Kiekvieną pavasarį laukiate su nerimu, nes pražydę augalai jums kelia nepatogumų - ima varvėti nosis, ašaroja akys... Kiti visus metus kankinasi nuo tam tikros rūšies maiste slypinčių, oru keliaujančių alergenų ar cheminių medžiagų sukeliamų negalavimų. Tai vis alergijos simptomai, tačiau kodėl kyla tokie negalavimai ir ar galima jų išvengti? Jei anksčiau alergiškas būdavo vos vienas kitas, tai šiandien alerginėmis ligomis serga vis daugiau žmonių.
Jei ir jus kankina alergija, nenusiminkite - esate vienas iš daugelio europiečių, sergančių šia liga. Nė vienas jų nepaliktas likimo valiai: mokslininkai atranda vis daugiau šią ligą sukeliančių priežasčių, kuria naujus vaistus ir gydymo būdus. Jums tereikia apie tai žinoti, o šiame straipsnyje rasite naudingų patarimų.
Alergija - Kas Tai?
Alergija yra imunologinė organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nėra kenksmingos daugumai žmonių. Alergija - tai neįprasta reakcija į aplinkoje esančias nekenksmingas medžiagas, t. y. alergenus: žiedadulkes, namų dulkes, maisto produktus, naminius gyvūnėlius, vaistus, buitinės chemijos medžiagas, mikroskopinius grybus. Šios medžiagos vadinamos alergenais ir gali apimti įvairius elementus, tokius kaip žiedadulkės, maisto produktai, gyvūnų plaukai, dulkių erkutės, vabzdžių įgėlimai, pelėsiai ir kai kurie vaistai. Ji išsivysto dėl to, kad žmogaus imuninė sistema sutrinka ir organizme ima gamintis tam tikri baltymai - imunoglobulinai E (IgE), suaktyvėja ląstelės.
Alergija atsiranda dėl sudėtingo ir nevisiškai suprasto imunologinio proceso, kurio metu organizmo imuninė sistema klaidingai identifikuoja nekenksmingas medžiagas kaip grėsmę.
Peršalimas ar alergija? Štai kaip atskirti
Kai asmuo vėl susiduria su tuo pačiu alergenu, jis prisijungia prie IgE antikūnų, kurie jau yra prisijungę prie mastocitų ir bazofilų. Tai sukelia šių ląstelių aktyvaciją ir histamino bei kitų cheminių mediatorių išsiskyrimą į aplinkinius audinius ir kraujotaką. Histaminas veikia įvairius organizmo audinius, sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ir padidintą kraujagyslių pralaidumą, dėl ko atsiranda patinimas ir uždegimas. Jis taip pat dirgina nervų galūnes, sukelia niežulį ir čiaudulį bei veikia kvėpavimo takų raumenis, sukeldamas bronchų susiaurėjimą, kas gali apsunkinti kvėpavimą.
Genetiniai ir aplinkos veiksniai vaidina svarbų vaidmenį alergijų atsiradime. Jei abu tėvai turi alergijų, tikimybė, kad jų vaikas paveldės alerginį polinkį, yra didesnė. Aplinkos veiksniai, tokie kaip oro tarša, tabako dūmai ir mitybos įpročiai, taip pat gali turėti įtakos alergijų vystymuisi. Taigi, alergija atsiranda kaip rezultatas kompleksinio sąveikavimo tarp imuninės sistemos, genetinių polinkių ir aplinkos veiksnių.
Kodėl Kyla Alergijos?
Alergija gali būti paveldima: jei vienas tėvų sirgo šia liga, tikėtina, kad ji jums taip pat pasireikš. Dauguma alergijų prasideda vaikystėje, tačiau kai kuriems žmonėms ji pasireiškia daug vėliau, po kontakto su tam tikrais aplinkos veiksniais. Alergenų yra visur - ore, kuriuo kvėpuojate, daiktuose, prie kurių liečiasi jūsų oda; maiste, kurį valgote. Alergijos išsivystymui turi reikšmės ir gyvenimo būdas. Alergiją taip pat skatina vis didesnis aplinkos užterštumas, urbanizacija, didėjantis buitinės chemijos medžiagų vartojimas, pramoninė maisto gamyba (produktuose esantys dažikliai, konservantai, kvapiosios medžiagos), stresas, žalingi įpročiai.
