Terminas “antstolis” greičiausiai yra žinomas praktiškai kiekvienam žmogui. Kita vertus, nemažai asmenų nė nenumano, ką tiksliai veikia šios profesijos atstovai. Tačiau antstolių paslaugos gali būti ganėtinai įvairios. Anksčiau ar vėliau, jų prireikia daugeliui žmonių. Taigi - kokia yra antstolių veikla ir atsakomybė?
Kas yra antstolis?
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas ir valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Norint tapti šios profesijos atstovu, svarbu pabaigti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, antstolio pareigas eiti gali tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Svarbu, kad toks asmuo būtų laimėjęs viešąjį konkursą. Be to, būtina turėti patirties teisiniame darbe arba būnant antstolio padėjėju. Šios profesijos atstovu gali tapti valstybės tarnautojas arba privatus asmuo.
Kaip skiriami antstoliai?
Teisę vykdyti veiklą gauna viešą konkursą laimėjęs ir teisingumo ministro įsakymu paskirtas asmuo. Tokiu atveju, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo konkurso rezultatų, laimėtojas privalo įkurti antstolio kontorą, kuri atitiktų nustatytus reikalavimus arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Be to, šios profesijos atstovai turi deklaruoti savo bei šeimos narių turtą. Įvykdę visus reikalavimus ir prisiekę nustatyta tvarka, asmenys yra įrašomi į Lietuvos antstolių sąrašą. Tuomet išduodamas specialus šią profesiją liudijantis dokumentas, pažymėjimas ir ženklas.
Mūsų šalies antstolių sąrašą sudaro Teisingumo ministerija. Tuo tarpu, juos skiria arba atleidžia pats teisingumo ministras. Visos antstolių asmens bylos yra saugomos Teisingumo ministerijoje.
Antstolių funkcijos ir veikla
Mūsų šalyje antstolis yra įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia tam tikras funkcijas. Šio veikla apima vykdomųjų dokumentų vykdymą, dokumentų perdavimą, faktinių aplinkybių konstatavimą ir panašiai. Kiekvienas antstolis privalo vadovautis veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo principais. Be to, šie turi remtis civiliniu kodeksu.
Vykdomųjų dokumentų vykdymas
Vykdomųjų dokumentų vykdymą būtų galima priskirti kaip pagrindinę antstolių veiklą. Greičiausiai kyla klausimas - kas apskritai tai yra? Vykdomaisiais dokumentais vadinami raštai, kuriuos išduoda teismas. Tai gali būti įvairūs nutarimai, įsakymai ir nuosprendžiai. Į šią sąvoką taip pat įeina pareigūnų bei institucijų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose ir darbo ginčų komisijos sprendimai. Jeigu prievolę vykdyti įpareigotas asmuo to nepadaro, antstolis gali panaudoti įstatyme numatytas priverstinio vykdymo priemones, pavyzdžiui, turto areštą. Dažniausiai šis procesas prasideda nuo paprasto raginimo grąžinti skolą.
Faktinių aplinkybių konstatavimas
Faktinių aplinkybių konstatavimas yra dar viena antstolių veiklos funkcija. Tačiau, ką reiškia ši sąvoką? Civiliniuose teisiniuose santykiuose toks konstatavimas tampa įrodinėjimo priemone. Jos paskirtis yra nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Tai darydami antstoliai turi išlaikyti objektyvumą ir nešališkumą.
Dažniausiai pasitaikančiomis faktinių aplinkybių konstatavimo situacijomis būtų galima įvardinti ginčus susidūrus automobiliams, statybų problemas, krovinių pervežimo nesklandumus. Iš esmės, šios profesijos atstovai yra kviečiami į kelių šalių nesutarimus, jeigu juose siekiama įrodyti savo reikalavimus arba išvengti nepagrįstų pretenzijų.
Dokumentų perdavimas
Dokumentų perdavimas reiškia, kad antstoliai teismo pavedimu įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Dažniausiai tai itin paspartina teisminius procesus. Antstoliai įteikia tokius dokumentus, kaip teismo įsakymai ar šaukimai, nutartys, ieškiniai ir panašiai. Šių perdavimą reglamentuoja Teisingumo ministro įsakymu nustatyta tvarka.
Svarbu paminėti, kad antstoliui neleidžiama tikrinti dokumentų turinio. Šie laikomi įteiktais tuomet, kai yra perduoti asmeniškai fiziniam asmeniui arba vienam iš pilnamečių jo šeimos narių. Kita vertus, jeigu tokių galimybių nėra, dokumentai gali būti perduoti gyvenamosios vietos namo bendrijos arba darbovietės administracijai. Tačiau, tokiu atveju, pažymoje turi būti nurodytas gavėjo ryšys su adresatu. Juridinių asmenų atveju, dokumentai laikomi įteiktais tuomet, kai yra perduodami vadovui arba darbuotojui.
