiniškas, kada kasdieninis, o kada kasdieniškas.

Pvz.: dvasiniai (=dvasiškai) išprusęs, fiziniai (=fiziškai) stiprus. Nevartotinas su kai kuriais tarptautiniais žodžiais. Pvz.: moderniškas (=modernus), privatiškas (=privatus). Dvišaknius žodžius geriau vartoti be priesagos -iškas. Pastaba. Pvz.: įvairiapusis ir įvairiapusiškas. Reikia taisyti: nervuotas (=nervingas), nervuoti (=nervinti).

Pvz.: funkcionalinis (=funkcinis), pensijinis (=pensinis), legendarinis (=egendinis), parlamentarinė (=parlamentinė) respublika, tematinis (=teminis) planas, problematinis (=probleminis), technikinis (=techninis), radioaktyvinis (=radioaktyvus), iliuzorinis (=iliuzinis, iliuzijų).

Priesaga -avimas

Nevartotina veiksmams pavadinti, turi būti keičiama priesaga -avimas. Vartojame su prieveiksmiais, padarytais iš priesagos -alus būdvardžių (pvz.: formaliai, nes formalus).

Priesaga -ingas

Priesagos -ingas vedinys iš skaitvardžio vienas (vieningas) nevartotinas su žodžiais interesai, nuomonė.

Priesagos -inėti, -dinėti

-inėti, -dinėti reiškia kartojamą veiksmą. Pvz.: pereidinėti ((=pereiti) gatvę reikia tik degant žaliai šviesai.

Priešdėlis ap-

Pvz.: Šiandien apdrausime nekilnojamajį turtą. Kompanija draudžia nekilnojamajį turtą.

Priešdėlis at-

At- taip pat reiškia grįžimą į buvusią padėtį, pvz.: atstatyti namus.

Dažniausiai priešdėlis pra- vartojamas veiksmui, vykstančiam pro kieno nors šalį, ar pro ką nors kiaurai reikšti. Taip pat reiškia veiksmo trukmę arba pradžią.

Kiti Pavyzdžiai

Lietuvių kalboje paprastai labiau linkstama vartoti priesaginius arba galūninius, o ne sudurtinius vedinius. Todėl reikėtų keisti šiuos žodžius: atvirlaiškis (=atvirukas), lietsargis(=skėtis), lygsvara (=pusiausvyra), savalaikiai (=laiku), savistovus (=savarankiškas), betarpiškas (=tiesioginis), gerbūvis (=gerovė), sauvališkas (=savarankiškas), visaapimantis (=viską apimantis), visažinantis (=visažinis).

Pvz.: elektroenergija (=elektros energija), autodalys (=automobilių dalys), elektroprekės (=elektros prekės), kinostudija (=kino studija), radiocentras (=radio centras).

Dažnesni prie antrojo tarptautinio dėmens jungiami šie tarptautiniai dėmenys: mikro- (mikroautobusas), makro- (makroekonomika), techno- (technocentras), super- (superfosfatas), foto- (fotoaparatas), audio- (audiokasetė). Pvz : videonuoma (=vaizdo kasečių nuoma).

Paprastai profesijoms pavadinti vartojama vyriškoji giminė (pvz.: sekretoriaus specialybė), tačiau rašant asmens pareigas ir pavardę, pareigų pavadinimas turi būti suderintas su gimine (pvz.: sekretorė Jakštaitė).

Nemirtingumas reiškia kažką kitą (=kita). Pasakyk dar nepasakytą (=tai kas nepasakyta). Kartais jaunųjų kūryba lyg ir talentinga madingo (=to, kas madinga) pakartojimas. Kalboje prigiję ir teiktini vartoti vyriškosios giminės vartojimo atvejai nieko gero, nieko panašaus, viso gero ir kt., nors, regis,čia turėtų būti bevardė giminė.

Dalyvio giminę reikia derinti su daiktavardžio gimine (daroma moteriškosios giminės vartojimo klaidų). Pvz.: moterys buvo suklaupę (=suklaupusios).

Vienkartiniai daiktavardžiai nnevartotini daugiskaitos forma, net jei kalbama apie kelis objektus. Pvz.: Reikia baigti mokyklų remontus (=remontą), sutvarkyti aplinkas (=aplinką).

Vienaskaitiniai daiktavardžiai nevartotini daugiskaitos forma, nors daugiskaita linksniuojami. Pvz.: Tai kelia žmonių pasipiktinimus (=pasipiktinimą).