Viso to šiais laikais alergiškam žmogui išvengti neįmanoma, tad sunku laikytis bene pagrindinio gydytojų priesako - vengti kontaktų su alergenais. Tad šiandien maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos.
Beje, pastebėta, kad mieste gyvenantys žmonės labiau alergiški nei kaimo gyventojai - mat šie gyvena švaresnėje aplinkoje.
Pagrindinės Alergijos Rūšys
Alergijos yra įvairios ir gali pasireikšti skirtingomis formomis, priklausomai nuo alergenų tipo ir reakcijos mechanizmo. Skirtingos alergijos rūšys apima sezonines alergijas, maisto alergijas, vaistų alergijas, vabzdžių įgėlimų alergijas, kontaktines alergijas ir alergijas, susijusias su gyvūnais.
Sezoninės Alergijos
Sezoninės alergijos, dar žinomos kaip šienligė arba alerginis rinitas, dažniausiai sukelia simptomus pavasarį, vasarą ir rudenį, kai žydi įvairūs augalai ir į orą išskiria žiedadulkės. Žiedadulkės iš medžių, žolių ir piktžolių yra pagrindiniai sezoninių alergijų sukėlėjai. Simptomai gali apimti nosies užgulimą, čiaudulį, akių niežulį ir ašarojimą, gerklės niežėjimą ir galvos skausmą.
Maisto Alergijos
Maisto alergijos atsiranda, kai imuninė sistema reaguoja į tam tikrus baltymus maiste, kaip į kenksmingus agentus. Dažniausi alergenai yra pieno produktai, kiaušiniai, žemės riešutai, riešutai, žuvis, vėžiagyviai, soja ir kviečiai. Maisto alergijų simptomai gali būti labai įvairūs - nuo lengvų odos bėrimų ir niežulio iki sunkesnių simptomų, tokių kaip pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir net anafilaksinis šokas, kuris yra gyvybei pavojinga būklė.
Vaistų Alergijos
Vaistų alergijos atsiranda, kai imuninė sistema reaguoja į tam tikrus vaistus kaip į svetimus agentus. Dažniausiai alergijas sukelia antibiotikai (pvz., penicilinas), aspirinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSAID), taip pat kai kurie prieštraukuliniai ir chemoterapiniai vaistai. Simptomai gali būti įvairūs, nuo odos išbėrimų ir niežulio iki sunkesnių reakcijų, tokių kaip bronchų spazmai, angioedema ir anafilaksinis šokas.
Vabzdžių Įgėlimų Alergijos
Vabzdžių įgėlimų alergijos pasireiškia po vabzdžių, tokių kaip bitės, vapsvos, širšės, skruzdėlės, įgėlimo. Šių alergijų simptomai gali būti vietinės reakcijos, kaip skausmas, patinimas ir paraudimas, bet taip pat gali išsivystyti sunkesnės sisteminės reakcijos, tokios kaip dilgėlinė, angioedema, bronchų spazmai ir anafilaksija.
Kontaktinės Alergijos
Kontaktinės alergijos, dar žinomos kaip kontaktinis dermatitas, atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su alergenu. Dažniausi alergenai yra metalai (pvz., nikelis), kosmetikos priemonės, plovikliai, lateksas, augalai ir kai kurie medikamentai. Simptomai apima odos paraudimą, niežulį, pūsles ir sausumą.
Alergijos Gyvūnams
Alergijas gyvūnams dažniausiai sukelia gyvūnų pleiskanos, seilės ir šlapimas. Dažniausiai alergijas sukelia katės ir šunys, tačiau gali būti alergija ir kitoms gyvūnų rūšims, tokioms kaip žiurkėnai, triušiai ir paukščiai. Simptomai apima čiaudulį, nosies užgulimą, akių niežulį, astmos simptomų pablogėjimą ir odos reakcijas.
Alergijos Požymiai
Alergija - sudėtinga liga, yra daug jos rūšių. Skiriami keli pagrindiniai alergijos tipai, kurie nusakomi pagal ligą sukeliančias priežastis. Išskiriama alergija maistui, įkvepiamiems oro alergenams ir žiedadulkėms (sezoninė alergija), alergija gyvūnams, cheminėms medžiagoms, vaistams, profesinė alergija ir kt.