Teisinės konsultacijos
Teikia teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme ar santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Nurodytų paslaugų teikimas negali trukdyti atlikti įstatyme numatytų funkcijų. Be to, antstolis privalo vengti bet kokių interesų konfliktų.
Antstolių atsakomybė
Pažeidimų padarę antstoliai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už tai jiems numatyta 3 rūšių atsakomybė. Tai - drausminė, civilinė ir baudžiamoji.
Drausminė atsakomybė
Drausminė atsakomybė dažniausiai yra taikoma tuomet, kai antstolis nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai. Tokią bylą iškelia teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, o jos nagrinėjimas vyksta Antstolių garbės teisme. Dažniausiai priimamas vienas iš 3 sprendimų. Jeigu pažeidimas nenustatytas arba terminas, iki kurio byla turėjo būti iškelta jau praėjęs, ši yra nutraukiama. Antruoju atveju, jei pažeidimas yra nustatytas, tačiau šis laikomas nereikšmingu, antstolis gali būti atleidžiamas nuo drausminės atsakomybės. Kita vertus, jeigu įrodoma, jog šis savo pareigas vykdė netinkamai ir manoma, kad tai reikšminga, antstoliui skiriama nuobauda.
Civilinė atsakomybė
Tuo tarpu, profesinė civilinė atsakomybė už juridiniams arba fiziniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų yra draudžiama privalomuoju draudimu. Tokiu atveju, žalą atlygina draudikas.
Antstolių įkainiai
Antstolių įkainiai yra sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Administravimo išlaidų ir antstolio atlygio dydžiai priklauso nuo išieškomos sumos. Pavyzdžiui, jeigu skolų išieškojimas apima vos kelis eurus, administravimo išlaidos kainuos maždaug 12, o atlygis antstoliui - 8 eurus. Tuo tarpu, vykdomojo dokumento vykdymas neretai kainuoja skirtingai, atsižvelgiant į šio kategoriją. Pavyzdžiui, kai kurių paslaugų administravimas gali atsieiti apie 40 eurų.
Antstolių veiklos istorija Lietuvoje
14 a. teismo pareigūnas, be kitų teisėjo pavedimų, vykdęs teismo sprendimus, buvo diečkus (veikė iki 16 a. pabaigos). Lietuvos Statutuose, be diečkaus, nurodomi ir kiti teismo sprendimus padedantys vykdyti pareigūnai - vižas (15 a. pabaigoje-16 a. pradžioje skirdavo ir prisaikdindavo vaivada, Žemaitijoje - seniūnas; vykdydavo teismo sprendimus, būdavo oficialus liudytojas, teismų urėdininkų pasiųstas apžiūrėdavo padarytus nuostolius; pareigas atlikdavo su 2 kviestiniais šlėktomis, kurie būdavo jo veiksmų liudytojai ir tvirtintojai), vaznys (16 a.).
Pirmuoju Lietuvos Statutu (1529) buvo nustatytas reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, mokestis už teismo sprendimų vykdymo veiksmus. Antrajame Lietuvos Statute (1566) ir Trečiajame Lietuvos Statute (1588) buvo įtvirtinta nuostata, kad teismo sprendimas vykdomas bylą išsprendus apeliaciniame teisme. Trečiajame Lietuvos Statute buvo nustatyti ieškinio užtikrinimo, sprendimo įvykdymo išdėstymo institutai.
Prie apygardų, apskričių ir apylinkių taikos teismų buvo įsteigta teismo vykdytojo (rinko teismo pirmininkas, kiekvienam teismui teismo vykdytojų skaičius buvo nustatomas atskirai; prieš pradėdamas eiti pareigas jis privalėjo sumokėti piniginį užstatą) pareigybė. Teismo vykdytojas privalėjo pranešti teismo pirmininkui apie visus savo atliekamus vykdymo veiksmus (visi atliekami procesiniai veiksmai turėjo būti užrašomi specialiame žurnale). Teismo vykdytojo veiksmais padaryta žala būdavo atlyginama teismo sprendimu iš sumokėto užstato. Įstatymai nustatė teismo vykdytojų savivaldos sukūrimą. Apygardos teismo vykdytojai iš savo tarpo rinko 5-9 narių tarybą ir vyresnįjį teismo vykdytoją.
Procesinius teismo sprendimų vykdymo klausimus reglamentavo Rusijos imperijai priklausančioje Lietuvos dalyje galiojantis 1864 Rusijos imperijos civilinio proceso įstatymas. Dėl sprendimo vykdymo išieškotojas turėjo kreiptis į teismo pirmininką, kurio teismo teritorijoje reikėjo atlikti vykdymo veiksmus. Teismo pirmininkas paskirdavo teismo vykdytoją.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 01 16 buvo priimtas Laikinasis Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymas, kuriuo buvo nustatyta, kad teismų sprendimus vykdo apygardos teismo pirmininko skiriami teismo antstoliai. Didžiojoje Lietuvos teritorijos dalyje tuo metu galiojo ir buvo taikomas Rusijos imperijos civilinio proceso įstatymas su nepriklausomoje Lietuvoje priimtais pakeitimais ir papildymais.
