Garžarų kranto alėjos istorija

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) nariai svarstė įvairius projektus, susijusius su miesto plėtra ir urbanistine raida. Vienas iš svarstytų klausimų - naujo savivaldybės pastato vieta, kuri turėtų teigiamos įtakos miesto vystymuisi. Taip pat buvo analizuojami gyvenamųjų kvartalų su visuomeniniais pastatais techninio projekto pasiūlymai Brastos gatvėje.

Viešoji įstaiga „NPR“ atliko galimybių studiją, kurioje buvo įvertintos kelios savivaldybei tinkamos vietos. Buvo išskirtos šios problemos: vietos trūkumas, padaliniai išsklaidyti, trūksta vietos posėdžiams rengti, parkavimo sunkumai. Svarbiausi reikalavimai naujam pastatui: plotas iki 20 000 m2, sklypo plotas apie 2,5 ha, tolygus susisiekimas su miesto dalimis, automobilių parkavimo aikštelė (350-430 vietų), reprezentacija (A klasės biurų reikalavimai).

Tinkamiausiomis vietomis buvo laikomos:

  • Juozapavičiaus prospektas
  • Brastos gatvė
  • Buvusi „Lituanikos“ teritorija Jonavos gatvėje

Pagal pasiekiamumą geriausia vieta - Jonavos gatvė. Brastos gatvė Vilijampolėje turi privalumų - vieta priešais senamiestį, pakankamai vietos pastatui ir parkavimui. Tačiau šalia yra Centro seniūnija, trūksta inžinerinių tinklų.

Architektų nuomone, svarbu, kur bus tikrasis miesto „sitis“. Buvo siūloma atsižvelgti į semantiškumą - kaip išskirtinio objekto statuso mieste atspindį, sąveiką su esamais ar galimais semantiniais objektais bei aplinka-fonu.

Labiausiai tinkama vieta pagal visus kriterijus - Jonavos g. 3. Savivaldybė stovėtų greta Neries ir Nemuno santakos, vietoje, kurioje buvo pradėtas Kauno miestas, šalia pilies, netoli Rotušės. Svarstytinos vietos galvojant apie tolimą miesto centro plėtros perspektyvą: Brastos g. Vilijampolėje; Juozapavičiaus g.; Kaunakiemio g. Tinkamiausia iš jų ko gero Vilijampolės vieta - išlaikanti semantinį ryšį su miesto istorija ir galinti tapti Vilijampolės atsigavimo pradžios ženklu.

Architektų nuomonės išsiskyrė. Vieni rinkosi esamos savivaldybės vietą, kiti - „Respublikos“ viešbučio vietą dėl prestižo lygio. Buvo pabrėžta, kad savivaldybė yra miesto simbolis ir turėtų išlikti naujamiestyje. Taip pat svarstyta “Pramprojekto” pastato konversija, “Lituanikos” vieta Jonavos gatvėje.

A. Karalius teigė, kad miestą reikėtų atverti į upes, todėl siūlė Nemuno krantinę vystyti labiau kompleksiškai. R. Palys manė, kad miesto savivaldybė turėtų likti naujamiestyje, galėtų pasislinkti link upės (prie Nemuno, ties sala, saloje, “Respublikos” viešbučio vietoje). Jis pabrėžė, kad reikia stengtis prijungti centrą prie upės.

Ekspertai diskutavo apie ekonominius ir urbanistinius aspektus, pabrėždami, kad ekonominiai skaičiavimai yra svarbi proceso dalis, tačiau toliau turėtų sekti urbanistinės situacijos nagrinėjimas.

Gyvenamojo kvartalo su visuomeniniais pastatais Brastos g. 14 techninio projekto pasiūlymus projektavo „A.Kančo studija“. Buvo siūlomos dvi pakrančių sutvarkymo koncepcijos: žalia ir urbanizuota (geltona) pakrantės. Pagal statistinį potvynį vanduo pakyla 2,6 m. Siūlomos kavinės, viešo naudojimo patalpos, formuojamas mini uostas. Krantinė prie aikštės nulaiptuota. Palei krantinę esančių gyvenamųjų namų pirmuose aukštuose yra siūloma įrengti kavines viešam naudojimui. Aukštingumas, intensyvumas priimti pagal patvirtintą detalųjį planą. Vidinėse kvartalo ervėse parkavimo nėra. Tai rajono plaučiai, ryšys su krantine.