Alergija gali pasireikšti greitai - per kelias minutes ar valandas. Lėtoji alergija pasireiškia kelių dienų laikotarpyje. Ligos sukelti negalavimai ir požymiai (vadinamieji simptomai) skirtingi ir dažniausiai priklauso nuo alergeno patekimo būdo. Kai alergenas pakliūva per virškinamąjį traktą, pasireiškia pykinimas, rėmuo, pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Odos niežėjimas, bėrimai - atopinis ir alerginis dermatitas, dilgėlinė - pasireiškia, kai alergenas patenka per virškinamąjį traktą arba tiesiogiai liečiantis su oda. Per nosį ir akis patekę alergenai sukelia alerginę slogą ir akių uždegimą, šienligę, astmą. Mažiausieji, kelių savaičių ar mėnesių kūdikiai dažniausiai kenčia nuo alergijos maistui, kuri pasireiškia odos niežėjimu ir bėrimu (atopiniu dermatitu). Vėlesniame amžiuje alergiją reikia įtarti, jei atsirado čiaudulys, vandeninga sloga, niežti nosį, peršti akis, sunku kvėpuoti pro nosį, kartojasi kosulio ir dusulio priepuoliai, švokščia krūtinėje. Tai alerginės slogos ir astmos požymiai.
Alergijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingomis formomis. Šie simptomai gali būti lengvi ir laikini arba sunkūs ir ilgalaikiai, kartais net pavojingi gyvybei. Alerginis rinitas, dar žinomas kaip šienligė, yra dažna alerginė būklė, kuri paveikia nosies gleivinę. Alerginė astma yra bronchų uždegimas ir susiaurėjimas, sukeltas alergeno. Dilgėlinė yra odos reakcija, kuri pasireiškia niežtinčiomis, iškilusiomis raudonomis dėmėmis ar bėrimais. Angioedema yra gilesnių odos sluoksnių ir audinių patinimas, dažnai pasireiškiantis kartu su dilgėline. Dažniausiai paveikiamos vietos yra veidas, lūpos, liežuvis, gerklė ir kartais rankos bei kojos. Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga, dažnai pasireiškianti vaikams. Virškinimo sistemos simptomai dažnai pasireiškia dėl maisto alergijų. Anafilaksija yra sunkiausia alerginės reakcijos forma, kuri gali būti pavojinga gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos. Alerginis konjunktyvitas yra akių gleivinės uždegimas, sukeltas alergenų.
Alergijų simptomai gali skirtis nuo lengvų iki labai sunkių ir reikalauti individualaus gydymo plano, kuris gali apimti alergenų vengimą, medikamentus, tokius kaip antihistamininiai vaistai, dekongestantai ir kortikosteroidai bei esant rimtesnėms reakcijoms, epinefrino automatinio injektoriaus naudojimą.
Alerginė Sloga
Alerginė sloga (alerginis rinitas) - pati dažniausia alergijos forma, ja serga net ketvirtadalis europiečių. Pavasarį ir vasarą alerginę slogą sukelia medžių, krūmų, įvairiausių žolynų, piktžolių žiedadulkės. Ši alergija vadinama šienlige. Alerginę slogą ištisus metus taip pat gali išprovokuoti dulkės, kurių sudėtyje yra dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų plaukai. Alergiškas žmogus gali sloguoti ir įkvėpęs tabako dūmų, kvepalų.
Pavojaus periodai sergantiesiems šienlige - metas, kai žydi audringą organizmo reakciją sukeliantys augalai. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore laikotarpiai Lietuvoje: medžių - kovas - gegužė, žolių - birželis, piktžolių - liepa - rugpjūtis. Daugelyje pasaulio šalių yra įprasta skelbiant meteorologines prognozes nurodyti ir žiedadulkių koncentracijos indeksą. Taip sergantieji šienlige sužino, ar gali planuoti laisvalaikį gamtoje, kokių profilaktikos priemonių imtis.