Teismo antstoliai vykdė teismų sprendimus, įteikdavo bylos dalyviams teismo šaukimus ir teismo raštus bei vykdė teismo pirmininko ar pirmininkaujančiojo įsakymus per teismo posėdį. Teismo antstoliais negalėjo būti skiriami nepilnamečiai, svetimšaliai, asmenys, paskelbti neišsimokančiais skolininkais, valstybės tarnautojai ir kiti. Tose vietovėse, kur nebuvo teismo antstolio, teismo pirmininkas jo pareigas galėjo pavesti policijos pareigūnams.
1933 Teismų santvarkos įstatymu buvo nustatyti nauji reikalavimai teismo antstoliams: amžiaus (ne jaunesnis kaip 25 m. amžiaus Lietuvos pilietis), išsilavinimo (baigęs aukštesnįjį mokslą ir išlaikęs teismo antstolio egzaminus ar turintis įstatymo nustatytą aukštojo teisių mokslo cenzą ir ne mažiau kaip 6 mėn. darbo stažą) cenzas. Teismo antstoliais negalėjo būti asmenys, teismo sprendimu atleisti iš valstybės tarnybos ar pašalinti iš advokatų, paskelbti neišsimokančiais skolininkais ir kiti. Teismo antstolius skyrė teisingumo ministras, jų darbą prižiūrėjo apygardos teismo pirmininkas. Vykdydamas teismo antstolių priežiūrą apygardos teismo pirmininkas galėjo jiems skirti įspėjimus, papeikimus ir siūlyti teisingumo ministrui atleisti iš pareigų. Išliko 1864 atsiradęs reikalavimas prieš pradedant teismo antstolio darbą sumokėti užstatą galimiems nuostoliams atlyginti.
1936 pakeitus Teismų santvarkos įstatymą teismo antstoliai tapo labiau priklausomi nuo apylinkės teismų teisėjų. Be teismo sprendimų ir nutarimų vykdymo, apylinkės teismo teisėjas galėjo teismo antstoliui pavesti ir apylinkės teismo raštinės darbą. Teismo antstolio darbą tiesiogiai kontroliavo apylinkės teismo teisėjas. Jis skirdavo teismo antstoliui užduotis, nustatydavo jų eilę. Prižiūrėdamas teismo antstolius apylinkės teismo teisėjas galėjo jiems pareikšti įspėjimus ir papeikimus ar per apygardos teismo pirmininką siūlyti teisingumo ministrui atleisti juos iš teismo antstolio tarnybos.
1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo palikti galioti civiliniai procesiniai įstatymai, bet jie buvo taikomi tiek, kiek neprieštaravo sovietų valdžios atliktiems pertvarkymams. 1940 11 30 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas nutarė nuo 1940 12 01 laikinai taikyti 1923 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos civilinio proceso kodeksą, kuriame buvo reglamentuotas teisingumo ministerijos skiriamų teismo vykdytojų atliekamas vykdymo procesas. Teismai prižiūrėjo jiems priskirtų teismo vykdytojų darbą.
1960 LSSR teismų santvarkos įstatymas reglamentavo teismo vykdytojų institucinę tvarką. Šis įstatymas iš esmės pakeitė ir teismų sistemos pagrindinės grandies - liaudies teismų - struktūrą. Vietoj apylinkių liaudies teismų rajonuose ir miestuose buvo sudaryti bendri rajono ir miesto (neturinčio rajoninio padalijimo) liaudies teismai. Nuo 1964 vykdymo procesą reglamentavo Civilinio proceso kodeksas (galiojo iki 2003 01 01).
1981 12 04 priimtas LSSR teismų santvarkos įstatymas įtvirtino teismo vykdytojų įgaliojimų ir reikalavimų privalomumą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvoje liko galioti 1964 Civilinio proceso kodeksas su priimtais esminiais pakeitimais. Ypač dažnai buvo keičiamos teismų sprendimų vykdymo procesą reguliuojančios normos. Teisiškai įtvirtinus privačią nuosavybę, kuri sudaro tautos ūkio pagrindą, suteikus ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, susiformavo sudėtingesni ūkiniai santykiai.