Stilistiniais sumetimais, siekdami kalbos gyvumo, vienaskaitinį daiktavardį vartojame ir daugiskaitos forma. Pvz.: Devyni prakaitai išpylė.

Kalbant apie profesiją, amatą, specialybę reikia vartoti vienaskaitą. Pvz.: išmokė siuvėjų (=siuvėjo) amato.

Kalbant apie daugelį vienos rūšies objektų apimančius renginius, vienos rūšies augalų ar gyvūnų visumą, reikia vartoti daugiskaitą. Pvz.: Įvyko plakato ((=plakatų) paroda.

Daugiskaitiniai daiktavardžiai nevartotini vienaskaitos forma (tai pietų aukštaičiams būdinga vartojimo forma). Pvz.: Važiuosiu į vestuvę (=vestuves). Įvardžiuotinės formos paskirtis - pabrėžti, apibrėžti, išskirti. Daiktą individualizuojant, išskiriant iš kitų daiktų. Pvz.: Rinkitės į ddidžiąją auditoriją. Pastaba. Pvz.: Skambėjo antra (ir antroji) koncerto dalis.

Žymint rūšinę daikto ypatybę (juodieji serbentai, spalvotieji metalai), sudarant terminus (pvz.: greitasis spausdinimas), pavadinimus (pvz.: Naujoji Akmenė). Pvz.: tryliktas (= tryliktasis) troleibusas, devinta (= devintoji) vidurinė mokykla.

Pvz.: vyriausiasis redaktorius, Aukščiausiasis Teismas. Pvz.: vasario 16-oji. Pvz.: 4-oje (= 4-ojoje) vidurinėje m-kloje. Pvz.: senasis tėvelis, baltosios rankelės ir kt. Pastaba. Pvz.: brangioji (ir brangi) mamyte.

Pvz.: kelis (kelerius) metus. Pvz.: ketveris (=ketverius) metus.

Nevartotini gausumo įspūdžiui sudaryti du to paties skaitvardžio vardininkai su jungtuku ir. Pvz.: Susirinko šimtai ir šimtai (=šimtų šimtai) žmonių.

Nevartotini įvardžiai su dalelyte tai. Pvz.: Išgirdau kažką tai (=kažką) naujo. Pvz.: Kas liečia mane (=dėl manęs, kalbėdami apie mane) apsirikote. Pvz.: Išsinešk tavo (=savo) daiktus.

Veiksmažodžių laikai sakinyje paprastai turi būti derinami. Veiksmažodžiai veikslais nekaitomi, kiekvienas veiksmažodis yra eigos arba įvykio veikslo. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi, suvokiamas kaip procesas. Šie veiksmažodžiai retai būna priešdėliniai. Pvz.: eiti, paeiti, šokinėti. Įvykio veikslo veiksmažodžiai žymi ribotą, nutrauktą veiksmą, yra pradžios ir pabaigos momentas. Pvz.: apmirti, išlūžti, nusilakstyti, pereiti. Klaida. Pvz.: neseniai organizavo (=suorganizavo) dar vieną būrelį.

Pvz.: knygos parsiduoda (=parduodamos). Sangrąža nevartotina su žodžiais, kuriems ji nebūdinga ar visai šiuose žodžiuose negalima. Dažniausios klaidos: randasi, gaunasi, žiūrisi. Pvz.: Stengiausi, bet negerai gavosi (=išėjo). Kur randasi (=yra) Vytauto gatvė?

Šalutiniuose tikslo sakiniuose su jungtuku kad. Šalutiniuose sąlygos sakiniuose su jungtukais jeigu, jei.

Veikiamieji dalyviai reiškia daikto ypatybę, kylančią iš to paties veikėjo veiksmo. Pvz.: Jis skundžiuosi mušamas.

Veikiamosios rūšies dalyvis nevartotinas reikšti ypatybei tokio daikto, kuris pats veiksmo neatlieka, o yra kieno nors kito veikiamas. Neveikiamosios rūšies įvardžiuotiniai dalyviai vartojami vietoj veikiamųjų žymint daikto paskirtį, rūšį. Pvz.: raminantys (=raminamieji) vaistai, ssprogstančiosios (=sprogstamosios) medžiagos, draudžiantieji (=draudžiamieji) kelio ženklai.

Pvz.: Mes grįžome lietui lyjant. Reiškiant to paties veikėjo (arba veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį vienu metu su pagrindiniu veiksmu. Pvz.: Miegant (=Miegodama ) ji sapnavo sodą.

Reiškiant to paties veikėjo (veikėjų) antrinį veiksmą, vykstantį prieš pagrindinį veiksmą. Reikia keisti būtojo kartinio laiko dalyviu. Pvz.: Išnagrinėjus (=išnagrinėję ) kūrinius, diskutavome.