Ekspertai išsakė pastabas dėl per didelio užstatymo intensyvumo ir aukštingumo. Siūlyta mažinti aukštingumą prie upės, labiau ieškoti silueto, vengiant „Šilainių“ įspūdžio. Krantinėje siūlyta daugiau privažiavimų, mažų parkingų. Abejotini sprendiniai - kvartalo erdvės siauros ir ilgos, tūriai monotoniški, spalva per niūri.

KAUET buvo įsitikinusi, kad į pastabas būtina atsižvelgti ir tikisi, kad projekto autoriai, gavę tam tikrą tarybos pasitikėjimą, tai įvertins savo projekte.

Sklypo Jonavos g. 3 detalusis planas buvo svarstomas KAUET posėdyje. Projektą pristatė UAB "Miesto planas" ir “Architektūros ateljė”. Teritorija skirta komercijai, pramogoms, biurams. Numatomas prekybinis centras iki 35 tūkst. kv.m. Pagrindinė idėja - iš Neries pusės formuoti krantinę. Siūloma čia perkelti miesto savivaldybę ir įkurti konferencijų centrą. Garažas numatomas požeminis. Skverelio tąsa galėtų tapti savivaldybės aikšte, nukreipta į pėsčiųjų tiltą. Vilniaus grupė “Architektūros ateljė” siūlė užstatymo tūrius kelti į viršų, tolstant nuo pilies, tuo pabrėžiant Žaliakalnio kilimą. Kompleksu apstatoma visa teritorija, kompozicinė ašis - viduje esanti erdvė. 500 vietų automobiliams numatoma po žeme.

KVAD Kauno teritorinis padalinys pripažino, kad pastangos suskaidyti tūrius galėtų būti svarstomos. Tačiau visgi manoma, kad esamo užstatymo ties Vilijampolės tilto žiedu nereikėtų aukštinti. Tas pats pasakytina ir apie Jonavos g. - krantinės prie Neries upės pastatų aukštingumą. Siūloma skelbti architektūros konkursą.

Architektai pasisakė už kontekstualesnį užstatymą, smulkesnį mastelį, nepritarė numatomam garažui ant Neries upės kranto. Siūlyta vystyti kauniečių pasiūlymą, mažinant užstatymo intensyvumą, aukštingumą, mažinant prekybinių patalpų plotą. Galima gyvenamoji statyba, vertikalios dominantės. Manoma, kad turėtų išlikti senamiesčio kodas su žaluma kvartalo viduje.

J. Bučas teigė, kad reikalinga visos teritorijos nuo Vilijampolės iki Santakos parko kokybinės plėtros urbanistinė koncepcija. L. Janušaitienė pasisakė už konkursą su privalomu kontekstu, kuris atskleistų iškilusias urbanistines ir ypač mastelio problemas. Ji griežtai pasisakė prieš 5 aukštus, nes tai nedera su susiformavusiu aplinkiniu istoriniu kontekstu. A. Kančas pritarė kauniečių pasiūlymo vystymui, nes jis kontekstualesnis. J. Kančienė manė, kad tai turėtų būti atskiri smulkesni tūriai, labiau atspindintys senamiesčio mastelį. Neteisinga automobilių aikštelei skirti žalius Neries pakrantės plotus. V. Kuliešius teigė, kad abiejuose pateiktuose variantuose silpnas komplekso ryšys su upe. Jis pritarė kauniečių pasiūlymo vystymui, nes jis kontekstualesnis. V. Merkevičius pritarė idėjai, kad čia galėtų būti savivaldybė, t.y. administracinės paskirties statinys. Koks tai bus tūris? Į šį klausimą turėtų atsakyti idėjinis konkursas. R. Palys nepritarė, kad senamiestyje atsirastų monolitinis prekybos centras. Kauniečių projekte vidinės gatvelės turėtų kirsti kvartlą ne išilgai, o skersai, taip priartinant struktūrą prie esamos senamiesčio struktūros. A. Steponavičius pritarė kauniečių variantui su pastabomis: sumažinti pagrindinio korpuso aukštį iki 14 m (galimi vietiniai smulkūs aukštesni tūriai iki 21 m), paupio automobilių aikštelės projektavimą palikti ateičiai. L. Tuleikis teigė, kad geriausias kelias - architektūrinis konkursas, bet ne urbanistinis, apimantis didelę teritoriją. Jis nepritarė pigiausiu būdu spręsti vietų automobiliams problemą. A. Karalius teigė, kad tiltas turėtų jungti krantus, ties juo intensyvumas turėtų būti didžiausias, o čia priešingai - užstatymas bėga tolyn. Užtai ant Neries kranto siūlomas dviaukštis garažas. Tai - klaida. Kvartale reikėtų suminkštinti užstatymą, smulkinti mastelį iki būdingo senamiesčiui, neformuoti monolitinio tūrio. Būtina tikslinti ir funkcijų sąrašą. 15 tūkst. kv.m. prekybinis monstras padarytų galą visai senamiesčio prekybai. Čia galėtų atsirasti daugiau pramogų, SPA paslaugų, gal kinas, boulingas.