Sezoninės Alerginės Slogos Požymiai:
- Ūminė sloga
- Vyrauja vandeningos, gausios išskyros
- Čiaudulio priepuoliai
- Nosies užgulimas (ne visada)
- Akių simptomai
- Retai astma, sinusitas
Priepuoliai:
- pasireiškia augalų žydėjimo sezonu kasmet tuo pačiu metu
- pasireiškia tais pačiais klinikiniais požymiais
- atsiranda lauke
- sustiprėja esant giedram, saulėtam ir sausam orui
- susilpnėja namie, uždarose patalpose, kai lyja
Alergijos Nustatymas
Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius ar įtarus alergiją, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jis patars ką toliau daryti ir nusiųs pas specialistą - gydytoją alergologą. Sudarant alergeno vengimo ir gydymo planą, yra labai svarbu nustatyti, kuriems alergenams žmogus yra alergiškas. Bene dažniausiai alergijai nustatyti atliekami odos alerginiai mėginiai. Tai neskausmingas, greitas ir informatyvus alergijos nustatymo metodas, atliekamas bet kuriame amžiuje. Nustatyti, kam organizmas yra alergiškas, galima ir atlikus kraujo tyrimą.
Geras ir greitas būdas nustatyti, ar esate alergiškas - pačiam pasidaryti greitos diagnostikos testą (ALLERGYCheck), kurį galima įsigyti vaistinėje. (Jis skirtas vyresniems nei 15 metų pacientams.) Paėmę kraujo lašą iš piršto, po 10-15 minučių žinosite atsakymą (teigiamas testo rezultatas reiškia, kad IgE kiekis kraujyje viršija viršutinę normos ribą). Greitos diagnostikos testą naudoti patogu ir paprasta: nereikia laukti eilėse poliklinikoje, derintis prie nepatogaus laboratorijos darbo laiko, o jus gydančiam gydytojui jis greitai suteiks patikimos informacijos. Įvertinęs testo rezultatus gydytojas galės tuoj pat nuspręsti skirti papildomus tyrimus ar siųsti alergologo konsultacijai.
Alergijos Gydymas
Dažnai žmonės numoja ranka į alergijos simptomus, neteikdami tam didelės reikšmės, arba priskiria juos kitoms ligoms. Būkite atidūs - negydoma alergija gali sukelti kitos rūšies alergiją, alerginė sloga gali komplikuotis sinusitu, ausų uždegimu, astma. Alergiją gydyti būtina, o vaistus skiria gydytojas, prieš tai nustatęs diagnozę.
Alergijos Gydymo Būdai:
- alergenų vengimas
- specifinė alergenų imunoterapija
- gydymas vaistais
- paciento mokymas
Pirmasis gydymo žingsnis - kiek įmanoma vengti kontaktų su alergenais. Jei alergijos priežastis yra medžių, žydinčių žolynų žiedadulkės, namų dulkės, pelėsiai ar vabzdžių įkandimai, rekomenduojame laikytis tam tikrų taisyklių, kaip išvengti šių alergenų. Jei esate alergiškas gyvūnėliams, rekomenduojama namuose jų nelaikyti.
Specifinė alergenų imunoterapija yra vienas alergijos gydymo būdų, kai sukeliama tolerancija alergenui, organizmas tampa jam nebejautrus, ir alergija nepasireiškia. Imunoterapijos metu alergeno dozės yra parenkamos labai tiksliai, pagal griežtai nustatytas gydymo schemas, visą procesą prižiūri specialistas, tai trunka 3 metus ir ilgiau.
Vaistus alergijai gydyti turi skirti gydytojas, berecepčius vaistus taip pat geriau pirkti prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Alergija gydoma antihistamininiais preparatais (geriamaisiais, purškiamais į nosį ar lašinamais į akis), sunkesniais atvejais - gliukokortikosteroidais (purškiamais į nosį, labai retai - geriamaisiais), kromonais (purškiamais į nosį ar lašinamais į akis), dekongestantais (geriamaisiais ar purškiamais į nosį), sudėtiniais įvairių grupių preparatais nuo alergijos. Pastebėta, kad alerginei slogai gydyti skirtų antihistamininių vaistų tabletės veikia greičiau nei į nosį skiriamų gliukokortikosteroidų, kurių stipresnis poveikis juntamas tik po 3-7 dienų nepertraukiamo vartojimo. Šiuo metu efektyviausi vaistai alerginei slogai gydyti yra antros kartos antihistamininiai preparatai. Jie neturi centrinę nervų sistemą slopinančio poveikio, t. y. nesukelia mieguistumo, trukdančio dirbti ar vairuoti automobilį. Vienas iš jų - feksofenadinas (Altiva). Tai vaistas, kuris, palyginti su kitais šios grupės preparatais, mažiausiai kenkia kepenims ir inkstams. Gydytojui paskyrus, vartojama 120 mg arba 180 mg feksofenadino vieną kartą per parą. Esant lengviems ligos simptomams, 120 mg dozę gali rekomenduoti vaistininkas. Galima pradėti gydytis mažesnėmis vaisto dozėmis, kai kartą per dieną geriama 120 mg tabletė. Vėliau, jei ši dozė būna neveiksminga, pereinama prie to paties vaisto didesnės dozės (180 mg tabletės). Saugus perėjimas nuo mažesnės prie didesnės to paties vaisto dozės yra ypač svarbus sergant šienlige. Sergant alergija pravartu vesti užrašus apie savo savijautą, fiksuoti kaip keičiasi ligos simptomai.