Kai padalyviu reiškiamas veiksmas veikia, lemia tarinio veiksmą ir jo veikėją (dažnai toks padalyvis eina priežasties aplinkybe). Pvz.: Draugams padedant (=draugų padedamas) greitai atsistojau ant kojų. Jam pačiam prašant (=jo paties prašymu) Gudaitis perkeltas į kitas pareigas.

Padalyvis eidamas aplinkybe, negali būti susijęs su veiksniu. 1) su sakinio veiksniu. Pastaba. Klaidingai vartojant gali atsirasti dviprasmybių. Pvz.: Studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga. 2) su sakinio papildiniu. Pvz.: Darbų kokybė, juos atlikus moksleiviams (=moksleivių atliktų darbų kokybė), buvo gera.

Taisytinos konstrukcijos su padalyviais nežiūrint, lyginant, palyginus. Pvz.: Nežiūrint savo mažumo (=nors ir mažas būdamas), jis buvo geras žaidėjas. Išlaidos restauracijai, lyginant su statyba (=palyginti su statyba), yra menkos. Palyginus su ankstesniais darbais (=Palyginti .), šie lengvi.

Taisomas žodis nepaisant, kai žymi sakinio pagrindinio (ne kieno nors kito) požiūrį, poziciją. Pvz.: Vaikai grįžo šūkaudami.

turinčių priesagas -alinis, -yvinis, -orinis. Nedaromi prieveiksmiai iš veikiamųjų dalyvių, reikia daryti iš neveikiamosios rūšies dalyvių. Aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai daugiau, mažiau lyginamosiose konstrukcijose reikalauja pagalbinių žodžių kai, negu, nei. Yra prieveiksmių vartojimo klaidų, atsiradusių dėl kitų kalbų įtakos.

Prieveiksmiai kažkur, kažkada, kada, kur, kaip ir kt. nevartotini su dalelyte tai. Pvz.: Gal kažkam tai (=kažkam) ir nepatiks tai, ką pasakysiu. Kada tai (=kažkada) buvom čia atėję. (Taip pat žr. DALELYTĖ, 4.1 ir 4.2).

Pvz.: Vot/ot (= tai), kad tu žinotum! Pvz.: Jis dargi ( = netgi) neatsiprašė. Negi (= argi) rašytojai jau išsikėlė.

Prie prieveiksmių ir įvardžių, turinčių dėmenį kaž- ( kažkas, kažkaip, kažkur ir kt.) (taip pat žr. Pvz.: Kažkas tai (= kažkas) beldžiasi. Pvz.: Aš kur tai (=kažkur) esu jį matęs.

Pvz.: Keliu ėjo šimtai ir šimtai (= šimtų šimtai) žmonių. Labai ir labai (=labai labai) abejoju. Jungtukas kas nevartotinas vietoje jungtuko kuris (jungtukas kuris jungia veiksmo šalutinius sakinius, pvz.: Kas kitam duobę kasa, tas pats įkrenta. Pvz.: Apie draugystę pasakojo tie, kas (=kurie) ją savo širdimi patyrė.

jei., tai., kai tarp sakinio dėmenų (pagrindinio ir šalutinio sakinio) nėra priežastinio ryšio. Pvz.: Jei pernai prikulta 30 centnerių, tai šiais metais negauta nė pusės derliaus.(=Pernai prikulta., o šiais metais.).

Lietuvių kalboje apibrėžtas daiktų kiekis (kai kiekis pasakytas arba apibrėžtumas numanomas) reiškiamas vardininku. Pvz.: Prašau, pakartokite žodžius. Neapibrėžtas kiekis reiškiamas kilmininku (dažnai prie veiksmažodžių būti, pasiekti, daugėti, mažėti, rasti). Ne vardininkas, o kkilmininkas vartojamas, kai daiktavardis pasako medžiagą, maisto produktus.

Prie veiksmažodžio tapti einantis daiktavardis turi būti vartojamas ne vardininko, o kilmininko linksniu. Pastaba. Prie veiksmažodžio tapti einantis būdvardis vartojamas vardininko linksniu. Pvz.: Ji tapo graži, dar nuostabesnė.

Prie prieveiksmių mažiau, daugiau. Pvz.: Susirinko daugiau šimto (=kaip/negu/nei šimtas; per šimtą) žmonių. Prie veiksmažodžių prieiti, prisiliesti. Pvz.: Priėjom bendros nuomonės (=prie bendros nuomonės; bendrą nuomonę). Pastaba.