Apibendrinant, Kauno miesto savivaldybė ir KAUET nuolat ieško būdų, kaip pagerinti miesto infrastruktūrą, pritaikyti ją gyventojų poreikiams ir atverti miestą į upes. Svarbūs sprendimai priimami atsižvelgiant į ekonominius, urbanistinius ir socialinius aspektus, siekiant sukurti patogią ir estetišką aplinką.

Sovietmečiu kaimo urbanizacija buvo vykdoma per kolektyvizacijos procesą, naikinant vienkiemius ir stambinant gyvenvietes į „miesto tipo gyvenvietes“. Nauji planavimo, statybos ir apželdinimo metodai buvo propaguojami parodomosiose kolūkinėse gyvenvietėse. Tačiau šis modelis sulaukė kritikos ir nepasiteisino. Vėlyvuoju sovietmečiu pradėtos taikyti įvairesnės priemonės, išryškinant natūralų vietovės reljefą, vengiant stačiu kampu susikertančių gatvių, kuriant įvairesnių tipų gyvenamųjų namų projektus.

Laikotarpis Pagrindiniai įvykiai
III tūkst. pr. Kr. Pirmieji gyventojai Palangos teritorijoje.
XVIII a. - XIX a. pr. Svečiai iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių pradeda lankyti Palangą dėl poilsio ir sveikatos stiprinimo.
XIX a. 2 deš. Pirmosios rašytinės žinios apie maudymąsi jūroje Palangos paplūdimyje.
1830-1831 m. Sukilimas pristabdo kurorto vystymąsi.
1839 m. Grafas Juozapas Mykolas Tiškevičius pradeda kurorto kūrimąsi.
1861 m. Grafas Juozapas Tiškevičius investuoja į Palangos pajūrio pritaikymą poilsiavimui.
1877 m. Pradedamas statyti didžiausias Palangos viešbutis-restoranas (kurhauzas).
1890 m. Palangoje veikia šiltųjų vonių maudykla.
1891 m. Pradeda kilti vilos (dažniausiai mediniai vasarnamiai), skirtos Tiškevičių šeimos nariams ir poilsiautojams.
1895 m. F. Tiškevičius užsako naujus Palangos dvaro rūmus.
1898-1900 m. Grafienės Antaninos Tiškevičienės užsakymu Birutės kalno papėdėje sukuriama Lurdo grota.

Šiame straipsnyje apžvelgta Garžarų kranto alėjos istorija, atsižvelgiant į įvairius laikotarpius, architektūrinius sprendimus ir urbanistinius planus. Nuo sovietinio kaimo urbanizavimo iki šiuolaikinių projektų, siekiančių atverti miestą į upes, Kaunas nuolat kinta ir tobulėja, siekdamas sukurti patogią ir estetišką aplinką savo gyventojams.

Kauno panorama

tags: #garazai #kranto #aleja