Alergijos sukeliami simptomai yra labai įvairūs, todėl ją galima supainioti su kitomis ligomis. Jei jus vargina užsitęsusi sloga, kosulys, dusulio priepuoliai, virškinimo sutrikimai ar bėrimai - pasikonsultuokite su alergologu.
Svarbiausias alergijos gydymo etapas - tyrimai. Būtina nustatyti, kokių alergenų netoleruoja žmogaus organizmas ir tik tada galima paskirti efektyvų gydymą. Gydytojas atidžiai išklausęs ligonio skundų ir įtaręs alergiją, atkreips dėmesį į kraujo tyrimus. Jei kraujyje yra neįprastai daug imonuglobulino E - greičiausiai žmogus alergiškas ir būtina atlikti odos mėginių tyrimą arba kraujo tyrimus, analizuojančius konkretaus alergeno imunoglobuliną E.
Gera žinia ta, kad nemalonių alergijos simptomų galima atsikratyti paprasčiausiai iš savo gyvenimo pašalinus alergenus, t.y. Tačiau jei organizmas yra smarkiai įsijautrinęs, reikės ir medikamentinio gydymo, kuris nuslopins nemalonius simptomus. Dėl alergijos nereikėtų per daug jaudintis, ypač jei ji sezoninė. Sudėtingiau jei tenka kovoti su nuolatine alergija, t.y. jautrumu namų dulkių erkėms ir pelėsiui. Šie alergenai gali sukelti astmą ir atakuoja organizmą ištisus metus. Tačiau nors alergija yra nepagydoma, mūsų klinikos specialistai padės ją kontroliuoti.
Patarimai:
- pradėkite laiku gydytis, pavyzdžiui, sergant šienlige vaistus reikia pradėti vartoti likus iki vadinamojo ligos sezono 2-4 savaitėms;
- nepiktnaudžiaukite į nosį lašinamais vaistais. Šiuos preparatus galima vartoti ne ilgiau kaip 5 dienas;
- jei jums ne visiškai suprantama, kaip vartoti vaistą, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Gyvenimas Su Alergija
Gyvenimas su alergija gali būti sudėtingas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir prisitaikymo prie kasdienių situacijų, siekiant sumažinti alerginių reakcijų riziką ir valdyti simptomus. Pirmiausia, svarbu tiksliai identifikuoti alergenus, kurie sukelia reakcijas, naudojant alergijos testus ir konsultuojantis su alergologu. Po alergeno nustatymo būtina imtis priemonių jų vengimui. Pavyzdžiui, žmonės, turintys alergiją žiedadulkėms, turėtų stebėti žiedadulkių prognozes ir vengti lauko veiklos didelės žiedadulkių koncentracijos metu. Maisto alergijų atveju būtina atidžiai skaityti maisto produktų etiketes, vengti kryžminio užteršimo virtuvėje ir informuoti restoranų personalą apie savo alergijas.
Be to, svarbu turėti epinefrino automatinį injektorių ir žinoti, kaip jį naudoti anafilaksinės reakcijos atveju. Medikamentų vartojimas taip pat yra svarbi alergijų valdymo dalis. Antihistamininiai vaistai gali padėti sumažinti simptomus, o nosies purškalai ir akių lašai gali būti veiksmingi vietiniam simptomų valdymui. Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali turėti didelę įtaką simptomų valdymui. Sveikas maistas, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir sumažinti alergijos poveikį. Taip pat svarbu palaikyti nuolatinį ryšį su sveikatos priežiūros specialistais, reguliariai tikrintis sveikatą ir koreguoti gydymo planus, atsižvelgiant į simptomų pokyčius ar naujų alergenų atsiradimą.