Taisytinas kilmininkas tokiuose pasakymuose: paspaudė draugo (=draugui) ranką, pasižiūrėjo į jo akis (=jam į akis), sukasi mano (=man) galva. Pvz.: Bausmė turi atitikti nusikaltimui (=nusikaltimą). KKreipkite dėmesį tarimui (=į tarimą). Kviečiu šokiui (=šokti, pašokti). Aš tau (=tavimi) nepasitikiu. Su būdvardžiais godus (-i), šykštus (-i). Keistina kilmininku.

Pvz.: Paprašiau švarkui (=švarko) alkūnę užlopyti. Pvz.: Bulvės pasodintos gegužės 15 dienai (=iki gegužės 15 dienos). Naudininkas vartojamas dienai arba šventei žymėti, kai šiai dienai ar šventei skiriamas nurodyto veiksmo rezultatas (yra tikslo atspalvis) (Pvz.: Pasiuvo drabužį Naujiems metams. Prisikepiau pyragaičių gimtadieniui. Skilandį pasilik rugiapjūtei.). Pvz.: Nesustojo nė valandėlei (=nė valandėlės). Pavėlavai pusvalandžiui (=pusvalandį).

Reiškiant tikslą slankos veiksmažodžiai (eiti, bėgti, važiuoti, skristi, plaukti, pulti, siųsti, vykti, rinktis, kviesti ir kt.) reikalauja tikslo aplinkybės, išreikštos kilmininku (galima keisti ir bendratimi). Pvz.: Išėjo poilsiui (=poilsio). Pastaba. Prie netaisyklingo naudininko dar gali būti bendratis; ji taisant išlieka.

Reiškiant paskirtį abstrakčiųjų daiktavardžių naudininkas keistinas bendratimi. Pvz.: Vieta rūkymui, sėdėjimui (=rūkyti, sėdėti).

kai kalbame apie neapibrėžtą daiktų kiekį. Pvz.: Kai kurias mašinas (=Kai kurių mašinų) neparuošė darbui. Pastaba. Daugiausia vartotinas kilmininko linksnis ir tada, kai prie neigiamo veiksmažodžio yra teigiama bendratis.

Reiškiant tikslą, pprie slankos veiksmažodžių ir bendraties nevartotinas galininkas (taip pat nevartotinas naudininkas). Reikia vartoti kilmininką. Pvz.: Nusiuntė į Vilnių organizuoti leidybinį darbą (=leidybinio darbo).

Pvz.: Turiu lentų apkalti sienas (=sienoms apkalti). Įsitaisė mašiną linus minti (=linams minti). Pvz.: Tvartas patogus (kam?) gyvulius llaikyti (=gyvuliams laikyti). Žodis tinka (kam?) apibūdinti lietuvių kolektyvą (=lietuvių kolektyvui apibūdinti). Furgonas skirtas (kam?) vežioti sprogstamąsias medžiagas (=sprogstamosioms medžiagoms vežioti). Pastaba. Čia reikia atkreipti dėmesį į žodžių tvarką. Klaidinguose sakiniuose galininkas dažniausiai eina po bendraties. Taisant naudininkas paprastai turi eiti prieš bendratį. (žr. prie šios taisyklės pateiktus pavyzdžius).

Pvz.: Motina pabučiavo vaiką (=vaikui) į kaktą. Pvz.: Leiskite padėkoti rektoratą (=rektoratui). Reikia ieškoti talentus (=talentų). Aš klausau jus (=jūsų). Daug reikia laiko gėlyną (=gėlynui) prižiūrėti. Trūksta vietos įmonę ((=įmonei) plėsti.

Taisytina: Gintaras buvo vieninteliu Lietuvos turtu (=vienintelis Lietuvos turtas). Su būti būdvardis ir būdvardiškosios kalbos dalys (dalyvis, skaitvardis ir kai kurie įvardžiai) visada vartojami vardininku.

Būdvardiškieji žodžiai pprie veiksmažodžio tapti (ir kitų veiksmažodžių bendračių) vartojami vardininku. (Daiktavardis prie žodžio tapti vartojamas įnagininku.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinta informacija apie priesagas, jų reikšmes ir pavyzdžius:

Šis straipsnis suteikia pagrindines žinias apie lietuvių kalbos žodžių darybos priesagas, jų reikšmes ir vartojimo ypatumus. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga visiems, besidomintiems lietuvių kalba ir norintiems geriau suprasti jos subtilybes.

tags: #kokios #gali #buti #priesagos