1999 12 27 buvo patvirtintas Sprendimų vykdymo ir teismo antstolių kontorų institucinės reformos metmenų projektas, kuriame numatyta Prancūzijos pavyzdžiu sukurti privačių antstolių kontorų sistemą. Teismo antstolių įstatymas nustojo galioti 2003 01 01 įsigaliojus Antstolių įstatymui, kuriame antstoliai apibrėžiami kaip savarankiškai veikiantys profesines paslaugas teikiantys asmenys.
Jau tada Vakarų Europos valstybių patirtis leido prognozuoti, kad priverstiniam vykdymui pateikiamų dokumentų skaičius po kelerių privačių antstolių veiklos metų pradės mažėti, o privačių teisinių paslaugų poreikis augs. Senas privačių antstolių veiklos tradicijas turinčiose užsienio šalyse - pavyzdžiui, Olandijoje ir Prancūzijoje - net 70 proc. antstolių veiklos tenka teisinėms paslaugoms ir tik 30 proc. - priverstiniam sprendimų vykdymui.
2023 m. balandžio 26 d. antstoliai simboliškai paminėjo Lietuvos antstolių rūmų veiklos 20-metį ir suformavo antstolių savivaldos institucijas 2023-2026 m. XXIV antstolių susirinkime Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku išrinktas Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis, pastaruosius ketverius metus vadovavęs Antstolių garbės teismui. Jis pakeitė antstolę Ingą Karalienę, kuri vadovavo antstolių profesinei asociacijai didžiąją dalį jos gyvavimo laiko - daugiau kaip 14 metų. Antstolius pasveikino teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė ir akademikas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.
Kaip pažymėjo viceministrė, ne tik efektyvus bendradarbiavimas, bet ir pasitikėjimas antstolių savivalda leidžia Teisingumo ministerijai suteikti Antstolių rūmams, kaip antstolių savivaldos institucijai, daugiau įgaliojimų ir patikėti vis platesnes administracines funkcijas. Akad. prof. habil. dr. V. Lietuvos antstolių rūmų veiklos 20-metis įprasmintas dviem išskirtiniais kūriniais.
1000 egzempliorių tiražu išleistas komentaras skirtas teismų praktikos ir teisės doktrinos darbams, susijusiems su priverstinio vykdymo procesu, apibendrinti ir susisteminti. Leidinio autoriai - prof. E. Tamošiūnienė, prof. V. Višinskis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, antstoliai I. Karalienė, S. Kastanauskienė, V. Milevičius, L. Lukšys, S. Vaicekauskienė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė. Recenzentai - akademikas prof. habil. dr. V. Nekrošius ir dr. Ž.
Antstolių skyrimo tvarka
Lietuvoje antstolių skyrimo tvarką reglamentuoja Antstolių įstatymas (priimtas 2002). Pagal šį įstatymą antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažiau kaip 1 m. buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą (kvalifikacinis antstolio egzaminas ir pretendentų privalumų vertinimas) arba ne mažiau kaip 5 m. dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. Socialinių mokslų teisės krypties daktarui ir habilituotam daktarui nereikia laikyti kvalifikacinio antstolio egzamino.
Antstolius skiria (įrašo į antstolių sąrašą) ir atleidžia (išbraukia iš antstolių sąrašo) teisingumo ministras. Jis t. p. Antstolio veikla apima jo vykdomas funkcijas ir teikiamas paslaugas. Antstolis privalo atlikti jam valstybės pavestas funkcijas: vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas funkcijas.
Bausmių vykdymo kodekse (2002) nustatyta, kad antstolis priverstinai išieško teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, t. p. vykdo juridinio asmens veiklos apribojimo ir likvidavimo bausmes. Antstolis, sudaręs sutartį su klientu, teikia šias paslaugas: vykdymo proceso metu saugo (administruoja) turtą, konstatuoja faktines aplinkybes, perduoda ir įteikia dokumentus Lietuvoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, teikia teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, aukciono tvarka realizuoja įkeistą kilnojamąjį turtą, tarpininkauja vykdant turtines prievoles. Teikdamas paslaugas antstolis neturi valdinių galių (jo reikalavimai neprivalomi). Jis turi vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu.
Antstolio įgaliojimai baigiasi jam mirus arba atleidus jį iš antstolių. Asmuo atleidžiamas iš antstolių, kai netenka Lietuvos pilietybės, jo prašymu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką, paskyrus drausminę nuobaudą (atleidimą iš antstolių), kai dėl sveikatos būklės pagal medicininės komisijos išvadą negali dirbti antstoliu ir kita. Veiklai vykdyti vienas ar keli antstoliai veiklos teritorijoje įkuria antstolių kontorą. Antstolis privalo apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu (minimali suma 58 000 eurų). Teisę antstolio vardu ir esant jo rašytiniam įgaliojimui perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti kai kuriuos procesinius veiksmus vykdant teismo sprendimus turi antstolio padėjėjas. Antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą.
tags: #antstoliai #turtus #kraunasi #is #skurdo